[Date Prev][Date Next][Thread Prev][Thread Next][Date Index][Thread Index]
www distros/distros.lt.html distros/po/common-d...
|
From: |
GNUN |
|
Subject: |
www distros/distros.lt.html distros/po/common-d... |
|
Date: |
Fri, 28 Aug 2015 07:02:30 +0000 |
CVSROOT: /web/www
Module name: www
Changes by: GNUN <gnun> 15/08/28 07:02:29
Modified files:
distros : distros.lt.html
distros/po : common-distros.translist
free-system-distribution-guidelines.translist
education/po : edu-cases-india-irimpanam.translist
edu-software-tuxpaint.translist
gnu/po : thegnuproject.translist
philosophy : free-sw.lt.html why-free.lt.html
philosophy/po : compromise.translist
free-software-even-more-important.translist
not-ipr.translist
open-source-misses-the-point.translist
surveillance-vs-democracy.translist
server/gnun/compendia: compendium.lt.po
Added files:
distros : common-distros.lt.html
free-system-distribution-guidelines.lt.html
distros/po : common-distros.lt-en.html
free-system-distribution-guidelines.lt-en.html
education : edu-cases-india-irimpanam.lt.html
edu-software-tuxpaint.lt.html
education/po : edu-cases-india-irimpanam.lt-en.html
edu-software-tuxpaint.lt-en.html
gnu : thegnuproject.lt.html
gnu/po : thegnuproject.lt-en.html
philosophy : compromise.lt.html
free-software-even-more-important.lt.html
not-ipr.lt.html
open-source-misses-the-point.lt.html
surveillance-vs-democracy.lt.html
philosophy/po : compromise.lt-en.html
free-software-even-more-important.lt-en.html
not-ipr.lt-en.html
open-source-misses-the-point.lt-en.html
surveillance-vs-democracy.lt-en.html
Log message:
Automatic update by GNUnited Nations.
CVSWeb URLs:
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/distros/distros.lt.html?cvsroot=www&r1=1.4&r2=1.5
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/distros/common-distros.lt.html?cvsroot=www&rev=1.1
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/distros/free-system-distribution-guidelines.lt.html?cvsroot=www&rev=1.1
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/distros/po/common-distros.translist?cvsroot=www&r1=1.18&r2=1.19
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/distros/po/free-system-distribution-guidelines.translist?cvsroot=www&r1=1.17&r2=1.18
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/distros/po/common-distros.lt-en.html?cvsroot=www&rev=1.1
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/distros/po/free-system-distribution-guidelines.lt-en.html?cvsroot=www&rev=1.1
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/education/edu-cases-india-irimpanam.lt.html?cvsroot=www&rev=1.1
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/education/edu-software-tuxpaint.lt.html?cvsroot=www&rev=1.1
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/education/po/edu-cases-india-irimpanam.translist?cvsroot=www&r1=1.18&r2=1.19
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/education/po/edu-software-tuxpaint.translist?cvsroot=www&r1=1.19&r2=1.20
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/education/po/edu-cases-india-irimpanam.lt-en.html?cvsroot=www&rev=1.1
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/education/po/edu-software-tuxpaint.lt-en.html?cvsroot=www&rev=1.1
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/gnu/thegnuproject.lt.html?cvsroot=www&rev=1.1
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/gnu/po/thegnuproject.translist?cvsroot=www&r1=1.16&r2=1.17
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/gnu/po/thegnuproject.lt-en.html?cvsroot=www&rev=1.1
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/philosophy/free-sw.lt.html?cvsroot=www&r1=1.4&r2=1.5
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/philosophy/why-free.lt.html?cvsroot=www&r1=1.1&r2=1.2
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/philosophy/compromise.lt.html?cvsroot=www&rev=1.1
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/philosophy/free-software-even-more-important.lt.html?cvsroot=www&rev=1.1
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/philosophy/not-ipr.lt.html?cvsroot=www&rev=1.1
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/philosophy/open-source-misses-the-point.lt.html?cvsroot=www&rev=1.1
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/philosophy/surveillance-vs-democracy.lt.html?cvsroot=www&rev=1.1
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/philosophy/po/compromise.translist?cvsroot=www&r1=1.15&r2=1.16
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/philosophy/po/free-software-even-more-important.translist?cvsroot=www&r1=1.11&r2=1.12
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/philosophy/po/not-ipr.translist?cvsroot=www&r1=1.13&r2=1.14
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/philosophy/po/open-source-misses-the-point.translist?cvsroot=www&r1=1.18&r2=1.19
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/philosophy/po/surveillance-vs-democracy.translist?cvsroot=www&r1=1.10&r2=1.11
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/philosophy/po/compromise.lt-en.html?cvsroot=www&rev=1.1
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/philosophy/po/free-software-even-more-important.lt-en.html?cvsroot=www&rev=1.1
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/philosophy/po/not-ipr.lt-en.html?cvsroot=www&rev=1.1
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/philosophy/po/open-source-misses-the-point.lt-en.html?cvsroot=www&rev=1.1
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/philosophy/po/surveillance-vs-democracy.lt-en.html?cvsroot=www&rev=1.1
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/server/gnun/compendia/compendium.lt.po?cvsroot=www&r1=1.8&r2=1.9
Patches:
Index: distros/distros.lt.html
===================================================================
RCS file: /web/www/www/distros/distros.lt.html,v
retrieving revision 1.4
retrieving revision 1.5
diff -u -b -r1.4 -r1.5
--- distros/distros.lt.html 10 Jul 2015 05:57:50 -0000 1.4
+++ distros/distros.lt.html 28 Aug 2015 07:02:22 -0000 1.5
@@ -18,10 +18,10 @@
„distribucijas“<sup><a href="#TransNote1">1</a></sup>) įtraukta
ir jomis siÅ«loma tik laisva programinÄ Ä¯ranga. Jomis atmetama nelaisvos
aplikacijos, nelaisvos programavimo platformos, nelaisvos tvarkyklÄs,
-nelaisvos įmontuotos programinÄs įrangos „uždaro kodo dvejetainÄs
-tvarkyklÄs“<sup><a href="#TransNote2">2</a></sup> ir bet kokia kita
-nelaisva programinÄ Ä¯ranga ir dokumentacija. Jei pastebima, kad per klaidÄ
-kažkurie buvo įtraukti, iš jų pašalinami.
+nelaisvos įmontuotos programinÄs įrangos „blobs“<sup><a
+href="#TransNote2">2</a></sup> ir bet kokia kita nelaisva programinÄ Ä¯ranga
+ir dokumentacija. Jei pastebima, kad per klaidÄ
kažkurie buvo įtraukti, iš
+jų pašalinami.
</p>
<h3 id="freeDistros">Laisvos GNU/Linux distribucijos</h3>
@@ -67,7 +67,7 @@
Dauguma įprastų ir gerai žinomų GNU/Linux programinÄs įrangos
distribucijų
neatitinka mÅ«sų gairių. Apie jų problemas jÅ«s galite paskaityti Äia:<br
/>
<a href="/distros/common-distros.html">KodÄl mes daugelio gerai žinomų
-GNU/Linux distribucijų negalime patvirtinti</a>.</p>
+GNU/Linux distribucijų negalime paremti</a>.</p>
<p>
Mes apeliuojame į šių distribucijų autorius, kad pašalintų nelaisvas
dalis
@@ -125,9 +125,10 @@
<h3>VertÄjo pastabos</h3>
<ol>
<li id="TransNote1">AngliÅ¡ko žodžio „distributions“ trumpinys
-„distros“, kuriam lietuviÅ¡ko atitikmens nÄra.</li>
-<li id="TransNote2">AngliÅ¡ko žodžio „blob“ kontekstinis
-vertimas.</li>
+„distros“, kuriam lietuviÅ¡ko atitikmens nepavyko rasti.</li>
+<li id="TransNote2">blobs – objektinio kodo gabaliukai, platinami be
+Å¡altinio, įprastai įmontuotoji programinÄ Ä¯ranga kokio nors įrenginio
+veikimui.</li>
</ol></div>
</div>
@@ -198,7 +199,7 @@
<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
Atnaujinta:
-$Date: 2015/07/10 05:57:50 $
+$Date: 2015/08/28 07:02:22 $
<!-- timestamp end -->
</p>
Index: distros/po/common-distros.translist
===================================================================
RCS file: /web/www/www/distros/po/common-distros.translist,v
retrieving revision 1.18
retrieving revision 1.19
diff -u -b -r1.18 -r1.19
--- distros/po/common-distros.translist 28 May 2015 17:29:28 -0000 1.18
+++ distros/po/common-distros.translist 28 Aug 2015 07:02:23 -0000 1.19
@@ -10,6 +10,7 @@
<span dir="ltr"><a lang="hr" hreflang="hr"
href="/distros/common-distros.hr.html">hrvatski</a> [hr]</span>
<span dir="ltr"><a lang="it" hreflang="it"
href="/distros/common-distros.it.html">italiano</a> [it]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ja" hreflang="ja"
href="/distros/common-distros.ja.html">æ¥æ¬èª</a> [ja]</span>
+<span dir="ltr"><a lang="lt" hreflang="lt"
href="/distros/common-distros.lt.html">lietuvių</a> [lt]</span>
<span dir="ltr"><a lang="pl" hreflang="pl"
href="/distros/common-distros.pl.html">polski</a> [pl]</span>
<span dir="ltr"><a lang="pt-br" hreflang="pt-br"
href="/distros/common-distros.pt-br.html">português do Brasil</a> [pt-br]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ro" hreflang="ro"
href="/distros/common-distros.ro.html">românÄ</a> [ro]</span>
@@ -26,6 +27,7 @@
<link rel="alternate" type="text/html" lang="hr" hreflang="hr"
href="/distros/common-distros.hr.html" title="hrvatski" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="it" hreflang="it"
href="/distros/common-distros.it.html" title="italiano" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ja" hreflang="ja"
href="/distros/common-distros.ja.html" title="æ¥æ¬èª" />
+<link rel="alternate" type="text/html" lang="lt" hreflang="lt"
href="/distros/common-distros.lt.html" title="lietuvių" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="pl" hreflang="pl"
href="/distros/common-distros.pl.html" title="polski" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="pt-br" hreflang="pt-br"
href="/distros/common-distros.pt-br.html" title="português do Brasil" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ro" hreflang="ro"
href="/distros/common-distros.ro.html" title="românÄ" />
Index: distros/po/free-system-distribution-guidelines.translist
===================================================================
RCS file:
/web/www/www/distros/po/free-system-distribution-guidelines.translist,v
retrieving revision 1.17
retrieving revision 1.18
diff -u -b -r1.17 -r1.18
--- distros/po/free-system-distribution-guidelines.translist 4 Jun 2015
21:29:23 -0000 1.17
+++ distros/po/free-system-distribution-guidelines.translist 28 Aug 2015
07:02:23 -0000 1.18
@@ -10,6 +10,7 @@
<span dir="ltr"><a lang="hr" hreflang="hr"
href="/distros/free-system-distribution-guidelines.hr.html">hrvatski</a> [hr]</span>
<span dir="ltr"><a lang="it" hreflang="it"
href="/distros/free-system-distribution-guidelines.it.html">italiano</a> [it]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ja" hreflang="ja"
href="/distros/free-system-distribution-guidelines.ja.html">æ¥æ¬èª</a> [ja]</span>
+<span dir="ltr"><a lang="lt" hreflang="lt"
href="/distros/free-system-distribution-guidelines.lt.html">lietuvių</a> [lt]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ml" hreflang="ml"
href="/distros/free-system-distribution-guidelines.ml.html">മലയാളà´</a> [ml]</span>
<span dir="ltr"><a lang="pl" hreflang="pl"
href="/distros/free-system-distribution-guidelines.pl.html">polski</a> [pl]</span>
<span dir="ltr"><a lang="pt-br" hreflang="pt-br"
href="/distros/free-system-distribution-guidelines.pt-br.html">português do Brasil</a> [pt-br]</span>
@@ -27,6 +28,7 @@
<link rel="alternate" type="text/html" lang="hr" hreflang="hr"
href="/distros/free-system-distribution-guidelines.hr.html" title="hrvatski" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="it" hreflang="it"
href="/distros/free-system-distribution-guidelines.it.html" title="italiano" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ja" hreflang="ja"
href="/distros/free-system-distribution-guidelines.ja.html" title="æ¥æ¬èª" />
+<link rel="alternate" type="text/html" lang="lt" hreflang="lt"
href="/distros/free-system-distribution-guidelines.lt.html" title="lietuvių" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ml" hreflang="ml"
href="/distros/free-system-distribution-guidelines.ml.html"
title="മലയാളà´" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="pl" hreflang="pl"
href="/distros/free-system-distribution-guidelines.pl.html" title="polski" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="pt-br" hreflang="pt-br"
href="/distros/free-system-distribution-guidelines.pt-br.html"
title="português do Brasil" />
Index: education/po/edu-cases-india-irimpanam.translist
===================================================================
RCS file: /web/www/www/education/po/edu-cases-india-irimpanam.translist,v
retrieving revision 1.18
retrieving revision 1.19
diff -u -b -r1.18 -r1.19
--- education/po/edu-cases-india-irimpanam.translist 14 Jul 2015 15:59:38
-0000 1.18
+++ education/po/edu-cases-india-irimpanam.translist 28 Aug 2015 07:02:24
-0000 1.19
@@ -11,6 +11,7 @@
<span dir="ltr"><a lang="it" hreflang="it"
href="/education/edu-cases-india-irimpanam.it.html">italiano</a> [it]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ja" hreflang="ja"
href="/education/edu-cases-india-irimpanam.ja.html">æ¥æ¬èª</a> [ja]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ko" hreflang="ko"
href="/education/edu-cases-india-irimpanam.ko.html">íêµì´</a> [ko]</span>
+<span dir="ltr"><a lang="lt" hreflang="lt"
href="/education/edu-cases-india-irimpanam.lt.html">lietuvių</a> [lt]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ru" hreflang="ru"
href="/education/edu-cases-india-irimpanam.ru.html">ÑÑÑÑкий</a> [ru]</span>
<span dir="ltr"><a lang="uk" hreflang="uk"
href="/education/edu-cases-india-irimpanam.uk.html">ÑкÑаÑнÑÑка</a> [uk]</span>
</p>
@@ -25,6 +26,7 @@
<link rel="alternate" type="text/html" lang="it" hreflang="it"
href="/education/edu-cases-india-irimpanam.it.html" title="italiano" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ja" hreflang="ja"
href="/education/edu-cases-india-irimpanam.ja.html" title="æ¥æ¬èª" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ko" hreflang="ko"
href="/education/edu-cases-india-irimpanam.ko.html" title="íêµì´" />
+<link rel="alternate" type="text/html" lang="lt" hreflang="lt"
href="/education/edu-cases-india-irimpanam.lt.html" title="lietuvių" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ru" hreflang="ru"
href="/education/edu-cases-india-irimpanam.ru.html" title="ÑÑÑÑкий" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="uk" hreflang="uk"
href="/education/edu-cases-india-irimpanam.uk.html"
title="ÑкÑаÑнÑÑка" />
<!-- end translist file -->
Index: education/po/edu-software-tuxpaint.translist
===================================================================
RCS file: /web/www/www/education/po/edu-software-tuxpaint.translist,v
retrieving revision 1.19
retrieving revision 1.20
diff -u -b -r1.19 -r1.20
--- education/po/edu-software-tuxpaint.translist 14 Jul 2015 15:59:38
-0000 1.19
+++ education/po/edu-software-tuxpaint.translist 28 Aug 2015 07:02:25
-0000 1.20
@@ -10,6 +10,7 @@
<span dir="ltr"><a lang="hr" hreflang="hr"
href="/education/edu-software-tuxpaint.hr.html">hrvatski</a> [hr]</span>
<span dir="ltr"><a lang="it" hreflang="it"
href="/education/edu-software-tuxpaint.it.html">italiano</a> [it]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ja" hreflang="ja"
href="/education/edu-software-tuxpaint.ja.html">æ¥æ¬èª</a> [ja]</span>
+<span dir="ltr"><a lang="lt" hreflang="lt"
href="/education/edu-software-tuxpaint.lt.html">lietuvių</a> [lt]</span>
<span dir="ltr"><a lang="pt-br" hreflang="pt-br"
href="/education/edu-software-tuxpaint.pt-br.html">português do Brasil</a> [pt-br]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ru" hreflang="ru"
href="/education/edu-software-tuxpaint.ru.html">ÑÑÑÑкий</a> [ru]</span>
<span dir="ltr"><a lang="uk" hreflang="uk"
href="/education/edu-software-tuxpaint.uk.html">ÑкÑаÑнÑÑка</a> [uk]</span>
@@ -24,6 +25,7 @@
<link rel="alternate" type="text/html" lang="hr" hreflang="hr"
href="/education/edu-software-tuxpaint.hr.html" title="hrvatski" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="it" hreflang="it"
href="/education/edu-software-tuxpaint.it.html" title="italiano" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ja" hreflang="ja"
href="/education/edu-software-tuxpaint.ja.html" title="æ¥æ¬èª" />
+<link rel="alternate" type="text/html" lang="lt" hreflang="lt"
href="/education/edu-software-tuxpaint.lt.html" title="lietuvių" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="pt-br" hreflang="pt-br"
href="/education/edu-software-tuxpaint.pt-br.html" title="português do Brasil"
/>
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ru" hreflang="ru"
href="/education/edu-software-tuxpaint.ru.html" title="ÑÑÑÑкий" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="uk" hreflang="uk"
href="/education/edu-software-tuxpaint.uk.html" title="ÑкÑаÑнÑÑка" />
Index: gnu/po/thegnuproject.translist
===================================================================
RCS file: /web/www/www/gnu/po/thegnuproject.translist,v
retrieving revision 1.16
retrieving revision 1.17
diff -u -b -r1.16 -r1.17
--- gnu/po/thegnuproject.translist 31 May 2015 21:02:25 -0000 1.16
+++ gnu/po/thegnuproject.translist 28 Aug 2015 07:02:26 -0000 1.17
@@ -15,6 +15,7 @@
<span dir="ltr"><a lang="it" hreflang="it"
href="/gnu/thegnuproject.it.html">italiano</a> [it]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ja" hreflang="ja"
href="/gnu/thegnuproject.ja.html">æ¥æ¬èª</a> [ja]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ko" hreflang="ko"
href="/gnu/thegnuproject.ko.html">íêµì´</a> [ko]</span>
+<span dir="ltr"><a lang="lt" hreflang="lt"
href="/gnu/thegnuproject.lt.html">lietuvių</a> [lt]</span>
<span dir="ltr"><a lang="nl" hreflang="nl"
href="/gnu/thegnuproject.nl.html">Nederlands</a> [nl]</span>
<span dir="ltr"><a lang="pl" hreflang="pl"
href="/gnu/thegnuproject.pl.html">polski</a> [pl]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ru" hreflang="ru"
href="/gnu/thegnuproject.ru.html">ÑÑÑÑкий</a> [ru]</span>
@@ -39,6 +40,7 @@
<link rel="alternate" type="text/html" lang="it" hreflang="it"
href="/gnu/thegnuproject.it.html" title="italiano" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ja" hreflang="ja"
href="/gnu/thegnuproject.ja.html" title="æ¥æ¬èª" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ko" hreflang="ko"
href="/gnu/thegnuproject.ko.html" title="íêµì´" />
+<link rel="alternate" type="text/html" lang="lt" hreflang="lt"
href="/gnu/thegnuproject.lt.html" title="lietuvių" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="nl" hreflang="nl"
href="/gnu/thegnuproject.nl.html" title="Nederlands" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="pl" hreflang="pl"
href="/gnu/thegnuproject.pl.html" title="polski" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ru" hreflang="ru"
href="/gnu/thegnuproject.ru.html" title="ÑÑÑÑкий" />
Index: philosophy/free-sw.lt.html
===================================================================
RCS file: /web/www/www/philosophy/free-sw.lt.html,v
retrieving revision 1.4
retrieving revision 1.5
diff -u -b -r1.4 -r1.5
--- philosophy/free-sw.lt.html 23 Feb 2015 07:45:55 -0000 1.4
+++ philosophy/free-sw.lt.html 28 Aug 2015 07:02:26 -0000 1.5
@@ -40,8 +40,8 @@
href="#TransNote1">1</a></sup><b>, kopijuoti, platinti, studijuoti, pakeisti
ir patobulinti tokiÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
</b>. Vadinasi, „laisva
programinÄ Ä¯ranga“ yra laisvÄs, o ne kainos dalykas. Å ios
koncepcijos
-suvokimui, jums reiktų mÄ
styti apie „laisvas“ kaip apie
-„žodžio laisvÄ“, o ne kaip apie „nemokamÄ
alų“.
+suvokimui, jums reiktų mÄ
styti apie „laisva“ kaip apie
+„kalbos laisvÄ“, o ne kaip apie „nemokamÄ
alų“.
Kartais mes jÄ
vadiname „libre<sup><a href="#TransNote2">2</a></sup>
programinÄ Ä¯ranga“ siekdami parodyti, kad mes mintyje neturime jos
kainos nebuvimo.
@@ -640,7 +640,7 @@
<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
Atnaujinta:
-$Date: 2015/02/23 07:45:55 $
+$Date: 2015/08/28 07:02:26 $
<!-- timestamp end -->
</p>
Index: philosophy/why-free.lt.html
===================================================================
RCS file: /web/www/www/philosophy/why-free.lt.html,v
retrieving revision 1.1
retrieving revision 1.2
diff -u -b -r1.1 -r1.2
--- philosophy/why-free.lt.html 29 Sep 2014 05:58:58 -0000 1.1
+++ philosophy/why-free.lt.html 28 Aug 2015 07:02:27 -0000 1.2
@@ -44,7 +44,8 @@
sistemai kaip kopijavimo teisÄ. Tai ir yra priežastis dÄl kurios vis
sparÄiau bjaurÄja ir griežtÄja priemonÄs, dabar naudojamos užtikrinti
programinÄs įrangos kopijavimo teisÄs privalomÄ
jį laikymÄ
si.
Apsvarstykite
-Å¡ias keturias PrograminÄs įrangos leidÄjų asociacijos (SPA) praktikas:</p>
+Å¡ias keturias PrograminÄs įrangos leidÄjų asociacijos (SPA<sup><a
+href="#TransNote1">1</a></sup>) praktikas:</p>
<ul>
<li>Milžiniška propaganda teigianti jog yra negerai nepaklūsti savininkams,
kad
@@ -318,7 +319,11 @@
<div class="translators-notes">
<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
- </div>
+<h3>VertÄjo pastabos</h3>
+<ol>
+<li id="TransNote1">Nuo Äia ir toliau, akronimai originalo kalba
+neverÄiami.</li>
+</ol></div>
</div>
<!-- for id="content", starts in the include above -->
@@ -388,7 +393,7 @@
<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
Atnaujinta:
-$Date: 2014/09/29 05:58:58 $
+$Date: 2015/08/28 07:02:27 $
<!-- timestamp end -->
</p>
Index: philosophy/po/compromise.translist
===================================================================
RCS file: /web/www/www/philosophy/po/compromise.translist,v
retrieving revision 1.15
retrieving revision 1.16
diff -u -b -r1.15 -r1.16
--- philosophy/po/compromise.translist 23 May 2015 05:09:27 -0000 1.15
+++ philosophy/po/compromise.translist 28 Aug 2015 07:02:28 -0000 1.16
@@ -12,6 +12,7 @@
<span dir="ltr"><a lang="hr" hreflang="hr"
href="/philosophy/compromise.hr.html">hrvatski</a> [hr]</span>
<span dir="ltr"><a lang="it" hreflang="it"
href="/philosophy/compromise.it.html">italiano</a> [it]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ja" hreflang="ja"
href="/philosophy/compromise.ja.html">æ¥æ¬èª</a> [ja]</span>
+<span dir="ltr"><a lang="lt" hreflang="lt"
href="/philosophy/compromise.lt.html">lietuvių</a> [lt]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ml" hreflang="ml"
href="/philosophy/compromise.ml.html">മലയാളà´</a> [ml]</span>
<span dir="ltr"><a lang="pl" hreflang="pl"
href="/philosophy/compromise.pl.html">polski</a> [pl]</span>
<span dir="ltr"><a lang="pt-br" hreflang="pt-br"
href="/philosophy/compromise.pt-br.html">português do Brasil</a> [pt-br]</span>
@@ -31,6 +32,7 @@
<link rel="alternate" type="text/html" lang="hr" hreflang="hr"
href="/philosophy/compromise.hr.html" title="hrvatski" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="it" hreflang="it"
href="/philosophy/compromise.it.html" title="italiano" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ja" hreflang="ja"
href="/philosophy/compromise.ja.html" title="æ¥æ¬èª" />
+<link rel="alternate" type="text/html" lang="lt" hreflang="lt"
href="/philosophy/compromise.lt.html" title="lietuvių" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ml" hreflang="ml"
href="/philosophy/compromise.ml.html" title="മലയാളà´" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="pl" hreflang="pl"
href="/philosophy/compromise.pl.html" title="polski" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="pt-br" hreflang="pt-br"
href="/philosophy/compromise.pt-br.html" title="português do Brasil" />
Index: philosophy/po/free-software-even-more-important.translist
===================================================================
RCS file:
/web/www/www/philosophy/po/free-software-even-more-important.translist,v
retrieving revision 1.11
retrieving revision 1.12
diff -u -b -r1.11 -r1.12
--- philosophy/po/free-software-even-more-important.translist 23 May 2015
05:09:28 -0000 1.11
+++ philosophy/po/free-software-even-more-important.translist 28 Aug 2015
07:02:28 -0000 1.12
@@ -8,6 +8,7 @@
<span dir="ltr"><a lang="fr" hreflang="fr"
href="/philosophy/free-software-even-more-important.fr.html">français</a> [fr]</span>
<span dir="ltr"><a lang="it" hreflang="it"
href="/philosophy/free-software-even-more-important.it.html">italiano</a> [it]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ja" hreflang="ja"
href="/philosophy/free-software-even-more-important.ja.html">æ¥æ¬èª</a> [ja]</span>
+<span dir="ltr"><a lang="lt" hreflang="lt"
href="/philosophy/free-software-even-more-important.lt.html">lietuvių</a> [lt]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ru" hreflang="ru"
href="/philosophy/free-software-even-more-important.ru.html">ÑÑÑÑкий</a> [ru]</span>
<span dir="ltr"><a lang="sq" hreflang="sq"
href="/philosophy/free-software-even-more-important.sq.html">Shqip</a> [sq]</span>
<span dir="ltr"><a lang="uk" hreflang="uk"
href="/philosophy/free-software-even-more-important.uk.html">ÑкÑаÑнÑÑка</a> [uk]</span>
@@ -20,6 +21,7 @@
<link rel="alternate" type="text/html" lang="fr" hreflang="fr"
href="/philosophy/free-software-even-more-important.fr.html" title="français"
/>
<link rel="alternate" type="text/html" lang="it" hreflang="it"
href="/philosophy/free-software-even-more-important.it.html" title="italiano" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ja" hreflang="ja"
href="/philosophy/free-software-even-more-important.ja.html" title="æ¥æ¬èª"
/>
+<link rel="alternate" type="text/html" lang="lt" hreflang="lt"
href="/philosophy/free-software-even-more-important.lt.html" title="lietuvių"
/>
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ru" hreflang="ru"
href="/philosophy/free-software-even-more-important.ru.html"
title="ÑÑÑÑкий" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="sq" hreflang="sq"
href="/philosophy/free-software-even-more-important.sq.html" title="Shqip" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="uk" hreflang="uk"
href="/philosophy/free-software-even-more-important.uk.html"
title="ÑкÑаÑнÑÑка" />
Index: philosophy/po/not-ipr.translist
===================================================================
RCS file: /web/www/www/philosophy/po/not-ipr.translist,v
retrieving revision 1.13
retrieving revision 1.14
diff -u -b -r1.13 -r1.14
--- philosophy/po/not-ipr.translist 26 May 2015 05:58:18 -0000 1.13
+++ philosophy/po/not-ipr.translist 28 Aug 2015 07:02:28 -0000 1.14
@@ -12,6 +12,7 @@
<span dir="ltr"><a lang="hr" hreflang="hr"
href="/philosophy/not-ipr.hr.html">hrvatski</a> [hr]</span>
<span dir="ltr"><a lang="it" hreflang="it"
href="/philosophy/not-ipr.it.html">italiano</a> [it]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ja" hreflang="ja"
href="/philosophy/not-ipr.ja.html">æ¥æ¬èª</a> [ja]</span>
+<span dir="ltr"><a lang="lt" hreflang="lt"
href="/philosophy/not-ipr.lt.html">lietuvių</a> [lt]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ml" hreflang="ml"
href="/philosophy/not-ipr.ml.html">മലയാളà´</a> [ml]</span>
<span dir="ltr"><a lang="nl" hreflang="nl"
href="/philosophy/not-ipr.nl.html">Nederlands</a> [nl]</span>
<span dir="ltr"><a lang="pl" hreflang="pl"
href="/philosophy/not-ipr.pl.html">polski</a> [pl]</span>
@@ -35,6 +36,7 @@
<link rel="alternate" type="text/html" lang="hr" hreflang="hr"
href="/philosophy/not-ipr.hr.html" title="hrvatski" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="it" hreflang="it"
href="/philosophy/not-ipr.it.html" title="italiano" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ja" hreflang="ja"
href="/philosophy/not-ipr.ja.html" title="æ¥æ¬èª" />
+<link rel="alternate" type="text/html" lang="lt" hreflang="lt"
href="/philosophy/not-ipr.lt.html" title="lietuvių" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ml" hreflang="ml"
href="/philosophy/not-ipr.ml.html" title="മലയാളà´" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="nl" hreflang="nl"
href="/philosophy/not-ipr.nl.html" title="Nederlands" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="pl" hreflang="pl"
href="/philosophy/not-ipr.pl.html" title="polski" />
Index: philosophy/po/open-source-misses-the-point.translist
===================================================================
RCS file: /web/www/www/philosophy/po/open-source-misses-the-point.translist,v
retrieving revision 1.18
retrieving revision 1.19
diff -u -b -r1.18 -r1.19
--- philosophy/po/open-source-misses-the-point.translist 20 May 2015
19:57:53 -0000 1.18
+++ philosophy/po/open-source-misses-the-point.translist 28 Aug 2015
07:02:29 -0000 1.19
@@ -13,6 +13,7 @@
<span dir="ltr"><a lang="hr" hreflang="hr"
href="/philosophy/open-source-misses-the-point.hr.html">hrvatski</a> [hr]</span>
<span dir="ltr"><a lang="it" hreflang="it"
href="/philosophy/open-source-misses-the-point.it.html">italiano</a> [it]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ja" hreflang="ja"
href="/philosophy/open-source-misses-the-point.ja.html">æ¥æ¬èª</a> [ja]</span>
+<span dir="ltr"><a lang="lt" hreflang="lt"
href="/philosophy/open-source-misses-the-point.lt.html">lietuvių</a> [lt]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ml" hreflang="ml"
href="/philosophy/open-source-misses-the-point.ml.html">മലയാളà´</a> [ml]</span>
<span dir="ltr"><a lang="nl" hreflang="nl"
href="/philosophy/open-source-misses-the-point.nl.html">Nederlands</a> [nl]</span>
<span dir="ltr"><a lang="pl" hreflang="pl"
href="/philosophy/open-source-misses-the-point.pl.html">polski</a> [pl]</span>
@@ -38,6 +39,7 @@
<link rel="alternate" type="text/html" lang="hr" hreflang="hr"
href="/philosophy/open-source-misses-the-point.hr.html" title="hrvatski" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="it" hreflang="it"
href="/philosophy/open-source-misses-the-point.it.html" title="italiano" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ja" hreflang="ja"
href="/philosophy/open-source-misses-the-point.ja.html" title="æ¥æ¬èª" />
+<link rel="alternate" type="text/html" lang="lt" hreflang="lt"
href="/philosophy/open-source-misses-the-point.lt.html" title="lietuvių" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ml" hreflang="ml"
href="/philosophy/open-source-misses-the-point.ml.html"
title="മലയാളà´" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="nl" hreflang="nl"
href="/philosophy/open-source-misses-the-point.nl.html" title="Nederlands" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="pl" hreflang="pl"
href="/philosophy/open-source-misses-the-point.pl.html" title="polski" />
Index: philosophy/po/surveillance-vs-democracy.translist
===================================================================
RCS file: /web/www/www/philosophy/po/surveillance-vs-democracy.translist,v
retrieving revision 1.10
retrieving revision 1.11
diff -u -b -r1.10 -r1.11
--- philosophy/po/surveillance-vs-democracy.translist 14 Jul 2015 02:01:04
-0000 1.10
+++ philosophy/po/surveillance-vs-democracy.translist 28 Aug 2015 07:02:29
-0000 1.11
@@ -7,6 +7,7 @@
<span dir="ltr"><a lang="fr" hreflang="fr"
href="/philosophy/surveillance-vs-democracy.fr.html">français</a> [fr]</span>
<span dir="ltr"><a lang="it" hreflang="it"
href="/philosophy/surveillance-vs-democracy.it.html">italiano</a> [it]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ja" hreflang="ja"
href="/philosophy/surveillance-vs-democracy.ja.html">æ¥æ¬èª</a> [ja]</span>
+<span dir="ltr"><a lang="lt" hreflang="lt"
href="/philosophy/surveillance-vs-democracy.lt.html">lietuvių</a> [lt]</span>
<span dir="ltr"><a lang="ru" hreflang="ru"
href="/philosophy/surveillance-vs-democracy.ru.html">ÑÑÑÑкий</a> [ru]</span>
<span dir="ltr"><a lang="sq" hreflang="sq"
href="/philosophy/surveillance-vs-democracy.sq.html">Shqip</a> [sq]</span>
<span dir="ltr"><a lang="uk" hreflang="uk"
href="/philosophy/surveillance-vs-democracy.uk.html">ÑкÑаÑнÑÑка</a> [uk]</span>
@@ -18,6 +19,7 @@
<link rel="alternate" type="text/html" lang="fr" hreflang="fr"
href="/philosophy/surveillance-vs-democracy.fr.html" title="français" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="it" hreflang="it"
href="/philosophy/surveillance-vs-democracy.it.html" title="italiano" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ja" hreflang="ja"
href="/philosophy/surveillance-vs-democracy.ja.html" title="æ¥æ¬èª" />
+<link rel="alternate" type="text/html" lang="lt" hreflang="lt"
href="/philosophy/surveillance-vs-democracy.lt.html" title="lietuvių" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="ru" hreflang="ru"
href="/philosophy/surveillance-vs-democracy.ru.html" title="ÑÑÑÑкий" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="sq" hreflang="sq"
href="/philosophy/surveillance-vs-democracy.sq.html" title="Shqip" />
<link rel="alternate" type="text/html" lang="uk" hreflang="uk"
href="/philosophy/surveillance-vs-democracy.uk.html"
title="ÑкÑаÑнÑÑка" />
Index: server/gnun/compendia/compendium.lt.po
===================================================================
RCS file: /web/www/www/server/gnun/compendia/compendium.lt.po,v
retrieving revision 1.8
retrieving revision 1.9
diff -u -b -r1.8 -r1.9
--- server/gnun/compendia/compendium.lt.po 13 Jul 2015 16:29:51 -0000
1.8
+++ server/gnun/compendia/compendium.lt.po 28 Aug 2015 07:02:29 -0000
1.9
@@ -109,7 +109,7 @@
#. type: Content of: <table><tr><td>
msgid "</a>"
-msgstr ""
+msgstr "</a>"
#. type: Content of: <div><p>
#, fuzzy
@@ -119,7 +119,7 @@
#. type: Content of: <h3>
msgid "Introduction"
-msgstr ""
+msgstr "Įvadas"
#. type: Content of: <div><ul><li>
#, fuzzy
Index: distros/common-distros.lt.html
===================================================================
RCS file: distros/common-distros.lt.html
diff -N distros/common-distros.lt.html
--- /dev/null 1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ distros/common-distros.lt.html 28 Aug 2015 07:02:21 -0000 1.1
@@ -0,0 +1,373 @@
+<!--#set var="ENGLISH_PAGE" value="/distros/common-distros.en.html" -->
+
+<!--#include virtual="/server/header.lt.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+
+<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! -->
+<title>PaaiÅ¡kinimas kodÄl mes neparemiame kitų sistemų - GNU projektas -
Laisvos
+programinÄs įrangos fondas</title>
+<link rel="alternate" title="Laisvos GNU/Linux distribucijos"
+ href="http://www.gnu.org/distros/distros.rss";
+ type="application/rss+xml" />
+
+<!--#include virtual="/distros/po/common-distros.translist" -->
+<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" -->
+<h2>PaaiÅ¡kinimas kodÄl mes neparemiame kitų sistemų</h2>
+
+<!--#include virtual="/licenses/fsf-licensing.lt.html" -->
+<p>MÅ«sų dažnai klausia kodÄl neparemiame kokiÄ
nors konkreÄiÄ
sistemÄ
–
+įprastai kokiÄ
nors populiariÄ
GNU/Linux distribucijÄ
. Trumpas atsakymas
į
+tÄ
klausimÄ
yra toks, kad ja nesilaikoma <a
+href="/distros/free-system-distribution-guidelines.html">laisvos sistemos
+distribucijos gairių</a>. Bet kadangi ne visada akivaizdu kaip konkreÄiai
+sistemai nepavyksta laikytis tų gairių, Å¡is sÄ
rašas suteiks daugiau
+informacijos apie tam tikrų gerai žinomų nelaisvų sistemų distribucijų
+problemas.</p>
+
+<p>NorÄdami sužinoti daugiau apie GNU/Linux sistemas, kurias mes paremiame,
+pamatykite mūsų <a href="/distros/free-distros.html">laisvų GNU/Linux
+distribucijų</a> sÄ
raÅ¡Ä
.</p>
+
+<p>IÅ¡skyrus kur paminÄta, visoms Å¡iame puslapyje iÅ¡vardintoms
distribucijoms
+nepavyksta laikytis gairių bent dvejais svarbiais būdais:</p>
+
+<ul>
+<li><p>Jos neturi politikos įtraukti <em>tik</em> laisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
ir
+paÅ¡alinti nelaisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
jei ji atrandama. Dauguma iš jų
+visiÅ¡kai neturi aiÅ¡kios politikos dÄl to, kokiÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
jie
priima
+arba atmeta. Tos distribucijos, kurios turi politikÄ
, deja, nÄra pakankamai
+griežtos, kaip paaiškinta toliau.</p></li>
+<li><p>Ä® branduolį, kurį jos platina (dauguma atvejų – Linux),
įtraukti
+„blobs“: objektinio kodo gabaliukai, platinami be Å¡altinio,
+įprastai įmontuotoji programinÄ Ä¯ranga kokio nors įrenginio
veikimui.</p></li>
+</ul>
+
+<p>Å tai yra kai kurių populiarių nelaisvų GNU/Linux distribucijų sÄ
rašas pagal
+abÄcÄlinÄ tvarkÄ
, kartu su glaustomis pastabomis apie tai, kaip jos
+pritrūksta. Mes nesiekiame išbaigtumo; kai sužinome apie kokias nors
+priežastis, dÄl kurių nebegalime paremti tam tikros distribucijos, visų
+priežasÄių mes nebeieÅ¡kome.
+</p>
+
+<p>Distribucija gali bÅ«ti pakeista nuo paskutinio karto, kai mes apie jÄ
+atnaujinome informacijÄ
; jei jÅ«s manote, kad viena iÅ¡ Äia paminÄtų
problemų
+buvo pataisyta, prašome <a href="mailto:address@hidden";>leiskite mums
+žinoti</a>. TaÄiau, distribucijÄ
mes išstudijuosime ir paremsime tik tada,
+jei jos autoriai papraÅ¡ys mÅ«sų parÄmimo.</p>
+
+<!-- Please keep this list sorted, first with all the GNU systems
+ alphabetically, then all the non-GNU systems alphabetically. -->
+<h3 id="Arch">Arch GNU/Linux</h3>
+
+<p>Arch turi dvi įprastas problemas: nÄra aiÅ¡kios politikos kokia
programinÄ
+įranga gali būti įtraukta ir nelaisvi blobs yra pristatomi su jų branduoliu
+– Linux. Arch taip pat neturi politikos dÄl nelaisvos programinÄs
+įrangos neplatinimo jų normaliais kanalais.</p>
+
+<h3 id="Canaima">Canaima</h3>
+
+<p>Canaima GNU/Linux yra Venesuelos vyriausybÄs sukurta distribucija, siekiant
+platinti kompiuterius su GNU/Linux. Kol bendras planas yra pasigÄrÄtinas,
+Canaima yra brokuota įtraukiant nelaisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
.</p>
+
+<p>Jos pagrindiniame meniu yra parinktis „Ä®diegti nelaisvÄ
programinÄ
+įrangÄ
“, kuri įdiegia visas nelaisvas tvarkykles (net tas, kurios
nÄra
+bÅ«tinos). Å ioje distribucijoje taip pat pateikiami blobs branduoliui –
+Linux, ir kvieÄiama įdiegti nelaisvas aplikacijas, įskaitant Flash
Player.</p>
+
+<h3 id="CentOS">CentOS</h3>
+
+<p>Mums nÄra žinomos kitos CentOS problemos, iÅ¡skyrus tas dvi įprastas:
nÄra
+aiÅ¡kios politikos dÄl to, kokia programinÄ Ä¯ranga gali bÅ«ti įtraukta ir
+nelaisvi blobs yra pristatomi kartu su Linux – branduoliu. Žinoma, be
+nustatytos tvirtos politikos, gali bÅ«ti įtraukta kita nelaisva programinÄ
+įranga, kuriÄ
mes praleidome.</p>
+
+<h3 id="Debian">Debian GNU/Linux</h3>
+
+<p>Debian socialinÄje sutartyje įvardinamas tikslas padaryti Debian visiÅ¡kai
+laisva programine įranga ir Debian skrupulingai laiko nelaisvÄ
programinÄ
+įrangÄ
už oficialios Debian sistemos. TaÄiau, Debian taip pat pateikia
+nelaisvos programinÄs įrangos saugyklÄ
. Pagal projektÄ
, Å¡i programinÄ
+įranga „nÄra Debian sistemos dalis“, bet ta saugykla randasi
+daugumoje projekto pagrindinių serverių ir žmonÄs gali lengvai apie Å¡iuos
+nelaisvus paketus sužinoti narÅ¡ydami Debian internetinÄje paketų duomenų
+bazÄje.</p>
+
+<p>Taip pat yra „contrib“ saugykla; jos paketai yra laisvi, bet kai
+kurie iš jų ten yra tik tam, kad įkrauti atskirai platinamas nuosavybines
+programas. Ir tai irgi nÄra visiÅ¡kai atskirta nuo pagrindinÄs Debian
+distribucijos.</p>
+
+<p>Ankstesni Debian iÅ¡leidimai turÄdavo nelaisvus blobs kartu su Linux
–
+branduoliu. Su Debian 6.0 iÅ¡leidimu („squeeze“)
+2011 m. vasarį, Å¡ie blobs buvo iÅ¡kelti iÅ¡ pagrindinÄs distribucijos
į
+atskirus paketus nelaisvoje saugykloje. TaÄiau, problema dalinai iÅ¡lieka:
+įdiegimo programa kai kuriais atvejais rekomenduoja šiuos nelaisvos
+įmontuotosios programinÄs įrangos failus periferiniams maÅ¡inos
įrenginiams.</p>
+
+<h3 id="Fedora">Fedora</h3>
+
+<p>Fedora turi aiÅ¡kiÄ
politikÄ
apie tai, kas gali bÅ«ti įtraukta į Å¡iÄ
+distribucijÄ
ir panašu, kad šito atidžiai laikomasi. Ši politika
+reikalauja, kad dauguma programinÄs įrangos ir visi Å¡riftai bÅ«tų prieinami
+pagal laisvÄ
licencijÄ
, bet padaro išimtį tam tikrų tipų nelaisvai
+įmontuotajai programinei įrangai. Nelaimei, sprendimas per politikÄ
leisti
+tÄ
įmontuotÄ
jÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
neleidžia Fedora atitikti laisvos
sistemos
+distribucijos gairių.</p>
+
+<h3 id="Gentoo">Gentoo GNU/Linux</h3>
+
+<p>Ä® Gentoo, per jos pagrindinÄ paketų sistemÄ
, įtraukti eilÄs nelaisvų
+programų įdiegimo receptai.</p>
+
+<h3 id="Mandriva">Mandriva GNU/Linux</h3>
+
+<p>Mandriva turi įvardintÄ
politikÄ
apie tai, kas gali būti įtraukta į
+pagrindinÄ sistemÄ
. Ji yra paremta Fedora, o tai reiškia, kad ir ja
+leidžiama įtraukti tam tikrų tipų nelaisvÄ
įmontuotÄ
jÄ
programinÄ
įrangÄ
.
+Priedo, ja leidžiama įtraukti programinÄ Ä¯rangÄ
, iÅ¡leistÄ
pagal
originaliÄ
+ArtistinÄ licencijÄ
, nors ji yra nelaisva licencija.</p>
+
+<p>Mandriva taip pat pateikia nelaisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
per dedikuotas
+saugyklas.</p>
+
+<h3 id="Mint">Mint GNU/Linux</h3>
+
+<p>Mint neturi politikos dÄl nelaisvos programinÄs įrangos neįtraukimo, ji
+įtraukia nelaisvus dvejetainius blobs per tvarkykles, komplektuojamas kartu
+su branduoliu, ir ji į savo saugyklas įtraukia nelaisvas programas. Ji net
+įtraukia nuosavybinÄ kodavimo ir dekodavimo programinÄ Ä¯rangÄ
.</p>
+
+<h3 id="openSUSE">openSUSE</h3>
+
+<p>openSUSE siÅ«lo nelaisvos programinÄs įrangos saugyklÄ
. Tai yra tas
atvejis,
+kai <a
+href="/philosophy/open-source-misses-the-point.html">„atviras“
+yra silpnesnis už „laisva“</a>.</p>
+
+<h3 id="RedHat">Red Hat GNU/Linux</h3>
+
+<p>Red Hat įmonÄms skirta distribucija pagrinde laikosi tos paÄios
+licencijavimo politikos, kaip ir Fedora, su viena iÅ¡imtimi. TodÄl, mes jos
+neparemiame dÄl <a href="#Fedora">tų paÄių priežasÄių</a>. Papildomai
prie
+anų, Red Hat neturi politikos prieÅ¡ nelaisvos programinÄs įrangos Å¡iai
+sistemai prieinamumo per papildomus platinimo kanalus sukÅ«rimÄ
.</p>
+
+<h3 id="Slackware">Slackware</h3>
+
+<p>Slackware turi dvi įprastas problemas: nÄra aiÅ¡kios politikos apie tai,
+kokia programinÄ Ä¯ranga gali bÅ«ti įtraukta ir nelaisvi blobs yra įtraukti
į
+Linux – branduolį. Ji taip pat pristatoma su nelaisva paveikslų
+peržiÅ«rÄjimo programa xv. Žinoma, be tvirtos politikos prieÅ¡ tokias, bet
+kuriuo metu gali patekti daugiau nelaisvų programų. Yra Slackware esanÄios
+nelaisvos programinÄs įrangos <a href="http://freeslack.net/";>neoficialus
+sÄ
rašas</a>.</p>
+
+<h3 id="SteamOS">SteamOS</h3>
+
+<p>SteamOS, GNU/Linux versija, kuriÄ
platins Valve, kol kas dar nÄra
išleista
+parsisiuntimui. Å iuo metu, mes galime pasakyti, jog labai mažai tikÄtina,
+kad tai bus operacinÄ sistema, kuri gerbs naudotojo laisvÄ, nes numatyta,
+kad ji glaudžiai veiks su Steam paslauga. Steam naudoja <a
+href="https://www.defectivebydesign.org/what_is_drm";>Skaitmeninių suvaržymų
+valdymÄ
(DRM)</a><sup><a href="#TransNote1">1</a></sup>, kad apribotų jos
+platinamÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
. SteamOS privalÄs turÄti nuosavybinÄ
programinÄ
+įrangÄ
, bÅ«tinÄ
užtikrinti šiuos apribojimus. Ji taip pat bus
suprojektuota
+skatinti ir integruotis su Steam parduotuve, kuri reklamuoja labai daug
+nuosavybinÄs programinÄs įrangos.</p>
+
+<h3 id="SUSE">SUSE GNU/Linux Enterprise</h3>
+
+<p>Prie tų dviejų įprastų problemų, keletas nelaisvų programinÄs
įrangos
+programų yra prieinamos parsisiuntimui iÅ¡ SUSE oficialios FTP svetainÄs.</p>
+
+<h3 id="Tails">Tails</h3>
+
+<p>Tails naudoja bazinÄ Linux versijÄ
, kurioje yra nelaisvos įmontuotosios
+programinÄs įrangos blobs.</p>
+
+<h3 id="Ubuntu">Ubuntu GNU/Linux</h3>
+
+<p>Ubuntu pateikia konkreÄias nelaisvos programinÄs įrangos saugyklas ir
+Canonical, kai kuriais savo platinimo kanalais, išskirtinai skatina ir
+rekomenduoja nelaisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
, po Ubuntu vardu. Ubuntu siūlo
+parinktį įdiegti tik laisvus paketus, kas reiškia, kad ji taip pat siūlo
+parinktį įdiegti nelaisvus paketus irgi. Papildomai, Linux –
+branduolio, versija, įtraukta į Ubuntu, turi įmontuotosios programinÄs
+įrangos blobs.</p>
+
+<p>„Ubuntu Software Center“ pateikia sÄ
raÅ¡Ä
nuosavybinių
programų
+ir laisvų programų, sumaišytų vienoje krūvoje. <a
+href="http://www.freesoftwaremagazine.com/articles/ubuntu_software_center_proprietary_and_free_software_mixed_confusing_ui";>Sunku
+pasakyti, kurios yra laisvos</a>, kadangi nuosavybinÄs programos, skirtos
+parsisiuntimui už dykÄ
, yra pažymÄtos kaip „laisvos“.</p>
+
+<p>
+Nuo 2012 m. spalio, Ubuntu <a
+href="http://www.omgubuntu.co.uk/2012/10/does-ubuntus-amazon-lens-break-eu-law";>siunÄia
+asmeninius duomenis apie naudotojų paieškas</a> į Canonical priklausantį
+serverį, kuris atgal siunÄia reklamas pirkti daiktų iÅ¡ Amazon. Tai, tiesÄ
+sakant, nepaveikia to ar Ubuntu yra laisva programinÄ Ä¯ranga, bet tai yra
+naudotojų privatumo pažeidimas. Tai taip pat skatina pirkti iš Amazon,
+kompanijos <a href="http://DefectiveByDesign.org/";>asocijuotos su DRM</a>,
+kaip ir darbuotojų, autorių ir leidÄjų iÅ¡naudojimu.</p>
+
+<p>Å i reklaminÄ programinÄ Ä¯ranga yra vienas iÅ¡ tų retų atvejų, kai
laisvos
+programinÄs įrangos autorius užsispyrusiai laiko savo laisvos programos
+versijoje žalingÄ
ypatybÄ.</p>
+
+<p>Ubuntu <a
+href="http://www.ubuntu.com/legal/terms-and-policies/intellectual-property-policy#your-use-of-ubuntu";>panašu,
+kad leidžia komercinį tikslių kopijų su prekÄs ženklais iÅ¡platinimÄ
</a>; tų
+prekÄs ženklų paÅ¡alinimo yra reikalaujama tik iÅ¡ modifikuotų versijų.
Tai
+yra priimtina politika prekÄs ženklų atžvilgiu. Tame paÄiame puslapyje,
+Å¡iek tiek žemiau, yra dviprasmiÅ¡kas ir grÄsmingas pareiÅ¡kimas apie
+„Ubuntu patentus“, nepakankamai detaliai, kad atskleisti ar tai
+prilygsta agresijai, ar ne.</p>
+
+<p>Tas puslapis skleidžia sÄ
myšį naudodamas klaidinantį terminÄ
<a
+href="/philosophy/not-ipr.html">„intelektinÄ nuosavybÄ“</a>,
+kuriuo daroma klaidinga prielaida, kad prekÄs ženklo įstatymas ir patento
+įstatymas, ir keletas kitų įstatymų priklauso vieninteliam koncepciniam
+Å¡ablonui. To termino naudojimas, be jokių iÅ¡imÄių, yra žalingas, taigi,
po
+užuominos kam nors kitam, panaudojusiam šį terminÄ
, mes turÄtume visada
jį
+atmesti. TaÄiau, tai nÄra svari Ubuntu, kaip GNU/Linux distribucijos,
+problema.</p>
+
+<h2>Kai kurios kitos distribucijos</h2>
+
+<p>Toliau mes aptariame kai kurias gerai žinomas arba reikšmingas ne
GNU/Linux
+sistemų distribucijas, kurios nÄra kvalifikuojamos laisvomis.</p>
+
+<h3 id="BSD">BSD sistemos</h3>
+
+<p>FreeBSD, NetBSD ir OpenBSD – visos į jų prievadų sistemas įtraukia
+instrukcijas kaip gauti nelaisvas programas. Papildomai, jų branduoliai
+turi nelaisvos įmontuotosios programinÄs įrangos blobs.</p>
+
+<p>Nelaisvos įmontuotosios programinÄs įrangos programos naudojamos kartu su
+Linux – branduoliu, vadinamos „blobs“ ir taip mes šį
+terminÄ
ir naudojame. BSD kalbos manieroje, terminas „blob“
+reiÅ¡kia kai kÄ
kitÄ
: nelaisvÄ
tvarkyklÄ. OpenBSD, ir galbÅ«t kitos BSD
+distribucijos (BSD autorių vadinamos „projektais“), turi
+politikÄ
neįtraukti anų. Tai teisinga politika, kiek tai lieÄia
tvarkykles;
+bet kai autoriai sako, kad Å¡ios distribucijos „neturi blobs“,
+tai sukelia nesusipratimÄ
. Jie kalba ne apie įmontuotosios programinÄs
+įrangos blobs.</p>
+
+<p>Nei viena BSD distribucija neturi politikos prieÅ¡ nuosavybinÄ tik
dvejetainÄ
+įmontuotÄ
jÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
, kuri gali būti įkrauta net laisvomis
+tvarkyklÄmis.</p>
+
+<h3 id="Haiku">Haiku</h3>
+
+<p>Ä® Haiku įtraukta kažkokia programinÄ Ä¯ranga, kurios jums neleidžiama
+modifikuoti. Ä® jÄ
taip pat įtraukti nelaisvos įmontuotosios programinÄs
+įrangos blobs.</p>
+
+<h3 id="Android">Android</h3>
+
+<p><a href="/philosophy/android-and-users-freedom.html">Android</a>, leidžiama
+Google, turi daug nelaisvų dalių, kaip ir daug laisvų dalių. Daugumai
+laisvų dalių taikoma pastumdÄlio licencija (ne <a
+href="/copyleft/copyleft.html">kopijavimo palikimo</a>), taigi, gamintojai,
+kurie produktÄ
platina su Android, kartais tas dalis irgi padaro
nelaisvas.</p>
+
+<h3 id="CyanogenMod">CyanogenMod</h3>
+
+<p>Ši modifikuota Android versija turi nelaisvų bibliotekų. Ji taip pat
+paaiškina kaip įdiegti nelaisvas aplikacijas, kurias Google platina kartu su
+Android.</p>
+
+<h3 id="ReactOS">ReactOS</h3>
+
+<p>ReactOS skirta būti laisvu, dvejetaine forma suderinamu Windows
+pakaitalu. GalimybÄs žmonÄms tÄsti nuosavybinÄs programinÄs įrangos ir
+tvarkyklių, skirtų Windows, naudojimÄ
sukūrimas yra vienas iš šio
projekto
+pateiktų tikslų. </p>
+
+<div class="translators-notes">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
+<h3>VertÄjo pastabos</h3>
+<ol>
+<li id="TransNote1">Nuo Äia ir toliau, akronimai originalo kalba
+neverÄiami.</li>
+</ol></div>
+</div>
+
+<!-- for id="content", starts in the include above -->
+<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>. Taip pat, yra ir <a
+href="/contact/">kiti bÅ«dai susisiekti</a> su FSF. NeveikianÄių nuorodų ir
+kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+
+<p>
+<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:address@hidden";>
+
+ <address@hidden></a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamÄs, kad pateiktume tikslius, geros
+kokybÄs vertimus. TaÄiau mes nesame iÅ¡imtys netobulumui. PraÅ¡ome
siųskite
+savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+<p>MÅ«sų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informacijÄ
pamatykite
+<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų
+PERSKAITYKITEMANE</a>.</p>
+</div>
+
+<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
+ files generated as part of manuals) on the GNU web server should
+ be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this
+ without talking with the webmasters or licensing team first.
+ Please make sure the copyright date is consistent with the
+ document. For web pages, it is ok to list just the latest year the
+ document was modified, or published.
+
+ If you wish to list earlier years, that is ok too.
+ Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
+ years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
+ year, i.e., a year in which the document was published (including
+ being publicly visible on the web or in a revision control system).
+
+ There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
+ Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
+<p>Copyright © 2014, 2015 Laisvos programinÄs įrangos fondas,
korporacija</p>
+
+<p>Å iam puslapiui taikoma <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/";>Creative Commons
+Priskyrimas - Jokių iÅ¡vestinių darbų 4.0 TarptautinÄ licencija</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" -->
+<div class="translators-credits">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.-->
+ </div>
+
+<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
+Atnaujinta:
+
+$Date: 2015/08/28 07:02:21 $
+
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>
Index: distros/free-system-distribution-guidelines.lt.html
===================================================================
RCS file: distros/free-system-distribution-guidelines.lt.html
diff -N distros/free-system-distribution-guidelines.lt.html
--- /dev/null 1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ distros/free-system-distribution-guidelines.lt.html 28 Aug 2015 07:02:22
-0000 1.1
@@ -0,0 +1,383 @@
+<!--#set var="ENGLISH_PAGE"
value="/distros/free-system-distribution-guidelines.en.html" -->
+
+<!--#include virtual="/server/header.lt.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+
+<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! -->
+<title>Laisvos sistemos distribucijos gairÄs (GNU FSDG) - GNU projektas -
Laisvos
+programinÄs įrangos fondas</title>
+<link rel="alternate" title="Laisvos GNU/Linux distribucijos"
+ href="http://www.gnu.org/distros/distros.rss";
+ type="application/rss+xml" />
+
+<!--#include
virtual="/distros/po/free-system-distribution-guidelines.translist" -->
+<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" -->
+<h2>Laisvos sistemos distribucijos gairÄs (GNU FSDG<sup><a
+href="#TransNote1">1</a></sup>)</h2>
+
+<!--#include virtual="/licenses/fsf-licensing.lt.html" -->
+<h3 id="introduction">Įvadas</h3>
+
+<p>Å ių gairių tikslas yra paaiÅ¡kinti kÄ
reiškia įdiegimui tinkamai
sistemos
+distribucijai (tokiai kaip GNU/Linux distribucija) būti kvalifikuojamai <a
+href="/philosophy/free-sw.html">laisva</a> (libre) ir padÄti distribucijų
+autoriams savo distribucijas kvalifikuoti.</p>
+
+<p>Å ios gairÄs nÄra iÅ¡baigtos. Mes paminÄjome problemas, apie kurias
dabar
+žinome, bet mes esame įsitikinÄ, kad yra daugiau. Mes jas pridÄsime, kai
su
+jomis susidursime.</p>
+
+<p>Mes norÄtume padÄkoti Fedora projektui už jų pagalbÄ
Å¡iÄ
politikÄ
+sukonkretinant ir mums leidžiant panaudoti jų paÄių distribucijos
licencijos
+gaires kaip Å¡io dokumento pagrindÄ
.</p>
+
+<h3 id="complete-distros">IÅ¡baigtos distribucijos</h3>
+
+<p>MÅ«sų distribucijų sÄ
rašas yra vedlys apie sistemas, kurias jūs galite
+įdiegti į kompiuterį. TodÄl, į jį įtrauktos tik tos distribucijos,
kurios
+yra paÄios iÅ¡baigtos ir paruoÅ¡tos naudojimui. Jei distribucija nÄra
+iÅ¡baigta – jei jai reikia tolimesnio vystymo arba daroma prielaida,
+kad taip pat bus įdiegiama ir kita programinÄ Ä¯ranga – tada ji nÄra
+Äia įraÅ¡yta, net jei ji yra laisva programinÄ Ä¯ranga.</p>
+
+<p>IÅ¡imtis Å¡iam reikalavimui ir ankstesniam paÄios savÄs iÅ¡laikymo
reikalavimui
+yra <em>mažos sistemos distribucijos</em>, kurios yra distribucijos,
+pritaikytos įrenginiams su ribotais resursais, pavyzdžiui, bevieliam
+marÅ¡rutizatoriui. Laisvos mažos sistemos distribucijos neturi bÅ«ti paÄios
+save iÅ¡laikanÄios arba iÅ¡baigtos, nes nepraktiÅ¡ka užsiimti vystymu tokioje
+sistemoje, bet jÄ
turi būti galima vystyti ir surinkti naudojantis laisva
+iÅ¡baigta sistemos distribucija iÅ¡ mÅ«sų distribucijų sÄ
rašo, galbūt su
laisvų
+įrankių, platinamų gretimais paÄios mažos sistemos distribucijos,
pagalba.</p>
+
+<h3 id="license-rules">Licencijos taisyklÄs</h3>
+
+<p>„Informacija praktiniam naudojimui“ apima programinÄ Ä¯rangÄ
,
+dokumentacijÄ
, šriftus ir kitus duomenis, kurie turi tiesioginį funkcinį
+pritaikymÄ
. Ji neapima artistinių darbų, kurie turi estetinÄ (o ne
+funkcinÄ) paskirtį arba nuomonÄs ar vertinimo pareiÅ¡kimų.</p>
+
+<p>Laisvoje distribucijoje visa informacija praktiniam naudojimui turi būti
+prieinama Å¡altinio forma. („Å altinis“ reiÅ¡kia informacijos
+formÄ
, kuri yra pageidautina jos pakeitimų padarymui.)</p>
+
+<p>Ta informacija, ir tas Å¡altinis, turi bÅ«ti pateikta pagal atitinkamÄ
<a
+href="/philosophy/free-sw.html">laisvÄ
licencijÄ
</a>. Mes įvertiname
+konkreÄias licencijas ir iÅ¡vardiname savo įvertinimus <a class="reference"
+href="/licenses/license-list.html">mÅ«sų licencijų sÄ
raše</a>, atskirais
+skyriais licencijoms, kurios yra tinkamos programinei įrangai,
+dokumentacijai, Å¡riftams ir kitiems naudingiems darbams. Jei toks darbas
+yra išleistas pagal kelias atskiras licencijas, darbas yra laisvas tol, kol
+bent viena iš jo licencijų yra laisva; sistemos autoriai, kai jie platina ir
+(arba) modifikuoja jÄ
, turÄtų vadovautis taikytinos laisvos licencijos(-jų)
+nuostatomis.</p>
+
+<p>Laisvos sistemos distribucija privalo nenukreipti naudotojų praktiniam
+naudojimui gauti bet kokiÄ
nelaisvÄ
informacijÄ
arba juos neskatinti taip
+padaryti. Tokia sistema turÄtų neturÄti saugyklų, skirtų nelaisvai
+programinei įrangai ir jokių konkreÄių receptų kaip įdiegti kokias nors
+nelaisvas programas. Ir tokia distribucija neturÄtų minÄti treÄių Å¡alių
+saugyklų, kurios nÄra įsipareigojusios įtraukti tik laisvÄ
programinÄ
+įrangÄ
; net jei jos Å¡iandien turi tik laisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
, rytoj
Å¡itai
+gali bÅ«ti nebetiesa. Sistemoje esanÄios programos turÄtų nesiÅ«lyti
įdiegti
+nelaisvus programos priedus, dokumentacijÄ
ir t. t.</p>
+
+<p>Laisva sistemos distribucija turÄtų bÅ«ti pati save iÅ¡laikanti. Tai
reiškia,
+kad jÅ«s turite galÄti vystyti ir surinkti tokiÄ
sistemÄ
su įrankiais,
+kuriuos ta sistema jums pateikia. Vadinasi, laisvos sistemos distribucija
+negali įtraukti laisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
, kuriÄ
galima surinkti tik
+naudojant nelaisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
.</p>
+
+<p>Šiandien dauguma laisvos sistemos distribucijų turi daug kodo; pastangų
+poreikis, kurio reiktų atlikti viso jo tiesioginį auditÄ
daugumai komandų
+yra nepraktiškas. Praeityje, kažkiek nelaisvo kodo buvo atsitiktinai
+įtraukta į laisvos sistemos distribucijas. DÄl Å¡ito distribucijų mes
+nepaÅ¡aliname iÅ¡ sÄ
rašo; vietoje to, mes tik paprašome, kad distribucijos
+autoriai nuoÅ¡irdžiai pasistengtų iÅ¡vengti įtraukti nelaisvÄ
programinÄ
+įrangÄ
ir prisiimtų pašalinti tokias programas jei tokių būtų
atrasta.</p>
+
+<p>Tam tikrų tipų situacijos su licencijomis yra vertos ypatingo dÄmesio
+žmonÄms, kuriantiems arba svarstantiems laisvos programinÄs įrangos
+distribucijas; jos yra aptartos toliau pateiktuose skyriuose.</p>
+
+<h3 id="nonfree-firmware">Nelaisva įmontuotoji programinÄ Ä¯ranga</h3>
+
+<p>Kai kurioms aplikacijoms ir tvarkyklÄms, kad funkcionuoti reikia
+įmontuotosios programinÄs įrangos ir kartais ta įmontuotoji programinÄ
+įranga yra platinama tik objektinio kodo forma, pagal nelaisvÄ
licencijÄ
.
+Mes Å¡ias įmontuotosios programinÄs įrangos programas vadiname
+„blobs“. Daugumoje GNU/Linux sistemų, jÅ«s įprastai rasite
Å¡ituos
+kartu su kai kuriomis Linux branduolio tvarkyklÄmis. Tokia įmontuotoji
+programinÄ Ä¯ranga turÄtų bÅ«ti paÅ¡alinta iÅ¡ laisvos sistemos
distribucijos.</p>
+
+<p>Blobs gali įgauti daugelį formų. Kartais, jie bus pateikti atskiruose
+failuose. Kitais atvejais, jie gali bÅ«ti įtraukti į paÄios tvarkyklÄs
+Å¡altinį – pavyzdžiui, jie gali bÅ«ti užkoduoti dideliame skaiÄių
+masyve. Bet nesvarbu kaip jie yra užkoduoti, bet kokia nelaisva įmontuotoji
+programinÄ Ä¯ranga turi bÅ«ti iÅ¡ laisvos sistemos paÅ¡alinta.</p>
+
+<p>(Kad bÅ«tų aiÅ¡ku, ne visi skaiÄių masyvai tvarkyklÄje yra įmontuotoji
+programinÄ Ä¯ranga. Svarbu suprasti duomenų paskirtį prieÅ¡ nusprendžiant
ar
+jie yra tinkami laisvai sistemai, ar ne.)</p>
+
+<p>Brian Brazil, Jeff Moe ir Alexandre Oliva iÅ¡vystÄ eilÄ <a
class="reference"
+href="http://www.fsfla.org/svn/fsfla/software/linux-libre/scripts/";>scenarijų
+nelaisvos įmontuotosios programinÄs įrangos paÅ¡alinimui</a> iÅ¡
standartinÄs
+Linux branduolio versijos. Jie gali jums būti naudingi jei pageidausite
+vystyti savo paties laisvÄ
GNU/Linux distribucijÄ
– nors mes
+rekomenduojame prisijungti prie egzistuojanÄios laisvos distribucijos
+vystymo, nei fragmentuoti pastangas pradedant naujÄ
. IÅ¡baigtas Linux
+branduolio be blob versijos šaltinis taip pat yra prieinamas; jūs galite
+sužinoti daugiau apie šį projektÄ
<a class="reference"
+href="http://directory.fsf.org/project/linux/";>Laisvos programinÄs įrangos
+kataloge</a>.</p>
+
+<h3 id="non-functional-data">Nefunkciniai duomenys</h3>
+
+<p>Duomenys, kurie nÄra funkciniai, kurie neatlieka praktinio darbo, labiau
yra
+sistemos programinÄs įrangos puoÅ¡mena, nei jos dalis. TodÄl, mes
+nereikalaujame laisvos licencijos kriterijaus taikyti nefunkciniams
+duomenims. Jie gali bÅ«ti įtraukti į laisvos sistemos distribucijÄ
tol, kol
+jų licencija jums suteikia leidimÄ
kopijuoti ir išplatinti, ir komerciniais
+ir nekomerciniais tikslais. Pavyzdžiui, kai kurie žaidimų varikliai
+iÅ¡leisti pagal GNU GPL turi gretimÄ
žaidimo informacijÄ
– fiktyvaus
+pasaulio žemÄlapį, žaidimo grafikÄ
ir t. t. – iÅ¡leistÄ
pagal
tokiÄ
+kaip platinimo-cituojant licencijÄ
. Tokio tipo duomenys gali būti laisvos
+sistemos distribucijos dalimi, nors jų licencija nÄra kvalifikuojama laisva,
+nes jie yra nefunkcionalūs.</p>
+
+<h3 id="trademarks">PrekÄs ženklai</h3>
+
+<p>PrekÄs ženklai siejami su kokia nors programine įranga. Pavyzdžiui,
+programos pavadinimas gali bÅ«ti paverstas prekÄs ženklu arba jos sÄ
saja
gali
+pavaizduoti prekÄs ženklÄ
logotipÄ
. Dažnai, šių ženklų naudojimas bus
+kažkokiu bÅ«du kontroliuojamas; konkreÄiai, autorių įprastai praÅ¡oma, kai
jie
+modifikuoja programinÄ Ä¯rangÄ
, iÅ¡ jos paÅ¡alinti prekÄs ženklo minÄjimÄ
.</p>
+
+<p>Ekstremaliais atvejais, Å¡ie apribojimai iÅ¡ esmÄs gali paversti programÄ
+nelaisva. Neteisinga, kai kas nors jÅ«sų praÅ¡o paÅ¡alinti prekÄs ženklÄ
iš
+modifikuoto kodo jei tas prekÄs ženklas yra iÅ¡mÄtytas visame originaliame
+Å¡altinyje. TaÄiau, kol praktiniai reikalavimai yra protingi, laisvos
+sistemos distribucijos gali įtraukti Å¡ias programas, arba su prekÄs
+ženklais, arba be jų.</p>
+
+<p>PanaÅ¡iai, pati distribucija gali valdyti konkreÄius prekÄs ženklus.
NÄra
+problemos jei modifikavimui reikia, kad Å¡ie prekÄs ženklai bÅ«tų
pašalinti,
+kol jie gali būti patogiai pašalinti neprarandant funkcionalumo.</p>
+
+<p>TaÄiau, nÄra priimtina naudoti prekÄs ženklus, kad apriboti visos
+distribucijos arba bet kurios dalies cituojamÄ
jį kopijavimÄ
ir iÅ¡platinimÄ
.</p>
+
+<h3 id="documentation">Dokumentacija</h3>
+
+<p>Visa laisvos sistemos distribucijos dokumentacija turi būti išleista pagal
+atitinkamÄ
laisvÄ
licencijÄ
. Papildomai, turi būti pasirūpinta, kad joje
+nebÅ«tų rekomenduojama nelaisva programinÄ Ä¯ranga.</p>
+
+<p>Bendrai, kas nors, kas žmonÄms, kurie jau naudoja nelaisvÄ
programinÄ
+įrangÄ
, kartu su ja padeda geriau naudoti laisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
yra
+priimtina, bet kas nors, kas laisvos programinÄs įrangos naudotojus skatina
+įdiegti nelaisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
– nÄra.</p>
+
+<p>Pavyzdžiui, laisvos sistemos distribucija gali turÄti dokumentacijÄ
+naudotojams, kurie ruošia dvigubos įkrovos sistemas. Joje gali būti
+paaiÅ¡kinta kaip pasiekti nuosavybinÄs operacinÄs sistemos failų sistemas,
+importuoti iÅ¡ jos nustatymus ir t. t. Tai bÅ«tų pagalba žmonÄms įdiegti
+laisvos sistemos distribucijÄ
į maÅ¡inÄ
, kuri jau turi nuosavybinÄ
programinÄ
+įrangÄ
, kas yra gerai.</p>
+
+<p>Kas bÅ«tų nepriimtina yra dokumentacijoje žmonÄms pateikti instrukcijas
kaip
+į tÄ
sistemÄ
įdiegti nelaisvÄ
programÄ
ar paminÄti patogumus, kuriuos
jie
+gali taip padarydami įgyti.</p>
+
+<p>Ribiniu atveju, aiškus ir rimtas įtikinimas nenaudoti nelaisvos programos
+nustumtų jÄ
į priimtinÄ
ribos pusÄ.</p>
+
+<h3 id="patents">Patentai</h3>
+
+<p>Laisvos programinÄs įrangos autoriams ir platintojams praktiÅ¡kai
neįmanoma
+žinoti ar turimas programinÄs įrangos gabalÄlis pažeidžia kokius nors
+patentus, ar ne: jų yra per daug, jie skiriasi skirtingose valstybÄse, jie
+dažnai bÅ«na taip paraÅ¡yti, kad bÅ«tų sunku suprasti kÄ
jie dengia ir ko
+nedengia ir nelengva nustatyti kurie yra galiojantys. TodÄl, mes bendrai
+nepraÅ¡ome laisvos sistemos distribucijų atmesti programinÄ Ä¯rangÄ
dÄl
+galimos patentų grÄsmÄs. KitÄ
vertus, mes taip pat neprieštaraujame jei
+platintojas nusprendžia kai kuriÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
, kad išvengtų
patentų
+rizikos, praleisti.</p>
+
+<h3 id="no-malware">Jokių kenkÄjiÅ¡kų programų</h3>
+
+<p>Distribucija turi bÅ«ti be jokių DRM, galinių durų ir Å¡nipinÄjimo
programų.</p>
+
+<h3 id="mistakes">Įsipareigojimas ištaisyti klaidas</h3>
+
+<p>Dauguma distribucijos vystymo komandų neturi išteklių nuodugniai
patikrinti,
+kad jų distribucija atitiktų visus šituos kriterijus. Ir mes taip pat.
+Taigi, mes tikimÄs, kad distribucijos kartais turÄs klaidų: nelaisvos
+programinÄs įrangos, kuri praslydo, t. t. Mes neatmetame distribucijos dÄl
+klaidų. MÅ«sų reikalavimas distribucijos autoriams yra turÄti tvirtÄ
+įsipareigojimÄ
operatyviai ištaisyti bet kokias klaidas, apie kurias jiems
+yra pranešta.</p>
+
+<h3 id="maintenance">Palaikymas</h3>
+
+<p>Siekiant, kad bÅ«tų pateikta sÄ
raÅ¡e, distribucija turÄtų bÅ«ti aktyviai
+palaikoma ir turÄtų GNU projektui suteikti aiÅ¡kų ir konkretų bÅ«dÄ
pranešti
+apie nelaisvos programinÄs įrangos, apie kuriÄ
mes išsiaiškiname,
+problemas. Ji taip pat turÄtų mus informuoti, kai problemos, apie kurias
+mes praneÅ¡Äme, yra sutvarkytos.</p>
+
+<h3 id="name-confusion">Pavadinimo sumaištis</h3>
+
+<p>Mes sÄ
raÅ¡e neįraÅ¡ysime distribucijos, kurios pavadinimÄ
tikÄtina bus
galima
+sumaišyti su kokiomis nors nelaisvomis distribucijomis. Pavyzdžiui, Foobar
+Light yra laisva distribucija ir Foobar yra nelaisva distribucija, mes
+Foobar Light neįtrauksime į sÄ
raÅ¡Ä
. Taip yra dÄl to, jog mes tikimÄs,
kad
+tas skirtumas tarp tų dviejų, perteikiant tos žinutÄs reikÅ¡mÄ, bÅ«tų
+prarastas.</p>
+
+<p>KonkreÄiai, pagrindinis tos laisvos distribucijos pavadinimas (Å¡iame
+pavyzdyje „Foobar“) neturÄtų bÅ«ti bet kokios nelaisvos
+distribucijos pavadinimo dalimi.</p>
+
+<p>Kai kurie žmonÄs galvoja pridÄti pavadinimÄ
„GNU“ prie
laisvos
+distribucijos pavadinimo, kad atskirti jÄ
nuo nelaisvos. Äia yra dvi
+problemos. Pirma, šitie du pavadinimai nebūtų pakankamai skirtingi, kadangi
+pagrindinis žodis abiejuose pavadinimuose būtų tas pats.</p>
+
+<p>Antra, tai skatintų nesusipratimÄ
kÄ
reiÅ¡kia „GNU“. <a
+href="/gnu/linux-and-gnu.html">GNU yra operacinÄ sistema</a>, įprastai
+naudojama su Linux branduoliu, ir iÅ¡ esmÄs visos taip vadinamos
+„Linux“ distribucijos iÅ¡ tikro yra GNU/Linux distribucijos.
+Pagal šį scenarijų, <em>abi</em> versijos yra GNU/Linux ir būtų klaidinama
+kurios nors vienos iÅ¡ jų pavadinime praleisti „GNU“.</p>
+
+<h3 id="upstream">Susisiekimas su srove iÅ¡ virÅ¡aus jei jÅ«s esate srovÄ
apaÄioje</h3>
+
+<p>Distribucijos autoriams (ar bet kam kitam) atsiuntusiems svarbų praneÅ¡imÄ
+apie GNU paketo klaidÄ
: jei į jį per protingÄ
laikÄ
(prašome skirti bent
dvi
+savaites) neatsižvelgÄ to paketo palaikytojas, jÅ«s galite eskaluoti Å¡iÄ
+klaidÄ
paraÅ¡ydami į <address@hidden>. Tai ypaÄ galioja jei jÅ«s
+negalite rasti to paketo palaikytojo veiklos pastaruoju metu požymių.</p>
+
+<h3 id="teaching">PraÅ¡ome mokykite naudotojus apie LaisvÄ
programinÄ
įrangÄ
</h3>
+
+<p>Siekiant įkurti ilgalaikÄ laisvÄ, tik laisvÄs naudotojams suteikimas
nÄra
+pakankama. Taip pat bÅ«tina juos mokyti suprasti kÄ
ji reiškia ir jos
+reikalauti. TodÄl, mes siÅ«lome ir raginame, kad laisvos distribucijos
+ekrane iÅ¡kiliai praneÅ¡tų, prieÅ¡ prisijungimÄ
ir pagal nutylÄjimÄ
+darbastalyje po prisijungimo, iÅ¡kilų pareiÅ¡kimÄ
apie laisvÄ, tokį kaip
+„Å i sistema yra laisvÄ gerbianti laisva/libre programinÄ
įranga“
+arba kaip nors panaÅ¡iai ir pateiktų nuorodÄ
arba piktogramÄ
, nukreiptÄ
į
+gnu.org arba gnu.org/philosophy iÅ¡samesnei informacijai apie Å¡iÄ
problemÄ
.</p>
+
+<h3 id="words-to-avoid">PraÅ¡ome venkite kartoti propagandÄ
ir sumaištį</h3>
+
+<p>Prašome pamatykite mūsų <a
href="/philosophy/words-to-avoid.html">vengtinų
+žodžių</a>, kurie yra arba Å¡aliÅ¡ki, iÅ¡kreipiantys, arba klaidinantys, sÄ
raÅ¡Ä
+ir pasistenkite jų išvengti savo viešojoje kalboje ir diskutuojant su
+visuomene.</p>
+
+<h3 id="final-notes">Baigiamosios pastabos</h3>
+
+<p>Mes palaikome <a href="/distros/free-distros.html">laisvos GNU sistemos
+distribucijų</a>, apie kurias mes žinome, sÄ
raÅ¡Ä
. Jei jūs žinote apie
+laisvÄ
distribucijÄ
, kurios nÄra tame sÄ
raše, prašome paprašykite jos
+autorių parašyti į <<a class="reference"
+href="mailto:address@hidden";>address@hidden</a>> pateikiant jų
+sistemos apibÅ«dinimÄ
ir nuorodÄ
į jų tinklapį.</p>
+
+<p>Mes taip pat išvardiname <a
+href="/distros/free-non-gnu-distros.html">laisvas ne GNU sistemos
+distribucijas</a> pagal tas paÄias etines sÄ
lygas.</p>
+
+<p>Jei turite klausimų arba komentarų apie paÄias Å¡ias gaires, laisvai
+atsiųskite juos į <<a class="reference"
+href="mailto:address@hidden";>address@hidden</a>>. Mes viliamÄs,
+kad jos visiems padÄs geriau suprasti problemas, kurios yra svarbios laisvos
+sistemos distribucijoms ir mes laukiame ateities, kurioje skatinsime ir
+daugiau jų.</p>
+
+<div class="translators-notes">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
+<h3>VertÄjo pastabos</h3>
+<ol>
+<li id="TransNote1">Nuo Äia ir toliau, akronimai originalo kalba
+neverÄiami.</li>
+</ol></div>
+</div>
+
+<!-- for id="content", starts in the include above -->
+<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>. Taip pat, yra ir <a
+href="/contact/">kiti bÅ«dai susisiekti</a> su FSF. NeveikianÄių nuorodų ir
+kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+
+<p>
+<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:address@hidden";>
+
+ <address@hidden></a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamÄs, kad pateiktume tikslius, geros
+kokybÄs vertimus. TaÄiau mes nesame iÅ¡imtys netobulumui. PraÅ¡ome
siųskite
+savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+<p>MÅ«sų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informacijÄ
pamatykite
+<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų
+PERSKAITYKITEMANE</a>.</p>
+</div>
+
+<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
+ files generated as part of manuals) on the GNU web server should
+ be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this
+ without talking with the webmasters or licensing team first.
+ Please make sure the copyright date is consistent with the
+ document. For web pages, it is ok to list just the latest year the
+ document was modified, or published.
+
+ If you wish to list earlier years, that is ok too.
+ Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
+ years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
+ year, i.e., a year in which the document was published (including
+ being publicly visible on the web or in a revision control system).
+
+ There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
+ Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
+<p>Copyright © 2014, 2015 Laisvos programinÄs įrangos fondas,
korporacija</p>
+
+<p>Å iam puslapiui taikoma <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/";>Creative Commons
+Priskyrimas - Jokių iÅ¡vestinių darbų 4.0 TarptautinÄ licencija</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" -->
+<div class="translators-credits">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.-->
+ </div>
+
+<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
+Atnaujinta:
+
+$Date: 2015/08/28 07:02:22 $
+
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>
Index: distros/po/common-distros.lt-en.html
===================================================================
RCS file: distros/po/common-distros.lt-en.html
diff -N distros/po/common-distros.lt-en.html
--- /dev/null 1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ distros/po/common-distros.lt-en.html 28 Aug 2015 07:02:23 -0000
1.1
@@ -0,0 +1,344 @@
+<!--#include virtual="/server/header.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+<title>Explaining Why We Don't Endorse Other Systems - GNU Project - Free
Software Foundation</title>
+<link rel="alternate" title="Free GNU/Linux distributions"
+ href="http://www.gnu.org/distros/distros.rss";
+ type="application/rss+xml" />
+<!--#include virtual="/distros/po/common-distros.translist" -->
+<!--#include virtual="/server/banner.html" -->
+<h2>Explaining Why We Don't Endorse Other Systems</h2>
+<!--#include virtual="/licenses/fsf-licensing.html" -->
+
+<p>We're often asked why we don't endorse a particular
+system—usually a popular GNU/Linux distribution. The short
+answer to that question is that they don't follow
+the <a href="/distros/free-system-distribution-guidelines.html">free
+system distribution guidelines</a>. But since it isn't always obvious
+how a particular system fails to follow the guidelines, this list
+gives more information about the problems of certain well-known
+nonfree system distros.</p>
+
+<p>To learn more about the GNU/Linux systems that we do endorse, check
+out our list of <a href="/distros/free-distros.html">free GNU/Linux
+distributions</a>.</p>
+
+<p>Except where noted, all of the distributions listed on this page
+fail to follow the guidelines in at least two important ways:</p>
+
+<ul>
+<li><p>They do not have a policy of <em>only</em> including free
+software, and removing nonfree software if it is discovered. Most of
+them have no clear policy on what software they'll accept or reject at
+all. The distributions that do have a policy unfortunately aren't
+strict enough, as explained below.</p></li>
+<li><p>The kernel that they distribute (in most cases, Linux) includes
+“blobs”: pieces of object code distributed without source,
+usually firmware to run some device.</p></li>
+</ul>
+
+<p>Here is a list of some popular nonfree GNU/Linux distributions in
+alphabetical order, with brief notes about how they fall short. We do
+not aim for completeness; once we know some reasons we can't endorse a
+certain distro, we do not keep looking for all the reasons.
+</p>
+
+<p>A distro may have changed since we last updated information about
+it; if you think one of the problems mentioned here has been
+corrected, please <a href="mailto:address@hidden";>let us know</a>.
+However, we will study and endorse a distro only if its developers ask
+for our endorsement.</p>
+
+<!-- Please keep this list sorted, first with all the GNU systems
+ alphabetically, then all the non-GNU systems alphabetically. -->
+
+<h3 id="Arch">Arch GNU/Linux</h3>
+
+<p>Arch has the two usual problems: there's no clear policy
+about what software can be included, and nonfree blobs are shipped with
+their kernel, Linux. Arch also has no policy about not distributing
+nonfree software through their normal channels.</p>
+
+<h3 id="Canaima">Canaima</h3>
+
+<p>Canaima GNU/Linux is a distribution made by Venezuela's government
+to distribute computers with GNU/Linux. While the overall plan is
+admirable, Canaima is flawed by the inclusion of nonfree software.</p>
+
+<p>Its main menu has an option, “Install nonfree
+software”, which installs all the nonfree drivers (even the
+ones that are not necessary). The distro also provides blobs for the
+kernel, Linux, and invites installing nonfree applications including
+Flash Player.</p>
+
+<h3 id="CentOS">CentOS</h3>
+
+<p>We're not aware of problems in CentOS aside from the two usual ones:
+there's no clear policy about what software can be included,
+and nonfree blobs are shipped with Linux, the kernel. Of course, with
+no firm policy in place, there might be other nonfree software
+included that we missed.</p>
+
+<h3 id="Debian">Debian GNU/Linux</h3>
+
+<p>Debian's Social Contract states the goal of making Debian entirely
+free software, and Debian conscientiously keeps nonfree software out
+of the official Debian system. However, Debian also provides a
+repository of nonfree software. According to the project, this
+software is “not part of the Debian system,” but the
+repository is hosted on many of the project's main servers, and people
+can readily learn about these nonfree packages by browsing Debian's
+online package database.</p>
+
+<p>There is also a “contrib” repository; its packages are
+free, but some of them exist to load separately distributed
+proprietary programs. This too is not thoroughly separated from the
+main Debian distribution.</p>
+
+<p>Previous releases of Debian included nonfree blobs with Linux, the
+kernel. With the release of Debian 6.0 (“squeeze”) in
+February 2011, these blobs have been moved out of the main
+distribution to separate packages in the nonfree repository. However,
+the problem partly remains: the installer in some cases recommends
+these nonfree firmware files for the peripherals on the machine.</p>
+
+<h3 id="Fedora">Fedora</h3>
+
+<p>Fedora does have a clear policy about what can be included in the
+distribution, and it seems to be followed carefully. The policy
+requires that most software and all fonts be available under a free
+license, but makes an exception for certain kinds of nonfree firmware.
+Unfortunately, the decision to allow that firmware in the policy keeps
+Fedora from meeting the free system distribution guidelines.</p>
+
+<h3 id="Gentoo">Gentoo GNU/Linux</h3>
+
+<p>Gentoo includes installation recipes for a number of nonfree
+programs in its primary package system.</p>
+
+<h3 id="Mandriva">Mandriva GNU/Linux</h3>
+
+<p>Mandriva does have a stated policy about what can be included in the
+main system. It's based on Fedora's, which means that it also allows
+certain kinds of nonfree firmware to be included. On top of that, it
+permits software released under the original Artistic License to be
+included, even though that's a nonfree license.</p>
+
+<p>Mandriva also provides nonfree software through dedicated
+repositories.</p>
+
+<h3 id="Mint">Mint GNU/Linux</h3>
+
+<p>Mint does not have a policy against including nonfree software, it
+includes nonfree binary blobs in drivers packaged with the kernel, and
+it includes nonfree programs in its repositories. It even includes
+proprietary codecs.</p>
+
+<h3 id="openSUSE">openSUSE</h3>
+
+<p>openSUSE offers a repository of nonfree software. This is an
+instance of
+how <a href="/philosophy/open-source-misses-the-point.html">
+“open” is weaker than “free”</a>.</p>
+
+<h3 id="RedHat">Red Hat GNU/Linux</h3>
+
+<p>Red Hat's enterprise distribution primarily follows the same
+licensing policies as Fedora, with one exception. Thus, we don't
+endorse it for <a href="#Fedora">the same reasons</a>. In addition to
+those, Red Hat has no policy against making nonfree software available
+for the system through supplementary distribution channels.</p>
+
+<h3 id="Slackware">Slackware</h3>
+
+<p>Slackware has the two usual problems: there's no clear policy about
+what software can be included, and nonfree blobs are included in
+Linux, the kernel. It also ships with the nonfree image-viewing
+program xv. Of course, with no firm policy against them, more nonfree
+programs could get in at any time. There is an
+<a href="http://freeslack.net/";>unofficial list</a> of nonfree software
+in Slackware.</p>
+
+<h3 id="SteamOS">SteamOS</h3>
+
+<p>SteamOS, a version of GNU/Linux to be distributed by Valve, is not
+actually released for download yet. At present, we can say that it is
+very unlikely to be an operating system which respects user freedom,
+because it is meant to work closely with the Steam service. Steam uses
+<a href="https://www.defectivebydesign.org/what_is_drm";>Digital Restrictions
+Management (DRM)</a> to impose
+restrictions on the software it distributes. SteamOS will have to
+contain the proprietary software necessary to enforce these
+restrictions. It will also be designed to promote and integrate with
+the Steam store, which promotes a large amount of proprietary
+software.</p>
+
+<h3 id="SUSE">SUSE GNU/Linux Enterprise</h3>
+
+<p>In addition to the usual two problems, several nonfree software
+programs are available for download from SUSE's official FTP site.</p>
+
+<h3 id="Tails">Tails</h3>
+
+<p>Tails uses the vanilla version of Linux, which contains nonfree
+firmware blobs.</p>
+
+<h3 id="Ubuntu">Ubuntu GNU/Linux</h3>
+
+<p>Ubuntu provides specific repositories of nonfree software, and
+Canonical expressly promotes and recommends nonfree software under the
+Ubuntu name in some of their distribution channels. Ubuntu offers the
+option to install only free packages, which means it also offers the
+option to install nonfree packages too. In addition, the version of
+Linux, the kernel, included in Ubuntu contains firmware blobs.</p>
+
+<p>The “Ubuntu Software Center” lists proprietary programs
+and free programs jumbled together. It
+is <a
href="http://www.freesoftwaremagazine.com/articles/ubuntu_software_center_proprietary_and_free_software_mixed_confusing_ui";>hard
+to tell which ones are free</a> since proprietary programs for
+download at no charge are labelled “free”.</p>
+
+<p>
+Since October 2012, Ubuntu
+<a
href="http://www.omgubuntu.co.uk/2012/10/does-ubuntus-amazon-lens-break-eu-law";>
+sends personal data about users' searches</a> to a server belonging to
+Canonical, which sends back ads to buy things from Amazon. This does
+not, strictly speaking, affect whether Ubuntu is free software, but it
+is a violation of users' privacy. It also encourages buying from
+Amazon, a company <a href="http://DefectiveByDesign.org/";>associated
+with DRM</a> as well as mistreatment of workers, authors and publishers.</p>
+
+<p>This adware is one of the rare occasions in which a free software
+developer persists in keeping a malicious feature in its version of a
+free program.</p>
+
+<p>Ubuntu <a
href="http://www.ubuntu.com/legal/terms-and-policies/intellectual-property-policy#your-use-of-ubuntu";>appears
+to permit commercial redistribution of exact copies with the
+trademarks</a>; removal of the trademarks is required only for
+modified versions. That is an acceptable policy for trademarks. The
+same page, further down, makes a vague and ominous statement about
+“Ubuntu patents,” without giving enough details to show
+whether that constitutes aggression or not.</p>
+
+<p>That page spreads confusion by using the misleading
+term <a href="/philosophy/not-ipr.html">“intellectual property
+rights”</a>, which falsely presumes that trademark law and patent law
+and several other laws belong in one single conceptual framework. Use
+of that term is harmful, without exception, so after making a
+reference to someone else's use of the term, we should always reject
+it. However, that is not a substantive issue about Ubuntu as a
+GNU/Linux distribution.</p>
+
+<h2>Some Other Distros</h2>
+
+<p>Here we discuss some well-known or significant non-GNU/Linux system
+distros that do not qualify as free.</p>
+
+<h3 id="BSD">BSD systems</h3>
+
+<p>FreeBSD, NetBSD, and OpenBSD all include instructions for obtaining
+nonfree programs in their ports system. In addition, their kernels
+include nonfree firmware blobs.</p>
+
+<p>Nonfree firmware programs used with Linux, the kernel, are called
+“blobs”, and that's how we use the term. In BSD parlance,
+the term “blob” means something else: a nonfree driver.
+OpenBSD and perhaps other BSD distributions (called “projects” by
BSD
+developers) have the policy of not including those. That is the right
+policy, as regards drivers; but when the developers say these distributions
+“contain no blobs”, it causes a misunderstanding. They are not
+talking about firmware blobs.</p>
+
+<p>No BSD distribution has policies against proprietary binary-only
+firmware that might be loaded even by free drivers.</p>
+
+<h3 id="Haiku">Haiku</h3>
+
+<p>Haiku includes some software that you're not allowed to modify. It
+also includes nonfree firmware blobs.</p>
+
+<h3 id="Android">Android</h3>
+
+<p><a href="/philosophy/android-and-users-freedom.html">Android</a> as
+released by Google contains many nonfree parts as well as many free
+parts. Most of the free parts are covered by a pushover license (not
+<a href="/copyleft/copyleft.html">copyleft</a>), so manufacturers that
+distribute Android in a product sometimes make those parts nonfree as
+well.</p>
+
+<h3 id="CyanogenMod">CyanogenMod</h3>
+
+<p>This modified version of Android contains nonfree libraries.
+It also explains how to install the nonfree applications that Google
+distributes with Android.</p>
+
+<h3 id="ReactOS">ReactOS</h3>
+
+<p>ReactOS is meant as a free binary compatible replacement for
+Windows. Allowing people to continue using the proprietary software
+and drivers meant for Windows is one of the stated goals of the
+project. </p>
+
+</div><!-- for id="content", starts in the include above -->
+<!--#include virtual="/server/footer.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Please send general FSF & GNU inquiries to
+<a href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.
+There are also <a href="/contact/">other ways to contact</a>
+the FSF. Broken links and other corrections or suggestions can be sent
+to <a href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+
+<p><!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:address@hidden";>
+ <address@hidden></a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+Please see the <a
+href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+README</a> for information on coordinating and submitting translations
+of this article.</p>
+</div>
+
+<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
+ files generated as part of manuals) on the GNU web server should
+ be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this
+ without talking with the webmasters or licensing team first.
+ Please make sure the copyright date is consistent with the
+ document. For web pages, it is ok to list just the latest year the
+ document was modified, or published.
+
+ If you wish to list earlier years, that is ok too.
+ Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
+ years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
+ year, i.e., a year in which the document was published (including
+ being publicly visible on the web or in a revision control system).
+
+ There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
+ Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
+
+<p>Copyright © 2014, 2015 Free Software Foundation, Inc.</p>
+
+<p>This page is licensed under a <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/";>Creative
+Commons Attribution-NoDerivatives 4.0 International License</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.html" -->
+
+<p class="unprintable">Updated:
+<!-- timestamp start -->
+$Date: 2015/08/28 07:02:23 $
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>
Index: distros/po/free-system-distribution-guidelines.lt-en.html
===================================================================
RCS file: distros/po/free-system-distribution-guidelines.lt-en.html
diff -N distros/po/free-system-distribution-guidelines.lt-en.html
--- /dev/null 1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ distros/po/free-system-distribution-guidelines.lt-en.html 28 Aug 2015
07:02:23 -0000 1.1
@@ -0,0 +1,359 @@
+<!--#include virtual="/server/header.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+<title>Free System Distribution Guidelines (GNU FSDG) - GNU Project - Free
Software Foundation</title>
+<link rel="alternate" title="Free GNU/Linux distributions"
+ href="http://www.gnu.org/distros/distros.rss";
+ type="application/rss+xml" />
+<!--#include
virtual="/distros/po/free-system-distribution-guidelines.translist" -->
+<!--#include virtual="/server/banner.html" -->
+<h2>Free System Distribution Guidelines (GNU FSDG)</h2>
+<!--#include virtual="/licenses/fsf-licensing.html" -->
+
+<h3 id="introduction">Introduction</h3>
+
+<p>The purpose of these guidelines is to explain what it means for an
+installable system distribution (such as a GNU/Linux distribution) to
+qualify as <a href="/philosophy/free-sw.html">free</a> (libre), and
+help distribution developers make their distributions qualify.</p>
+
+<p>These guidelines are not complete. We have mentioned the issues we
+are aware of now, but we're sure there are more. We will add them
+when we come across them.</p>
+
+<p>We would like to thank the Fedora Project for their help in focusing
+these policies, and allowing us to use their own distribution license
+guidelines as a basis for this document.</p>
+
+<h3 id="complete-distros">Complete Distros</h3>
+
+<p>Our list of distributions is a guide for systems you can install in
+a computer. Therefore, it only includes distributions that are
+complete in themselves and ready to use. If a distribution is
+incomplete — if it requires further development, or presupposes
+installing other software as well — then it is not listed here,
+even if it is free software.</p>
+
+<p>An exception to this requirement and to the self-hosting
+requirement above is for <em>small system distributions</em>, which
+are distros designed for devices with limited resources, like a
+wireless router for example. Free small system distributions do not
+need to be self-hosting or complete, because it is impractical to do
+development on such a system, but it must be developable and buildable
+on top of a free complete system distribution from our list of
+distributions, perhaps with the aid of free tools distributed
+alongside the small system distribution itself.</p>
+
+<h3 id="license-rules">License Rules</h3>
+
+<p>“Information for practical use”
+includes software, documentation, fonts, and other data that has
+direct functional applications. It does not include artistic works
+that have an aesthetic (rather than functional) purpose, or statements
+of opinion or judgment.</p>
+
+<p>All information for practical use in a free distribution must be
+available in source form. (“Source” means the form of the
+information that is preferred for making changes to it.)</p>
+
+<p>The information, and the source, must be provided under an
+appropriate <a href="/philosophy/free-sw.html">free license</a>. We
+evaluate specific licenses and list our determinations
+in <a class="reference" href="/licenses/license-list.html">our license
+list</a>, with separate sections for licenses that are suitable for
+software, documentation, fonts, and other useful works. If such a
+work is released under a disjunction of licenses, the work is free as
+long as at least one of its licenses is free; the system developers
+should follow the terms of the applicable free license(s) when they
+distribute and/or modify it.</p>
+
+<p>A free system distribution must not steer users towards obtaining
+any nonfree information for practical use, or encourage them to do so.
+The system should have no repositories for nonfree software and no
+specific recipes for installation of particular nonfree programs. Nor
+should the distribution refer to third-party repositories that are not
+committed to only including free software; even if they only have free
+software today, that may not be true tomorrow. Programs in the system
+should not suggest installing nonfree plugins, documentation, and so
+on.</p>
+
+<p>A free system distribution should be self-hosting. This means that
+you must be able to develop and build the system with tools that the
+system provides you. As a result, a free system distribution cannot
+include free software that can only be built by using nonfree
+software.</p>
+
+<p>There's a lot of code in most free system distributions today; the
+amount of effort it would take to audit it all directly is impractical
+for most teams. In the past, some nonfree code has accidentally been
+included in free system distributions. We don't de-list distributions
+because of this; instead, we only ask that a distribution's developers
+make a good faith effort to avoid including nonfree software, and
+commit themselves to removing such programs if any are discovered.</p>
+
+<p>Certain kinds of license situations merit special attention for people
+creating or considering free software distributions; those are
+discussed in the sections below.</p>
+
+<h3 id="nonfree-firmware">Nonfree Firmware</h3>
+
+<p>Some applications and drivers require firmware to function, and
+sometimes that firmware is distributed only in object code form, under
+a nonfree license. We call these firmware programs
+“blobs.” On most GNU/Linux systems, you'll typically find
+these accompanying some drivers in the kernel Linux. Such firmware
+should be removed from a free system distribution.</p>
+
+<p>Blobs can take many forms. Sometimes, they will be provided in
+separate files. Other times, they may be incorporated into the source
+of the driver itself—for example, it could be encoded as a large
+array of numbers. But no matter how it's encoded, any nonfree
+firmware needs to be removed from a free system.</p>
+
+<p>(To be clear, not every array of numbers in a driver is firmware.
+It's important to understand the purpose of the data before deciding
+whether or not it's appropriate for a free system.)</p>
+
+<p>Brian Brazil, Jeff Moe, and Alexandre Oliva have developed a series
+of <a class="reference"
+href="http://www.fsfla.org/svn/fsfla/software/linux-libre/scripts/";>scripts
+to remove nonfree firmware</a> from a stock version of the Linux kernel.
+You may find them helpful if you would like to develop your own free
+GNU/Linux distribution—although we recommend joining development
+of an existing free distro rather than fragmenting effort by starting a
+new one. The complete source for a blob-free version of the Linux
+kernel is also available; you can learn more about this project from the
+<a class="reference" href="http://directory.fsf.org/project/linux/";>Free
+Software Directory</a>.</p>
+
+<h3 id="non-functional-data">Non-functional Data</h3>
+
+<p>Data that isn't functional, that doesn't do a practical job, is
+more of an adornment to the system's software than a part of it.
+Thus, we don't insist on the free license criteria for non-functional
+data. It can be included in a free system distribution as long as its
+license gives you permission to copy and redistribute, both for
+commercial and non-commercial purposes. For example, some game
+engines released under the GNU GPL have accompanying game
+information—a fictional world map, game graphics, and so
+on—released under such a verbatim-distribution license. This
+kind of data can be part of a free system distribution, even though
+its license does not qualify as free, because it is non-functional.</p>
+
+<h3 id="trademarks">Trademarks</h3>
+
+<p>Trademarks are associated with some software. For example, the
+name of a program may be trademarked, or its interface may display a
+trademarked logo. Often, the use of these marks will be controlled
+in some way; in particular, developers are commonly asked to remove
+references to the trademark from the software when they modify
+it.</p>
+
+<p>In extreme cases, these restrictions may effectively render the
+program nonfree. It is unfair for someone to ask you to remove a
+trademark from modified code if that trademark is scattered all
+throughout the original source. As long as the practical
+requirements are reasonable, however, free system distributions may
+include these programs, either with or without the trademarks.</p>
+
+<p>Similarly, the distribution itself may hold particular trademarks.
+It is not a problem if modification requires removal of these
+trademarks, as long as they can readily be removed without losing
+functionality.</p>
+
+<p>However, it is unacceptable to use trademarks to restrict verbatim
+copying and redistribution of the whole distribution, or any part.</p>
+
+<h3 id="documentation">Documentation</h3>
+
+<p>All the documentation in a free system distribution must be released
+under an appropriate free license. Additionally, it must take care
+not to recommend nonfree software.</p>
+
+<p>In general, something that helps people who already use nonfree
+software to use the free software better with it is acceptable, but
+something that encourages users of the free software to install
+nonfree software is not.</p>
+
+<p>For example, a free system distribution may have documentation for
+users setting up dual boot systems. It could explain how to access
+filesystems of the proprietary operating system, import settings
+from it, and so on. That would be helping people install a free
+system distribution on a machine which already has proprietary
+software, which is good.</p>
+
+<p>What would be unacceptable is for the documentation to give people
+instructions for installing a nonfree program on the system, or
+mention conveniences they might gain by doing so.</p>
+
+<p>For a borderline case, a clear and serious exhortation not to use the
+nonfree program would move it to the acceptable side of the line.</p>
+
+<h3 id="patents">Patents</h3>
+
+<p>It is effectively impossible for free software developers and
+distributors to know whether or not a given piece of software
+infringes any patents: there are too many of them, they vary from
+country to country, they're often worded so as to make it hard to tell
+what they do or don't cover, and it isn't easy to tell which ones are
+valid. Therefore, we don't generally ask free system distributions to
+exclude software because of possible threats from patents. On the
+other hand, we also don't object if a distributor chooses to omit some
+software in order to avoid patent risk.</p>
+
+<h3 id="no-malware">No Malware</h3>
+
+<p>The distro must contain no DRM, no back doors, and no spyware.</p>
+
+<h3 id="mistakes">Commitment to Correct Mistakes</h3>
+
+<p>Most distribution development teams don't have the resources to
+exhaustively check that their distribution meet all these criteria.
+Neither do we. So we expect distros to occasionally contain mistakes:
+nonfree software that slipped through, etc. We don't reject a
+distribution over mistakes. Our requirement is for the distribution
+developers to have a firm commitment to promptly correct any mistakes
+that are reported to them.</p>
+
+<h3 id="maintenance">Maintenance</h3>
+
+<p>To be listed, a distribution should be actively maintained,
+and should give the GNU Project a clear and specific way to report problems
+of nonfree software that we find out about. It should also
+inform us when the problems we have reported are fixed.</p>
+
+<h3 id="name-confusion">Name Confusion</h3>
+
+<p>We will not list a distribution whose name makes confusion with
+nonfree distributions likely. For example, if Foobar Light is a free
+distribution and Foobar is a nonfree distribution, we will not list
+Foobar Light. This is because we expect that the distinction between
+the two would be lost in the process of communicating the message.</p>
+
+<p>In particular, the principal name of the free distribution
+(“Foobar”, in this example) should not be part of the name
+of any nonfree distribution.</p>
+
+<p>Some people have thought of adding the name “GNU” to a
+free distro name to distinguish it from a nonfree one. This has two
+problems. First, the two names would not be sufficiently different,
+since the principal word in both names would be the same.</p>
+
+<p>Second, this would promote a misunderstanding of what
+“GNU” means. <a href="/gnu/linux-and-gnu.html">GNU is an
+operating system</a>, typically used with Linux as the kernel, and
+essentially all so-called “Linux” distributions are really
+GNU/Linux distributions. In this scenario,
+<em>both</em> versions are GNU/Linux, and it would be misleading to
+omit “GNU” from the name of one of them.</p>
+
+<h3 id="upstream">Contacting Upstream If You're Downstream</h3>
+
+<p>For distro developers (or anyone else) who have sent an important bug
+report for a GNU package: if it has gone unheeded by the package
+maintainer after a reasonable time (please allow at least two weeks),
+you can escalate the bug by writing to <address@hidden>.
+This is especially warranted if you can't find evidence of recent
+activity by the package maintainer.</p>
+
+<h3 id="teaching">Please Teach Users about Free Software</h3>
+
+<p>To establish lasting freedom, just giving users freedom isn't
+sufficient. It is necessary also to teach them to understand what it
+means and to demand it. Thus, we suggest and urge that free distros
+announce prominently on the screen, before login and on the default
+desktop after login, a prominent statement about freedom, such as
+“This system is freedom-respecting free/libre software” or
+something comparable, and to present a link or icon pointing at
+gnu.org or gnu.org/philosophy for further information about the
+issue.</p>
+
+<h3 id="words-to-avoid">Please Avoid Repeating Propaganda and Confusion</h3>
+
+<p>Please see our list
+of <a href="/philosophy/words-to-avoid.html">words to avoid</a>, which
+are either biased, misguided or misleading, and try to avoid them in
+your public statements and discussions with the public.</p>
+
+<h3 id="final-notes">Final Notes</h3>
+
+<p>We maintain a list of the <a href="/distros/free-distros.html">free
+GNU system distributions</a> we know about. If you know about a free
+distribution that isn't listed there, please ask its developers write
+to <<a class="reference"
+href="mailto:address@hidden";>address@hidden</a>> with a description of
+their system and a link to their web page.</p>
+
+<p>We also list <a href="/distros/free-non-gnu-distros.html">free
+non-GNU system distributions</a> on the same ethical conditions.</p>
+
+<p>If you have questions or comments about these guidelines
+themselves, feel free to send those to <<a class="reference"
+href="mailto:address@hidden";>address@hidden</a>>. We hope
+that they help everyone better understand the issues that are important
+for free system distributions, and we look forward to promoting more
+of them in the future.</p>
+
+</div><!-- for id="content", starts in the include above -->
+<!--#include virtual="/server/footer.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Please send general FSF & GNU inquiries to
+<a href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.
+There are also <a href="/contact/">other ways to contact</a>
+the FSF. Broken links and other corrections or suggestions can be sent
+to <a href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+
+<p><!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:address@hidden";>
+ <address@hidden></a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+Please see the <a
+href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+README</a> for information on coordinating and submitting translations
+of this article.</p>
+</div>
+
+<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
+ files generated as part of manuals) on the GNU web server should
+ be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this
+ without talking with the webmasters or licensing team first.
+ Please make sure the copyright date is consistent with the
+ document. For web pages, it is ok to list just the latest year the
+ document was modified, or published.
+
+ If you wish to list earlier years, that is ok too.
+ Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
+ years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
+ year, i.e., a year in which the document was published (including
+ being publicly visible on the web or in a revision control system).
+
+ There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
+ Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
+
+<p>Copyright © 2014, 2015 Free Software Foundation, Inc.</p>
+
+<p>This page is licensed under a <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/";>Creative
+Commons Attribution-NoDerivatives 4.0 International License</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.html" -->
+
+<p class="unprintable">Updated:
+<!-- timestamp start -->
+$Date: 2015/08/28 07:02:23 $
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>
Index: education/edu-cases-india-irimpanam.lt.html
===================================================================
RCS file: education/edu-cases-india-irimpanam.lt.html
diff -N education/edu-cases-india-irimpanam.lt.html
--- /dev/null 1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ education/edu-cases-india-irimpanam.lt.html 28 Aug 2015 07:02:24 -0000
1.1
@@ -0,0 +1,302 @@
+<!--#set var="ENGLISH_PAGE"
value="/education/edu-cases-india-irimpanam.en.html" -->
+
+<!--#include virtual="/server/header.lt.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+<!--#set var="DISABLE_TOP_ADDENDUM" value="yes" -->
+
+<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! -->
+<title>ProfesinÄ aukÅ¡tesnioji pagrindinÄ mokykla Irimpanam - GNU projektas -
+Laisvos programinÄs įrangos fondas</title>
+
+<!--#include virtual="/education/po/edu-cases-india-irimpanam.translist" -->
+<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" -->
+<div id="education-content">
+
+<!-- begin edu navigation bar -->
+<ul id="edu-navigation">
+ <li><a href="/education/edu-contents.html">Å vietimo turinys</a></li>
+ <li class="active"><a href="/education/edu-cases.html">Atvejų
tyrimai</a></li>
+ <li><a href="/education/edu-resources.html">Å vietÄjiÅ¡ki
ištekliai</a></li>
+ <li><a href="/education/edu-projects.html">Å vietimo projektai</a></li>
+ <li><a href="/education/edu-faq.html">DUK</a></li>
+ <li><a href="/education/edu-team.html">Å vietimo komanda</a></li>
+</ul>
+
+<!-- end edu navigation bar -->
+</div>
+
+<!-- id="education-content" -->
+<p class="edu-breadcrumb"><a href="education.html">Å vietimas</a> → <a
+href="/education/edu-cases.html">Atvejų tyrimai</a> → <a
+href="/education/edu-cases-india.html">Indija</a> → ProfesinÄ
+aukÅ¡tesnioji pagrindinÄ mokykla Irimpanam</p>
+
+<!--GNUN: OUT-OF-DATE NOTICE-->
+<!--#if expr="$OUTDATED_SINCE" -->
+<!--#else -->
+<!--#if expr="$LANGUAGE_SUFFIX" -->
+<!--#set var="DISABLE_TOP_ADDENDUM" value="no" -->
+<!--#include virtual="/server/top-addendum.lt.html" -->
+<!--#endif -->
+<!--#endif -->
+<h2>ProfesinÄ aukÅ¡tesnioji pagrindinÄ mokykla Irimpanam</h2>
+
+<p>Toliau pateikta ataskaita yra paremta mokyklos darbuotojų suteikta
+informacija.</p>
+
+<div class="edu-cases">
+
+<h3>Vieta</h3>
+
+<p>Mokykla randasi Indijoje, <a
+href="http://en.wikipedia.org/wiki/Kerala#Education";>Kerala Valstijos</a>
+Ernakulam apygardoje, Irimpanam vietovÄje netoli Tripunithura miesto.</p>
+
+<h3>Apie</h3>
+
+<p><!--a href="http://vhssirimpanam.org/"-->
+<!--/a-->
+Ä®kurta 1940 m., ProfesinÄ aukÅ¡tesnioji pagrindinÄ mokykla Irimpanam
yra
+privati mokykla, kuriai padeda Valstija. Ji siÅ«lo pamokas nuo AukÅ¡tesnÄs
+pirminÄs iki AukÅ¡tosios mokyklos lygių (atitinkamai klasÄs nuo 5 iki 7 ir
+nuo 8 iki 10). Beveik 1000 nuo 10 iki 15 metų amžiaus mokinių lanko Å¡iÄ
+mokyklÄ
.</p>
+
+<h3>Motyvacija</h3>
+
+<p>MÅ«sų institucija ypatingai susidomÄjo pagrindinių GNU projekto
filosofijos
+aspektų, tokių kaip laisvÄ dalintis žiniomis ir laisvÄ bendradarbiauti su
+mÅ«sų bendruomene kompiuterinių programų pagerinimų prisidÄjimais,
+skatinimu. Å is žinojimas apie Swathanthra programinÄ Ä¯rangÄ
<a
+href="#swathanthra">(1)</a> didžiÄ
ja dalimi buvo rezultatas to, ko mes
+išmokome susitikimuose, kuriuos organizavo <a
+href="http://www.ilug-cochin.org/";>Indijos laisva naudotojų grupÄ
+(ILUG-Cochin<sup><a href="#TransNote1">1</a></sup>)</a> artimame Kochi
+mieste. Dalyvavimas tuose susitikimuose taip pat mums padÄjo glaudžiai
+dirbti kartu su Laisvos programinÄs įrangos bendruomene.</p>
+
+<h3>Kaip mes tai padarÄme</h3>
+
+<p>MÅ«sų mokykloje perÄjimas prie Laisvos programinÄs įrangos buvo Kerala
+VyriausybÄs suprojektuoto ir įsteigto projekto, pavadinto <a
+href="https://www.itschool.gov.in/";>address@hidden</a>, rezultatas. Å is
+projektas, pradÄtas 2001 m., apÄmÄ keletÄ
tÅ«kstanÄių Kerala
mokyklų ir
+2006 m. juo visiÅ¡kai pereita prie Laisvos programinÄs įrangos.</p>
+
+<div class="photo">
+
+<a href="/education/misc/irimpanam-school.jpg">
+<img src="/education/misc/irimpanam-school-sm.jpg"
+alt="Mokinių Laisvos programinÄs įrangos renginyje nuotrauka." /></a>
+
+<p class="c">Mokiniai Laisvos programinÄs įrangos renginyje, kurį
organizavo SSK VHSS
+Irimpanam.</p>
+
+</div>
+
+<!-- /photo -->
+<p>VyriausybÄ Ä¯gyvendino mokymo kursus mokytojams, kad mus iÅ¡mokytų
bazinių
+naujos Laisvos operacinÄs sistemos žinių ir kaip jÄ
įdiegti. Å iÄ
naujÄ
+sistemÄ
pirmÄ
kartÄ
pritaikÄ <a
+href="http://space-kerala.org/node/10/";>SPACE</a>, Kerala įsikūrusi
+agentÅ«ra, kuri skatina Laisvos programinÄs įrangos naudojimÄ
privaÄiame ir
+vieÅ¡ajame sektoriuose. SPACE, taip pat ir vietinÄs Swathanthra programinÄs
+įrangos naudotojų grupÄs, Å¡io proceso eigoje atliko fundamentalų
vaidmenį,
+mokytojams teikdami nuolatinį palaikymÄ
. Viena iš dirbtuvių, organizuotų
+SPACE, mums padÄjo naudojant LaisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
sukurti mūsų
mokyklos
+svetainÄ.</p>
+
+<p>Mokymais neapsiribota tik programine įranga, taip pat buvo įtraukti
baziniai
+techninÄs įrangos palaikymo mokymai mokytojams ir mokiniams. MÅ«sų
mokykloje,
+10 metų amžiaus mokiniai žino kaip surinkti personalinį kompiuterį.</p>
+
+<p>Laisvų programų naudojimas klasÄje buvo palengvintas įgyvendinant
mokymų
+modulius, orientuotus į mokytojų instruktažÄ
kaip naudoti konkreÄias
+programas įvairių temų mokymams. Pavyzdžiui, matematikos mokytojams buvo
+mokymo modulis kaip geometrijos mokymui naudoti <a
+href="http://directory.fsf.org/wiki/Dr._geo";>Dr Geo</a>, dar vienas chemijos
+mokytojams kaip piešti organines molekules naudojant <a
+href="http://directory.fsf.org/wiki/Chemtool";>Chemtool</a> ir daug kitų.</p>
+
+<p>Kitos mokymo veiklos atliktos bendradarbiaujant mokyklai ir ILUG-Cochin, kad
+iÅ¡mokyti mus kaip naudotis skirtingomis Laisvos programinÄs įrangos
+aplikacijomis, tokiomis kaip Blender, Inkscape ir komandinÄs eilutÄs sÄ
saja.</p>
+
+<p>Mokykla taip pat atidarÄ <a
+href="http://en.wikipedia.org/wiki/Internet_Relay_Chat";>IRC</a> kanalÄ
,
+kuriame mokiniai gali užduoti klausimus apie problemas, su kuriomis jie gali
+susidurti.</p>
+
+<h3>Įsipareigojimas Laisvai programinei įrangai</h3>
+
+<p>Iš pradžių, ta nauja sistema buvo naudojama dvigubos įkrovos pagrindu,
+todÄl, kad mes – mokytojai, nebuvome susipažinÄ su Laisva programine
+įranga, bet mes greitai ir išsamiai su ja susipažinome. Dabar, nei viename
+iÅ¡ mÅ«sų kompiuterių nÄra nuosavybinių sistemų ir jokios nuosavybinÄs
+programos nÄra naudojamos. KlasÄje ir administracinÄse patalpose naudojama
+tik Laisva programinÄ Ä¯ranga.</p>
+
+<p>KlasÄje naudojame daug įvairių laisvų programų, tokių kaip <a href=
+"http://directory.fsf.org/wiki/GIMP/";>GIMP</a>, <a href=
+"http://directory.fsf.org/wiki/TuxPaint";>Tux Paint</a>, <a
+href="http://directory.fsf.org/wiki/Audacity";>Audacity</a>, <a
+href="http://directory.fsf.org/wiki/GPeriodic";>GPeriodic</a> ir <a
+href="http://www.libreoffice.org/";>LibreOffice</a>, bet yra daug kitų.</p>
+
+<p>8 klasÄs mokiniai (13 metų amžiaus) taip pat yra supažindinami su Python
+programavimo kalba.</p>
+
+<h3>Rezultatai</h3>
+
+<div class="photo">
+
+<a href="/education/misc/tuxpaint.jpg">
+<img src="/education/misc/tuxpaint-sm.jpg"
+alt="Tux Paint sÄ
sajos Malayalam kalba paveikslas, vaizduojantis Adeenia
gÄlÄs
+Å¡tampÄ
." /></a>
+
+<p class="c"><a href="/education/misc/adeenia.ogg">Paklausykite</a> kaip
studentas
+Malayalam kalba taria Adeenia gÄlÄs pavadinimÄ
.</p>
+
+</div>
+
+<!-- /photo -->
+<p>Å vietimas Kerala Valstijoje tapo „IT-įgalintas“, reiÅ¡kiant,
kad
+mokiniai tiesiogiai gauna technologinių žinių, kol už IT laboratorijos
+mokosi paprastus mokymo plano dalykus. Tai įmanoma dÄl didelio skaiÄiaus
+aukÅ¡tos kokybÄs Å¡vietÄjiÅ¡kų aplikacijų, esanÄių GNU/Linux.</p>
+
+<p>Laisvos programinÄs įrangos skaidrumas ir bendradarbiaujanti natÅ«ra
+mokiniams ir mokytojams padÄjo iÅ¡samiai įsigilinti į technologijÄ
ir juos
+įgalino gebÄti įvairiais bÅ«dais prisidÄti prie tos bendruomenÄs. Vienas
+svarbus prisidÄjimas buvo <a
+href="/education/edu-software-tuxpaint.html">Tux Paint</a> sÄ
sajos
+lokalizavimas į Malayalam kalbÄ
, mÅ«sų gimtÄ
jÄ
kalbÄ
.</p>
+
+<p>Dar vienas prisidÄjimas buvo naujų Å¡tampų į Tux Paint pridÄjimas.
VietinÄs
+gÄlÄs buvo nufotografuotos ir tas fotografijas retuÅ¡avo 6 ir 7 klasių
+mokiniai, naudodami paveikslų redagavimo programÄ
GIMP. Sukurti paveikslai
+tada buvo integruoti į Tux Paint, tų gÄlių pavadinimus įraÅ¡ant Malayalam
+kalba. Papildomai, mokiniai savo paÄių balsais įraÅ¡Ä gÄlių pavadinimus,
kad
+kai naudotoja pasirinks vienÄ
iÅ¡ tų Å¡tampų, ji iÅ¡girs tos gÄlÄs
pavadinimÄ
+Malayalam kalba. Sukurtas video įrašas, kad parodyti kaip tai veikia ir kaip
+Å¡i veikla atlikta.</p>
+
+<p>
+
+<!-- TRANSLATORS: Replace the link to the video with subtitles in English with
+ a link to the video with subtitles in your language, if it exists. Likewise,
+ modify the link to SubRip subtitles accordingly, and replace the word
"English"
+ with the name of your language. -->
+<a
+href="http://audio-video.gnu.org/video/irimpanam-high-sub.en.ogv";>PasižiÅ«rÄkite
+ir atsisiųskite video</a>. <a
+href="/education/misc/irimpanam.en.srt">Perskaitykite ir atsisiųskite
+subtitrus anglų kalba, SubRip formatu</a>.
+</p>
+
+<p>Abi veiklos paskatintos Swathanthra Software Koottayma of VHSS Irimpanam <a
+href="http://sskvhssirimpanam.wordpress.com/";>(SSK VHSS Irimpanam)</a>,
+Laisvos programinÄs įrangos mokytojų ir mokinių grupÄ, įsikÅ«rusi toje
+mokykloje. Jos tikslas yra kelti žinojimÄ
apie Laisvos programinÄs įrangos
+filosofijÄ
ir pristatyti naujas GNU/Linux aplikacijas, tokiu būdu
+prisidedant prie Å¡ios bendruomenÄs. Å i grupÄ organizuoja mÄnesinius
+susitikimus ir atlieka įvairių tipų veiklas, kuriomis savo narius skatina
+paeksperimentuoti ir patyrinÄti LaisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
, taip
praktikuojant
+laisves, kurias ji suteikia.</p>
+
+<p>Kaip būdas palaikyti ryšį ir dalintis patirtimis su kitomis mokyklomis
ir su
+Laisvos programinÄs įrangos bendruomene, mokytojai ir mokiniai kiekvienais
+metais dalyvauja tokiuose renginiuose, kaip NacionalinÄ laisvos programinÄs
+įrangos konferencija ir Kibernetiškai saugi diena.</p>
+
+</div>
+
+<!-- class="edu-cases" -->
+<p>Mokytojų, mokinių ir vietinių grupių įsipareigojimas ir
bendradarbiavimas
+buvo esminiai Å¡iai didelÄs apimties vyriausybÄs projekto sÄkmei.</p>
+
+<p>(1) <a id="swathanthra"></a>Swathanthra yra sanskrito žodis, reiškiantis
+„laisva“ kaip laisvÄ.</p>
+
+<h4>KÅ«rybinÄ grupÄ</h4>
+
+<p>GarbÄ už abu Å¡iame puslapyje pateiktus paveikslus, taip pat ir už audio
+failÄ
, atitenka Swathanthra Software Koottayma of VHSS Irimpanam, kurie
+išleido juos pagal <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-sa/3.0/";>Creative Commons
+Priskyrimas - Analogiškas platinimas 3.0 Nepritaikyta jurisdikcijai
+licencijÄ
</a>.</p>
+
+<p class="back"> <a href="/education/edu-cases-india.html">Daugiau atvejų
tyrimų Indijoje</a> <br />
+<a href="/education/edu-cases.html">Grįžti į Atvejų tyrimus</a></p>
+
+<div class="translators-notes">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
+<h3>VertÄjo pastabos</h3>
+<ol>
+<li id="TransNote1">Nuo Äia ir toliau, akronimai originalo kalba
+neverÄiami.</li>
+</ol></div>
+</div>
+
+<!-- for id="content", starts in the include above -->
+<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>. Taip pat, yra ir <a
+href="/contact/">kiti bÅ«dai susisiekti</a> su FSF. NeveikianÄių nuorodų ir
+kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+
+<p>
+<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:address@hidden";>
+
+ <address@hidden></a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamÄs, kad pateiktume tikslius, geros
+kokybÄs vertimus. TaÄiau mes nesame iÅ¡imtys netobulumui. PraÅ¡ome
siųskite
+savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+<p>MÅ«sų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informacijÄ
pamatykite
+<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų
+PERSKAITYKITEMANE</a>.</p>
+</div>
+
+<p>Copyright © 2011, 2012 Laisvos programinÄs įrangos fondas,
korporacija</p>
+
+<p>Å iam puslapiui taikoma <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/3.0/us/deed.lt";>Creative
+Commons Priskyrimas - Jokių iÅ¡vestinių darbų 3.0 JungtinÄs Valstijos
+licencija</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" -->
+<div class="translators-credits">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.-->
+ </div>
+
+<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
+Atnaujinta:
+
+$Date: 2015/08/28 07:02:24 $
+
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>
Index: education/edu-software-tuxpaint.lt.html
===================================================================
RCS file: education/edu-software-tuxpaint.lt.html
diff -N education/edu-software-tuxpaint.lt.html
--- /dev/null 1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ education/edu-software-tuxpaint.lt.html 28 Aug 2015 07:02:24 -0000
1.1
@@ -0,0 +1,285 @@
+<!--#set var="ENGLISH_PAGE" value="/education/edu-software-tuxpaint.en.html"
-->
+
+<!--#include virtual="/server/html5-header.lt.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+<!--#set var="DISABLE_TOP_ADDENDUM" value="yes" -->
+
+<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! -->
+<title>Tux Paint - GNU projektas - Laisvos programinÄs įrangos fondas</title>
+
+<!--#include virtual="/education/po/edu-software-tuxpaint.translist" -->
+<style type="text/css" media="screen,print">
+<!--
+#content .stamp {
+ float: right;
+ width: 15em; max-width: 100%;
+ margin: 0 0 1em 0;
+}
+#content .stamp img, #content .stamp p {
+ width: 90%;
+ padding: 0 9%;
+}
+-->
+
+</style>
+
+<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" -->
+<div id="education-content">
+
+<!-- begin edu navigation bar -->
+<ul id="edu-navigation">
+ <li><a href="/education/edu-contents.html">Å vietimo turinys</a></li>
+ <li><a href="/education/edu-cases.html">Atvejų tyrimai</a></li>
+ <li class="active"><a href="/education/edu-resources.html">Å vietÄjiÅ¡ki
ištekliai</a></li>
+ <li><a href="/education/edu-projects.html">Å vietimo projektai</a></li>
+ <li><a href="/education/edu-faq.html">DUK</a></li>
+ <li><a href="/education/edu-team.html">Å vietimo komanda</a></li>
+</ul>
+
+<!-- end edu navigation bar -->
+</div>
+
+<!-- id="edu-content" -->
+<p class="edu-breadcrumb"><a href="/education/education.html">Å vietimas</a>
→ <a
+href="/education/edu-resources.html">Å vietÄjiÅ¡ki iÅ¡tekliai</a> → <a
+href="/education/edu-software.html">Å vietÄjiÅ¡ka laisva programinÄ
įranga</a>
+→ Tux Paint</p>
+
+<!--GNUN: OUT-OF-DATE NOTICE-->
+<!--#if expr="$OUTDATED_SINCE" -->
+<!--#else -->
+<!--#if expr="$LANGUAGE_SUFFIX" -->
+<!--#set var="DISABLE_TOP_ADDENDUM" value="no" -->
+<!--#include virtual="/server/top-addendum.lt.html" -->
+<!--#endif -->
+<!--#endif -->
+<h2>Tux Paint</h2>
+
+<h3>Apibūdinimas</h3>
+
+<div class="photo">
+
+<!-- GNUN: localize URL /education/misc/tuxpaint-start-sm.png,
/education/misc/tuxpaint-start.png -->
+<a href="/education/misc/tuxpaint-start.png">
+<img class="recessed" src="/education/misc/tuxpaint-start-sm.png"
+alt="Tux Paint sÄ
sajos momentinÄ ekrano nuotrauka."/></a>
+</div>
+
+<p>Tux Paint yra daugeliui platformų tinkama piešimo programa, specialiai
+sukurta vaikams. Maži vaikai, net 3 metų amžiaus, nepatiria problemų ko
nors
+ieÅ¡kodami jos aiÅ¡kioje ir intuityvioje sÄ
sajoje, kurioje yra dideli
+mygtukai, identifikuojami pagal etiketÄ arba ikonÄ
, kad vaikas lengvai juos
+atpažintų. Ekrano centre yra balta drobÄ, skirta vaiko pieÅ¡imui,
naudojantis
+labai įvairiais įrankiais ir plunksnakoÄiais. Pirmam susipažinimui, vaikas
+gali įkelti paveiksliukų kontūrus, skirtus nuspalvinimui, kaip spalvinimo
+knygutÄje.</p>
+
+<p>Ši programa turi visus dažniausiai naudojamus piešimo įrankius, tokius
kaip
+linijos ir plunksnakoÄiai, skirtus laisvos rankos pieÅ¡imui ir spalvinimui,
+geometrinÄs figÅ«ros, dydžio keitimas, trintukas, „Perdarymas“ ir
+„Anuliavimas“ parinktys, papildomai pieÅ¡imo metu grojamas garsas
+ir specialus įrankis, vadinamas „Magija“, įspÅ«dingiems efektams:
+vaivorykštei, blizgesiui, kreidai, suliejimui, apvertimui ir kitiems.</p>
+
+<p>Kartu su MagiÅ¡kuoju įrankiu, kita tarp vaikų populiari ypatybÄ yra
+„Å tampas“, kuris tÅ«ri daugybÄ paveiksliukų ir iliustracijų,
+kurias galima „Å¡tampuoti“ ant drobÄs, tokias kaip augalai ir
+gÄlÄs, gyvÅ«nÄliai, atostogų menas, planetos ir daug daugiau. Dauguma Å¡ių
+Å¡tampų jau bÅ«na programoje ir yra kitų – atskirų kolekcijų, kuriuos
+galima įdiegti. Daug naudotojų savo meninius darbus pateikia, kad šie būtų
+pridÄti prie Å¡ios programos Å¡tampų; toliau, mes pamatysime pavyzdį, kaip
+Å¡itÄ
padarÄ grupÄ vienos Indijos mokyklos vaikų, taip praktikuodami
+programinÄs įrangos laisvÄ, kuriÄ
Å¡i programa garantuoja.</p>
+
+<p>Tux Paint prieinama daugiau kaip 80 kalbų, įskaitant mažumų ir iš
deÅ¡inÄs į
+kairÄ kalbas. Tiek daug kalbų yra todÄl, kad prisidÄjo naudotojai iÅ¡ viso
+pasaulio.</p>
+
+<p>Siekiant sužinoti daugiau: <a
+href="http://directory.fsf.org/project/TuxPaint/";>FSF katalogas</a>, <a
+href="http://tuxpaint.org";>Tux Paint oficiali svetainÄ</a></p>
+
+<h3>Kas jÄ
naudoja ir kaip</h3>
+
+<div class="photo">
+
+<a href="/education/misc/tuxpaint-stamps.jpg">
+<img class="recessed" src="/education/misc/tuxpaint-stamps-sm.jpg"
+alt="Tux Paint sÄ
sajos Malayalam kalba ir vietinių gÄlių momentinÄ ekrano
+nuotrauka."/></a>
+</div>
+
+<p><a href="http://tuxpaint.org/comments/";>Namų naudotojų</a> komentarai ir
<a
+href="http://tuxpaint.org/schools/";>mokyklų</a> istorijos naudojant Tux
+Paint yra pateiktos oficialioje svetainÄje. Yra praneÅ¡imų, kad Å¡i programa
+yra viena iš labiausiai naudingų įrankių vaikams įgyjant bazinių
+kompiuterinÄs grafikos įgÅ«džių, kartu pateikiant jiems labai patraukliÄ
+aplinkÄ
. TaÄiau, iÅ¡skirtinÄ ypatybÄ, kuri Tux Paint padaro pageidautina
tarp
+kitų, panaÅ¡ių pieÅ¡imo programinÄs įrangos vaikams variantų, yra faktas,
kad
+ji yra Laisva programinÄ Ä¯ranga, reiÅ¡kiant jos jokių apribojimų nebuvimÄ
ir
+naudotojui suteikiamÄ
visÄ
eilÄ laisvių. Pavyzdžiui, viena iÅ¡ tų
laisvių yra
+ta, kad naudotojui leidžiama Å¡iÄ
programÄ
įdiegti į tiek darbo stoÄių,
kiek
+tik reikia, o tai mokykloms yra ypatingai svarbu.</p>
+
+<p>Dar viena svarbi laisvÄ, kuriÄ
Laisva programinÄ Ä¯ranga garantuoja, yra
+laisvÄ modifikuoti programÄ
taip, kad jÄ
pritaikyti prie jos naudotojo
+poreikių ir iÅ¡platinti tos modifikuotos versijos kopijas. BÅ«tent dÄka Å¡ios
+laisvÄs, Tux Paint yra prieinama tokia gausybe kalbų, įskaitant tas,
+kuriomis Å¡neka mažumų grupÄs. IÅ¡ tiesų, vertimus į mažiau paplitusias
kalbas
+pateikÄ patys naudotojai. Taip gaunasi, nes dažniausiai kompanijos, kurių
+verslus sudaro nelaisvos programinÄs įrangos vystymas, prisiima veiklos
+planus, paremtus rinkos dydžiu: jei rinka nÄra pakankamai didelÄ, kad
+užtikrintų pelnÄ
, jie įprastai vengia į jÄ
investuoti.</p>
+
+<div class="stamp">
+
+<a href="/education/misc/appooppanthaady.jpg">
+<img src="/education/misc/appooppanthaady-sm.jpg"
+alt="Appooppan Thaady gÄlÄs paveikslas." /></a>
+
+<p class="c"><a href="/education/misc/appooppanthady.ogg">Paklausykite</a>
kaip studentas
+Malayalam kalba taria Appooppan Thaady gÄlÄs pavadinimÄ
.</p>
+</div>
+
+<!-- /stamp -->
+<div class="stamp">
+
+<a href="/education/misc/anthoorium.jpg">
+<img src="/education/misc/anthoorium-sm.jpg"
+alt="Anthoorium gÄlÄs paveikslas." /></a>
+
+<p class="c"><a href="/education/misc/anthoorium.ogg">Paklausykite</a> kaip
studentas
+Malayalam kalba taria Anthoorium gÄlÄs pavadinimÄ
.</p>
+</div>
+
+<!-- /stamp -->
+<p>Geras pavyzdys kaip programinÄs įrangos laisvÄ gali bÅ«ti pritaikyta Tux
+Paint yra darbas, atliktas 11 ir 12 metų amžiaus mokinių iš Indijos Kerala
+valstijos <a href="/education/edu-cases-india-irimpanam.html">VHSS<sup><a
+href="#TransNote1">1</a></sup> Irimpanam</a> mokyklos. DarbÄ
sudarÄ eilÄs
+Å¡tampų įkÄlimas į Å¡iÄ
programÄ
, sudarytų iš fotografijų, kurias
padarÄ patys
+mokiniai. Jie fotografavo vietines gÄles ir gautas skaitmenines nuotraukas
+apdorojo su laisva libre GNU paveikslų manipuliavimo programa <a href=
+"http://directory.fsf.org/project/gimp/";>GIMP</a>, taip pat pridÄdami
+kiekvienos gÄlÄs pavadinimÄ
angliškai ir Malayalam, vietine kalba. Kadangi
+Tux Paint turi garso funkcijÄ
, mokiniai taip pat savo balsais įraÅ¡Ä gÄlių
+pavadinimus Malayalam, kad kai pasirenkama viena iÅ¡ jų atspausti drobÄje,
+naudotojas matys ir girdÄs tos gÄlÄs pavadinimÄ
Malayalam. <a
+href="http://audio-video.gnu.org/video/irimpanam-high-sub.en.ogv";>PasižiÅ«rÄkite
+ir atsisiųskite video</a> ir <a
+href="/education/misc/irimpanam.en.srt">SubRip subtitrus</a>.</p>
+
+<p>Papildoma naudinga veikla, kuriÄ
Å¡i mokykla atliko taikant programos
+modifikavimo laisvÄ, buvo Tux Paint sÄ
sajos iÅ¡vertimas į Malayalam kalbÄ
,
+kuria Å¡nekama Kerala valstijoje.</p>
+
+<h3>KodÄl</h3>
+
+<p>Programos modifikavimo laisvÄ yra svarbus iÅ¡teklius, kurį panaudojo ta
+mokykla, kad siektų toliau, nei apima bazinių kompiuterinÄs grafikos
įgūdžių
+mokymas arba vaikų pramogavimas. Ji buvo panaudota jiems parodyti, kad
+informacinÄs technologijos nÄra kažkas tokio, prie ko priskiriama, ne
kažkas
+tokio, kas naudotojui turÄtų bÅ«ti sudaroma, bet instrumentas tarnauti
+naudotojams pagal jų reikalavimus.</p>
+
+<p>LaisvÄ programÄ
įdiegti visuose Laboratorijos kompiuteriuose taip pat
buvo
+svarbi, kadangi ta mokykla turi ribotus ekonominius išteklius investuoti į
+licencijas. Tiems mokiniams platinant tos programos originalios ir
+modifikuotos versijų kopijas, ta mokykla ekonominį nepriteklių
patirianÄioms
+Å¡eimoms suteikÄ paramÄ
.</p>
+
+<h3>Rezultatai</h3>
+
+<p>Å tampų į Tux Paint pridÄjimas mokiniams buvo jaudinanti ir praturtinanti
+patirtis. Pirma, jie analizavo kaip programa veikia ir atrado mechanizmÄ
,
+kurį programa naudoja štampų įgyvendinimui. Tada, jie išmoko kaip ši
+konkreti programos charakteristika leido pridÄti Å¡tampus ir kaip tai
+padaryti. Paveikslų retušavimo eigoje jie taip pat įgijo išsamesnes GIMP
+žinias. Å is visas procesas jiems suteikÄ galimybÄ ne tik įgyti naujų
+techninių gebÄjimų, bet taip pat atpažinti ir įvertinti vietinÄ florÄ
.
Visų
+svarbiausia, jie išmoko, kad bet kas, net ne programuotojai arba vaikai,
+gali, kai suteikiama programinÄs įrangos laisvÄ, iÅ¡ tikrųjų įtakoti ir
+pagerinti informacines technologijas.</p>
+
+<hr />
+
+<h4>KÅ«rybinÄ grupÄ</h4>
+
+<p>Tux Paint Malayalam sÄ
sajos ir vietinių gÄlių paveikslai, Appooppan
Thaady
+ir Anthoorium gÄlių, taip pat ir abu garso failai yra ProfesinÄs
+aukÅ¡tesniosios pagrindinÄs mokyklos Irimpanam paslaugumas ir yra
+licencijuoti pagal CC-BY-SA, <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-sa/3.0/";>Creative Commons
+Priskyrimas - Analogiškas platinimas 3.0 Nepritaikyta jurisdikcijai
+licencija</a>.</p>
+
+<div class="translators-notes">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
+<h3>VertÄjo pastabos</h3>
+<ol>
+<li id="TransNote1">Nuo Äia ir toliau, akronimai originalo kalba
+neverÄiami.</li>
+</ol></div>
+</div>
+
+<!-- for id="content", starts in the include above -->
+<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>. Taip pat, yra ir <a
+href="/contact/">kiti bÅ«dai susisiekti</a> su FSF. NeveikianÄių nuorodų ir
+kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+
+<p>
+<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:address@hidden";>
+
+ <address@hidden></a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamÄs, kad pateiktume tikslius, geros
+kokybÄs vertimus. TaÄiau mes nesame iÅ¡imtys netobulumui. PraÅ¡ome
siųskite
+savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+<p>MÅ«sų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informacijÄ
pamatykite
+<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų
+PERSKAITYKITEMANE</a>.</p>
+</div>
+
+<p>Copyright © 2011, 2012, 2014 Laisvos programinÄs įrangos fondas,
+korporacija</p>
+
+<p>Å iam puslapiui taikoma <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/3.0/us/deed.lt";>Creative
+Commons Priskyrimas - Jokių iÅ¡vestinių darbų 3.0 JungtinÄs Valstijos
+licencija</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" -->
+<div class="translators-credits">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.-->
+ </div>
+
+<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
+Atnaujinta:
+
+$Date: 2015/08/28 07:02:24 $
+
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>
Index: education/po/edu-cases-india-irimpanam.lt-en.html
===================================================================
RCS file: education/po/edu-cases-india-irimpanam.lt-en.html
diff -N education/po/edu-cases-india-irimpanam.lt-en.html
--- /dev/null 1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ education/po/edu-cases-india-irimpanam.lt-en.html 28 Aug 2015 07:02:24
-0000 1.1
@@ -0,0 +1,271 @@
+<!--#include virtual="/server/header.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+<!--#set var="DISABLE_TOP_ADDENDUM" value="yes" -->
+
+<title>Vocational Higher Secondary School Irimpanam
+- GNU Project - Free Software Foundation</title>
+
+<!--#include virtual="/education/po/edu-cases-india-irimpanam.translist" -->
+<!--#include virtual="/server/banner.html" -->
+
+<div id="education-content">
+
+<!-- begin edu navigation bar -->
+<ul id="edu-navigation">
+ <li><a href="/education/edu-contents.html">Education Contents</a></li>
+ <li class="active"><a href="/education/edu-cases.html">Case Studies</a></li>
+ <li><a href="/education/edu-resources.html">Educational Resources</a></li>
+ <li><a href="/education/edu-projects.html">Education Projects</a></li>
+ <li><a href="/education/edu-faq.html">FAQ</a></li>
+ <li><a href="/education/edu-team.html">The Education Team</a></li>
+</ul>
+<!-- end edu navigation bar -->
+
+</div> <!-- id="education-content" -->
+
+<p class="edu-breadcrumb"><a href="education.html">Education</a> →
+<a href="/education/edu-cases.html">Case Studies</a> →
+<a href="/education/edu-cases-india.html">India</a> → Vocational
+Higher Secondary School Irimpanam</p>
+<!--GNUN: OUT-OF-DATE NOTICE-->
+<!--#if expr="$OUTDATED_SINCE" --><!--#else -->
+<!--#if expr="$LANGUAGE_SUFFIX" -->
+<!--#set var="DISABLE_TOP_ADDENDUM" value="no" -->
+<!--#include virtual="/server/top-addendum.html" -->
+<!--#endif -->
+<!--#endif -->
+<h2>Vocational Higher Secondary School Irimpanam</h2>
+
+<p>The following report is based on information provided to us by the
+school's staff.</p>
+
+<div class="edu-cases">
+
+<h3>Location</h3>
+
+<p>The school is located in Irimpanam, an area close to the city of
+Tripunithura, in the Ernakulam district of the
+<a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Kerala#Education";> State of
+Kerala</a>, India.</p>
+
+<h3>About</h3>
+
+<p>Founded in 1940, the <!--a href="http://vhssirimpanam.org/"-->Vocational
+Higher Secondary School Irimpanam<!--/a--> is a privately owned school aided
+by the State. It offers instruction from Upper Primary to High School
+levels (grades 5 to 7 and 8 to 10 respectively). Nearly 1,000 students
+from 10 to 15 years old attend the school.</p>
+
+<h3>Motivation</h3>
+
+<p>Our institution took special interest in promoting the main aspects
+of the philosophy of the GNU Project, such as the freedom to share
+knowledge and the freedom to cooperate with our community by
+contributing improvements to computer programs. This awareness about
+Swathanthra Software <a href="#swathanthra">(1)</a> was largely the
+result of what we learned at the meetings organized by the
+<a href="http://www.ilug-cochin.org/";> Indian Libre User Group
+(ILUG-Cochin)</a> in the nearby city of Kochi. Attending those meetings
+also helped us to work in close connection with the Free Software
+community.</p>
+
+<h3>How We Did It</h3>
+
+<p>The migration to Free Software in our school was the result of a
+project designed and established by the Government of Kerala, called
+<a href="https://www.itschool.gov.in/";>address@hidden</a>. The project,
+started in 2001, involved several thousand schools in Kerala and in 2006
+it switched completely to Free Software.</p>
+
+<div class="photo">
+
+<a href="/education/misc/irimpanam-school.jpg">
+<img src="/education/misc/irimpanam-school-sm.jpg"
+alt="Image of students at a Free Software event." /></a>
+
+<p class="c">Students at a Free Software event organized by SSK VHSS
Irimpanam.</p>
+
+</div> <!-- /photo -->
+
+<p>Training courses for teachers were implemented by the government to
+teach us the basics of the new Free Operating System and how to
+install it. The new system was customized for the first time by
+<a href="http://space-kerala.org/node/10/";>SPACE</a>, an agency based in
+Kerala that promotes the use of Free Software in the private and public
+sectors. SPACE, as well as local Swathanthra Software users groups,
+played a fundamental role during the process by providing constant
+support to teachers. One of the workshops organized by SPACE helped us
+to build the website of our school using Free Software.</p>
+
+<p>Training was not limited to software, it also included teaching the
+basics of hardware maintenance to teachers and students. In our school,
+10 years old students know how to assemble a PC.</p>
+
+<p>The use of Free programs in the classroom was facilitated by the
+implementation of training modules aimed at instructing teachers on the
+use of specific programs for teaching various subjects.
+For example, there was a training module for teachers of Mathematics on
+how to use <a href="http://directory.fsf.org/wiki/Dr._geo";>Dr Geo</a>
+for teaching geometry, another one for teachers of Chemistry on how to
+draw organic molecules using
+<a href="http://directory.fsf.org/wiki/Chemtool";>Chemtool</a>, and
+many others.</p>
+
+<p>Other training activities were conducted jointly by the school and
+ILUG-Cochin to teach us the use of different Free Software applications
+such as Blender, Inkscape, and the command line interface.</p>
+
+<p>The school has also opened an
+<a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Internet_Relay_Chat";>IRC</a>
+channel where students can ask questions about issues they may encounter.</p>
+
+<h3>Commitment to Free Software</h3>
+
+<p>At the beginning the new system was used on a dual-boot basis,
+because we teachers were not familiar with Free Software, but we
+soon got acquainted with it to a great extent. At present, no
+proprietary systems are installed in any of our computers and no
+proprietary programs are being used. Only Free Software is being used in
+the classroom and in the administration offices.</p>
+
+<p>We use a wide range of free programs in the classroom, such as
+<a href= "http://directory.fsf.org/wiki/GIMP/";>GIMP</a>,
+<a href= "http://directory.fsf.org/wiki/TuxPaint";>Tux Paint</a>,
+<a href="http://directory.fsf.org/wiki/Audacity";>Audacity</a>,
+<a href="http://directory.fsf.org/wiki/GPeriodic";>GPeriodic</a> and
+<a href="http://www.libreoffice.org/";>LibreOffice</a>,
+but there are many others.</p>
+
+<p>Students are also introduced to the programming language Python as
+from grade 8 (13 years old).</p>
+
+<h3>Results</h3>
+
+<div class="photo">
+
+<a href="/education/misc/tuxpaint.jpg">
+<img src="/education/misc/tuxpaint-sm.jpg"
+alt="Image of the TuxPaint interface in Malayalam showing the stamp for
+the Adeenia flower." /></a>
+
+<p class="c"><a href="/education/misc/adeenia.ogg">Listen</a> to a student
+pronounce the name of the Adeenia flower in Malayalam.</p>
+
+</div> <!-- /photo -->
+
+<p>Education in the State of Kerala has become "IT-enabled", meaning
+that students are getting first hand technology knowledge while learning
+regular curriculum subjects outside the IT Lab. This is possible due to
+the large number of high quality educational applications available in
+GNU/Linux.</p>
+
+<p>The transparency and the cooperative method of Free Software helped
+students and teachers to dive deep into technology and made them capable
+of contributing to the community in various ways. One important
+contribution was the localization of the interface of
+<a href="/education/edu-software-tuxpaint.html">Tux Paint</a> in
+Malayalam, our mother tongue.</p>
+
+<p>Another contribution was the addition of new stamps in TuxPaint. Native
+flowers were photographed and the pictures edited by 6th and 7th grade
students
+using the image editing program GIMP. The resulting images were then
integrated
+in TuxPaint with the name of the flowers written in Malayalam. As a plus,
+students recorded with their own voices the name of the flowers, so when the
+user selects one of the stamps, she will hear the name of the flower in
+Malayalam. A video was recorded to illustrate how it works and how the
activity
+was done.</p>
+
+<p>
+<!-- TRANSLATORS: Replace the link to the video with subtitles in English with
+ a link to the video with subtitles in your language, if it exists. Likewise,
+ modify the link to SubRip subtitles accordingly, and replace the word
"English"
+ with the name of your language. -->
+
+<a href="http://audio-video.gnu.org/video/irimpanam-high-sub.en.ogv";>Watch and
+download the video</a>. <a href="/education/misc/irimpanam.en.srt">Read and
+download the English subtitles in SubRip format</a>.
+</p>
+
+<p>Both activities were promoted by Swathanthra Software Koottayma of
+VHSS Irimpanam <a href="http://sskvhssirimpanam.wordpress.com/";>
+(SSK VHSS Irimpanam)</a>, a Free Software group of teachers and students
+based on the school. Its aim is to build awareness on the philosophy of
+Free Software and to introduce new applications in GNU/Linux as a way of
+contributing to the community. The group organizes monthly meetings and
+it performs various kinds of activities to encourage its members to
+experiment and explore Free Software so as to put into practice the
+freedoms that it grants.</p>
+
+<p>As a way of keeping in touch and sharing experiences with other
+schools and with the Free Software community, teachers and students each
+year participate in events such as the National Free Software Conference
+and the Cyber Safe Day.</p>
+
+</div> <!-- class="edu-cases" -->
+
+<p>The commitment and the collaboration of teachers, students and local
+groups was essential to the success of this large scale government
+project.</p>
+
+<p>(1) <a id="swathanthra"></a>Swathanthra is the Sanskrit word for
+"free" as in freedom.</p>
+
+<h4>Credits</h4>
+
+<p>Credits for both images shown on this page, as well as for the audio
+file, go to Swathanthra Software Koottayma of VHSS Irimpanam, who
+released them under a
+<a rel="license" href="http://creativecommons.org/licenses/by-sa/3.0/";>
+Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 Unported</a> License.</p>
+
+<p class="back"> <a href="/education/edu-cases-india.html">More Case Studies
in India</a> <br />
+<a href="/education/edu-cases.html">Back to Case Studies</a></p>
+
+</div><!-- for id="content", starts in the include above -->
+
+<!--#include virtual="/server/footer.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Please send general FSF & GNU inquiries to
+<a href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.
+There are also <a href="/contact/">other ways to contact</a>
+the FSF. Broken links and other corrections or suggestions can be sent
+to <a href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+
+<p><!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:address@hidden";>
+ <address@hidden></a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+Please see the <a
+href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+README</a> for information on coordinating and submitting translations
+of this article.</p>
+</div>
+
+<p>Copyright © 2011, 2012 Free Software Foundation, Inc.</p>
+
+<p>This page is licensed under a <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/3.0/us/";>Creative
+Commons Attribution-NoDerivs 3.0 United States License</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.html" -->
+
+<p class="unprintable">Updated:
+<!-- timestamp start -->
+$Date: 2015/08/28 07:02:24 $
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>
Index: education/po/edu-software-tuxpaint.lt-en.html
===================================================================
RCS file: education/po/edu-software-tuxpaint.lt-en.html
diff -N education/po/edu-software-tuxpaint.lt-en.html
--- /dev/null 1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ education/po/edu-software-tuxpaint.lt-en.html 28 Aug 2015 07:02:24
-0000 1.1
@@ -0,0 +1,261 @@
+<!--#include virtual="/server/html5-header.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+<!--#set var="DISABLE_TOP_ADDENDUM" value="yes" -->
+
+<title>Tux Paint
+- GNU Project - Free Software Foundation</title>
+
+<!--#include virtual="/education/po/edu-software-tuxpaint.translist" -->
+
+<style type="text/css" media="screen,print">
+<!--
+#content .stamp {
+ float: right;
+ width: 15em; max-width: 100%;
+ margin: 0 0 1em 0;
+}
+#content .stamp img, #content .stamp p {
+ width: 90%;
+ padding: 0 9%;
+}
+-->
+</style>
+
+<!--#include virtual="/server/banner.html" -->
+
+<div id="education-content">
+
+<!-- begin edu navigation bar -->
+<ul id="edu-navigation">
+ <li><a href="/education/edu-contents.html">Education Contents</a></li>
+ <li><a href="/education/edu-cases.html">Case Studies</a></li>
+ <li class="active"><a href="/education/edu-resources.html">Educational
+ Resources</a></li>
+ <li><a href="/education/edu-projects.html">Education Projects</a></li>
+ <li><a href="/education/edu-faq.html">FAQ</a></li>
+ <li><a href="/education/edu-team.html">The Education Team</a></li>
+</ul><!-- end edu navigation bar -->
+
+</div> <!-- id="edu-content" -->
+
+<p class="edu-breadcrumb"><a href="/education/education.html">Education</a>
→
+<a href="/education/edu-resources.html">Educational Resources</a> →
+<a href="/education/edu-software.html">Educational Free Software</a> →
+Tux Paint</p>
+
+<!--GNUN: OUT-OF-DATE NOTICE-->
+<!--#if expr="$OUTDATED_SINCE" --><!--#else -->
+<!--#if expr="$LANGUAGE_SUFFIX" -->
+<!--#set var="DISABLE_TOP_ADDENDUM" value="no" -->
+<!--#include virtual="/server/top-addendum.html" -->
+<!--#endif -->
+<!--#endif -->
+
+<h2>Tux Paint</h2>
+
+<h3>Description</h3>
+
+<div class="photo">
+
+<!-- GNUN: localize URL /education/misc/tuxpaint-start-sm.png,
/education/misc/tuxpaint-start.png -->
+
+<a href="/education/misc/tuxpaint-start.png">
+<img class="recessed" src="/education/misc/tuxpaint-start-sm.png"
+alt="Screenshot of the Tux Paint interface."/></a>
+</div>
+
+<p>Tux Paint is a cross-platform drawing program created specifically
+for children. Little kids as young as 3 years old have no difficulty in
+finding their way around its clear and intuitive interface which
+features large buttons identified by a label as well as an icon so that
+the child can easily recognize them. At the center of the screen there
+is a white canvas for the child to draw making use of a wide variety of
+tools and paint brushes. As a start, the child can load outlined
+pictures to be colored, as in a coloring-book.</p>
+
+<p>The program includes all of the most common drawing tools such as
+lines and brushes for free-hand drawing and coloring, geometric shapes,
+sizing, an eraser, the "Redo" and "Undo" options, plus sound that plays
+while painting and a special tool called "Magic" for impressive effects:
+rainbow, glitter, chalk, blur, flip, and more.</p>
+
+<p>Along with the Magic tool, the other popular feature among children
+is "Stamp", which contains loads of pictures and clip art that can
+be "stamped" on the canvas, such as plants and flowers, animals, holiday
+art, planets, and much more. Many of these stamps are provided with the
+program out of the box, and others are available as separate collections
+to be installed. Many users contribute their own art work to be included
+as stamps in the program; here we are going to see an example of
+how this was done by a group of children from a school in India, thus
+putting into practice the software freedom that the program guarantees.</p>
+
+<p>Tux Paint is available in more than 80 languages, including minority
+and right-to-left languages. Such a large number of languages is the
+result of contributions made by users from all over the world.</p>
+
+<p>To learn more: <a href="http://directory.fsf.org/project/TuxPaint/";>
+FSF Directory</a>, <a href="http://tuxpaint.org";>
+Tux Paint Official Website</a></p>
+
+<h3>Who's Using It and How</h3>
+
+<div class="photo">
+
+<a href="/education/misc/tuxpaint-stamps.jpg">
+<img class="recessed" src="/education/misc/tuxpaint-stamps-sm.jpg"
+alt="Screenshot of the Tux Paint interface in Malayalam with native
flowers."/></a>
+</div>
+
+<p>Comments by <a href="http://tuxpaint.org/comments/";>home users</a>
+and stories from <a href="http://tuxpaint.org/schools/";>schools</a>
+using Tux Paint are presented in the official website. There are reports
+that the program is one of the most helpful tools for children to get
+acquainted with basic computer graphic skills while providing a highly
+attractive environment for them. However, the distinctive feature that
+makes Tux Paint preferable to similar drawing software for kids is
+the fact that it is Free Software, meaning it comes with no restrictions
+of any sort and the user is granted a series of freedoms. For example,
+one of the freedoms is that the user is allowed to install the program
+in as many work stations as needed, which is specially important for
+schools.</p>
+
+<p>Another significant freedom that Free Software guarantees is the
+freedom to modify the program so as to adapt it to the user's needs and
+to redistribute copies of the modified version. It is thanks to this
+freedom that Tux Paint is available in so many languages, including
+those spoken by minority groups. In fact, translations into less widely
+spoken languages have been provided by the users themselves. This is so
+because most of the time, companies whose business consists of
+development of non-free software adopt policies on the basis of market
+size: if the market is not large enough to ensure profit, they are
+generally reluctant to invest on it.</p>
+
+<div class="stamp">
+
+<a href="/education/misc/appooppanthaady.jpg">
+<img src="/education/misc/appooppanthaady-sm.jpg"
+alt="Image of the Appooppan Thaady flower." /></a>
+
+<p class="c"><a href="/education/misc/appooppanthady.ogg">Listen</a> to a
student
+pronounce the name of the Appooppan Thaady flower in Malayalam.</p>
+</div> <!-- /stamp -->
+
+<div class="stamp">
+
+<a href="/education/misc/anthoorium.jpg">
+<img src="/education/misc/anthoorium-sm.jpg"
+alt="Image of the Anthoorium flower." /></a>
+
+<p class="c"><a href="/education/misc/anthoorium.ogg">Listen</a> to a student
+pronounce the name of the Anthoorium flower in Malayalam.</p>
+</div> <!-- /stamp -->
+
+<p>A good example of how software freedom can be applied in Tux Paint is
+the work done by 11 and 12 years old students from the
+<a href="/education/edu-cases-india-irimpanam.html">VHSS Irimpanam</a>
+school in the State of Kerala, in India. The work consisted in adding a
+series of stamps to the program, from photographs taken by the students
+themselves. They took pictures of autochthonous flowers and processed
+the digital images with the free libre GNU Image Manipulation Program
+<a href= "http://directory.fsf.org/project/gimp/";>GIMP</a>, adding also
+the name of each flower in English and in Malayalam, the local language.
+As Tux Paint has a sound function, students also recorded with their own
+voices the name of the flowers in Malayalam, so when one of these
+flowers is chosen to be stamped onto the canvas, the user will see and
+hear the name of the flower in Malayalam.
+<a href="http://audio-video.gnu.org/video/irimpanam-high-sub.en.ogv";>
+Watch and download the video</a> and <a
+href="/education/misc/irimpanam.en.srt">the SubRip subtitles</a>.</p>
+
+<p>An additional useful activity done by this school by applying the
+freedom to modify the program, was the translation of the Tux Paint
+interface into Malayalam, the language spoken in the state of Kerala.</p>
+
+<h3>Why</h3>
+
+<p>The freedom to modify the program is an important resource that was
+used by the school to reach beyond the scope of teaching basic computer
+graphical skills or entertaining children. It was used to show them
+that information technology is not something to be subjected to, not
+something that should be imposed upon the user, but an instrument to
+serve users according to their requirements.</p>
+
+<p>The freedom to install the program in all computers in the Lab was
+also important, since the school has limited economical resources to
+invest in licenses. By distributing copies of the original and modified
+version of the program to the students, the school provided
+assistance to families undergoing economic hardship.</p>
+
+<h3>Results</h3>
+
+<p>Adding stamps to Tux Paint was an exciting and enriching experience
+for the students. First, they analyzed how the program works and
+discovered the mechanism that the program uses for the implementation
+of stamps. Then they learned how this particular characteristic of the
+program permitted the addition of stamps and how to do it. They also
+acquired a deeper knowledge of GIMP during the manipulation of the
+images. The whole process gave them an opportunity not only to develop
+new technical abilities, but also to identify and appreciate local
+flora. Most importantly, they learned that anyone, even non programmers
+or children, can actually influence and improve information
+technology when software freedom is granted.</p>
+
+<hr />
+
+<h4>Credits</h4>
+
+<p>Images of the Tux Paint interface in Malayalam with native flowers,
+of the Appooppan Thaady and Anthoorium flowers, as well as both sound
+files are courtesy of the Vocational Higher Secondary School Irimpanam
+and are licensed under CC-BY-SA,
+<a rel="license" href="http://creativecommons.org/licenses/by-sa/3.0/";>
+Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 Unported</a>.</p>
+
+</div><!-- for id="content", starts in the include above -->
+
+<!--#include virtual="/server/footer.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Please send general FSF & GNU inquiries to
+<a href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.
+There are also <a href="/contact/">other ways to contact</a>
+the FSF. Broken links and other corrections or suggestions can be sent
+to <a href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+
+<p><!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:address@hidden";>
+ <address@hidden></a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+Please see the <a
+href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+README</a> for information on coordinating and submitting translations
+of this article.</p>
+</div>
+
+<p>Copyright © 2011, 2012, 2014 Free Software Foundation, Inc.</p>
+
+<p>This page is licensed under a <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/3.0/us/";>Creative
+Commons Attribution-NoDerivs 3.0 United States License</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.html" -->
+
+<p class="unprintable">Updated:
+<!-- timestamp start -->
+$Date: 2015/08/28 07:02:24 $
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>
Index: gnu/thegnuproject.lt.html
===================================================================
RCS file: gnu/thegnuproject.lt.html
diff -N gnu/thegnuproject.lt.html
--- /dev/null 1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ gnu/thegnuproject.lt.html 28 Aug 2015 07:02:25 -0000 1.1
@@ -0,0 +1,1096 @@
+<!--#set var="ENGLISH_PAGE" value="/gnu/thegnuproject.en.html" -->
+
+<!--#include virtual="/server/header.lt.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+
+<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! -->
+<title>Apie GNU projektÄ
- GNU projektas - Laisvos programinÄs įrangos
fondas</title>
+<meta http-equiv="Keywords" content="GNU, GNU projektas, FSF, Laisva
programinÄ Ä¯ranga, Laisvos programinÄs
+įrangos fondas, Istorija" />
+
+<!--#include virtual="/gnu/po/thegnuproject.translist" -->
+<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" -->
+<h2>GNU projektas</h2>
+
+<p>
+pagal <a href="http://www.stallman.org/";><strong>Richard
+Stallman</strong></a></p>
+
+<blockquote>
+<p>
+Pirmiausia publikuota knygoje <em>Open Sources</em>. Richard Stallman <a
+href="/philosophy/open-source-misses-the-point.html">niekada nepalaikÄ
+„atviro Å¡altinio“</a>, bet prisidÄjo Å¡iuo straipsniu, kad
+laisvos programinÄs įrangos judÄjimo idÄjos nebÅ«tų visiÅ¡kai paliktos
+nuošalyje tos knygos.
+</p>
+<p>
+KodÄl tai yra dar svarbiau, nei bet kada anksÄiau <a
+href="/philosophy/free-software-even-more-important.html">reikalauti, kad
+mÅ«sų naudojama programinÄ Ä¯ranga bÅ«tų laisva</a>.
+</p>
+</blockquote>
+
+<h3>Pirmoji programine įranga besidalinanti bendruomenÄ</h3>
+<p>
+Kai aÅ¡ 1971 m. pradÄjau dirbti <acronym title="Massachusetts Institute
+of Technology">MIT</acronym><sup><a href="#TransNote1">1</a></sup> Dirbtinio
+intelekto laboratorijoje, aÅ¡ tapau dalimi programine įranga besidalinanÄios
+bendruomenÄs, kuri egzistavo daugelį metų. Dalinimasis programine įranga
+nebuvo kažkas tokio, kÄ
darÄ konkreÄiai mÅ«sų bendruomenÄ; tai yra tiek
sena,
+kiek kompiuteriai, kaip ir dalinimasis receptais yra tiek sena, kiek maisto
+ruoÅ¡imas. Bet mes Å¡itÄ
darÄme labiau nei dauguma.</p>
+<p>
+Ta AI laboratorija naudojo laiko dalinimo operacinÄ sistemÄ
, pavadintÄ
+<acronym title="Incompatible Timesharing System">ITS</acronym> (Nesuderinamo
+laiko dalinimo sistema), kuriÄ
laboratorijos darbuotojai hakeriai (1)
+suprojektavo ir paraÅ¡Ä Digital <acronym title="Programmed Data
+Processor">PDP</acronym>-10 asemblerio kalba, vienam iš tos eros didžiulių
+kompiuterių. Kaip Å¡ios bendruomenÄs nario, AI laboratorijos darbuotojo
+sistemos hakerio, mano darbas buvo Å¡itÄ
sistemÄ
pagerinti.</p>
+<p>
+Mes nepavadinome mÅ«sų programinÄ Ä¯rangÄ
„laisva programine
+įranga“, nes tas terminas dar neegzistavo; bet tokia ji buvo. Kai tik
+žmonÄs iÅ¡ kito universiteto arba kompanijos norÄjo perkelti ir naudoti
kokiÄ
+nors programÄ
, mes džiugiai jiems leisdavom. Jei jÅ«s pamatydavote kÄ
nors
+naudojantį nežinomÄ
ir įdomiÄ
programÄ
, jÅ«s visada galÄdavote
paprašyti
+pamatyti Å¡altinio kodÄ
, kad galÄtumÄte jį paskaityti, jį pakeisti ar
+iÅ¡plÄÅ¡ti iÅ¡ jo dalis, kad padaryti naujÄ
programÄ
.</p>
+<p>
+(1) „Hakeris“ naudojimas su reikÅ¡me „saugumo
+laužytojas“ yra masinÄs žiniasklaidos sumaiÅ¡tis. Mes, hakeriai,
+atsisakome tÄ
reikÅ¡mÄ pripažinti ir tÄsiame Å¡io žodžio naudojimÄ
su
reikšme
+kas nors, kuris mÄgsta programuoti, kuris džiaugiasi žaismingu gudrumu arba
+šių dviejų kombinacija. Pamatykite mano straipsnį <a
+href="http://stallman.org/articles/on-hacking.html";>Apie kapojimÄ
</a>.</p>
+
+<h3>BendruomenÄs subyrÄjimas</h3>
+<p>
+Ankstyvame 1980–1990 m. laikotarpyje, kai Digital nutraukÄ PDP-10
+serijas, situacija pasikeitÄ drastiÅ¡kai. Jo architektÅ«ra, elegantiÅ¡ka ir
+galinga septyniasdeÅ¡imtaisiais, negalÄjo natÅ«raliai iÅ¡siplÄsti iki
didesnių
+adresų erdvių, kurios tapo vis labiau padaromos devyniasdešimtaisiais. Tai
+reiÅ¡kÄ, kad beveik visos ITS sudaranÄios programos tapo nebenaudojamos.</p>
+<p>
+AI laboratorijos hakerių bendruomenÄ jau buvo subyrÄjusi, neilgai prieÅ¡
+tai. 1981 m., dukterinÄ kompanija Symbolics pasamdÄ beveik visus AI
+laboratorijos hakerius ir žmonių netekusi bendruomenÄ nebegalÄjo savÄs
+išlaikyti. (Knyga Hackers, pagal Steve Levy, apibūdina šiuos įvykius, taip
+pat ir suteikia aiÅ¡kų Å¡ios bendruomenÄs jos virÅ¡Å«nÄje vaizdÄ
.) Kai
+1982 m. AI laboratorija įsigijo naujÄ
PDP-10, jo administratoriai
+nusprendÄ naudoti Digital nelaisvÄ
laiko dalinimo sistemÄ
vietoje ITS.</p>
+<p>
+Toje eroje modernÅ«s kompiuteriai, tokie kaip VAX arba 68020, turÄjo jų
paÄių
+operacines sistemas, bet nei viena iÅ¡ jų nebuvo laisva programinÄ Ä¯ranga:
+jums reikÄdavo pasiraÅ¡yti neatskleidimo sutartį net, kad gauti vykdomÄ
jÄ
+kopijÄ
.</p>
+<p>
+Tai reiÅ¡kÄ, kad pirmas kompiuterio naudojimo žingsnis buvo pasižadÄjimas
+nepadÄti savo kaimynui. Bendradarbiaujanti bendruomenÄ buvo uždrausta.
+TaisyklÄ, kuriÄ
padarÄ nuosavybinÄs programinÄs įrangos savininkai, buvo:
+„Jei jÅ«s pasidalinsite su savo kaimynu, jÅ«s esate piratas. Jei
+pageidaujate kokių nors pakeitimų, maldaukite mūsų, kad juos
+padarytume.“</p>
+<p>
+IdÄja, kad nuosavybinÄs programinÄs įrangos socialinÄ sistema –
+sistema, kuri sako, kad jums neleidžiama dalintis arba pakeisti programinÄ
+įrangÄ
– yra antisocialinÄ, kad ji yra neetiÅ¡ka, kad ji yra
+paprasÄiausiai neteisi, kai kuriems skaitytojams gali pasirodyti
+stebinanti. Bet kÄ
kitÄ
mes galÄtume pasakyti apie sistemÄ
, paremtÄ
+visuomenÄs skaldymu ir naudotojų laikymu bejÄgiais? Skaitytojai, kurie ta
+idÄja stebisi, gali bÅ«ti, kad nuosavybinÄs programinÄs įrangos socialinÄ
+sistemÄ
priÄmÄ kaip duotybÄ arba apie jÄ
sprendÄ pagal nuosavybinÄs
+programinÄs įrangos verslų pasiÅ«lytus terminus. PrograminÄs įrangos
+leidÄjai dirbo ilgai ir sunkiai, jog žmones įtikintų, kad yra tik vienas
+bÅ«das žvelgti į Å¡iÄ
problemÄ
.</p>
+<p>
+Kai programinÄs įrangos leidÄjai kalba apie „užtikrinimÄ
“ jų
+„teisių“ arba „<a
+href="/philosophy/words-to-avoid.html#Piracy">piratavimo</a>
+stabdymÄ
“, kÄ
jie iÅ¡ tikrųjų <em>sako</em> nÄra taip svarbu.
Tikroji
+šių pareiškimų žinia yra nepareikštose prielaidose, kurias jie laiko
savaime
+suprantamomis, kurias visuomenÄs praÅ¡oma priimti nenagrinÄjant. TodÄl
+panagrinÄkime jas.</p>
+<p>
+Viena prielaida yra ta, kad programinÄs įrangos kompanijos turi nesvarstomÄ
+prigimtinÄ teisÄ bÅ«ti programinÄs įrangos savininkÄmis ir, vadinasi,
turÄti
+galiÄ
visais savo naudotojais. (Jei tai bÅ«tų prigimtinÄ teisÄ, tada
+nesvarbu kiek daug žalos visuomenei ji padaro, mes negalÄtume prieÅ¡tarauti.)
+Ä®domiai, JAV Konstitucija ir teisinÄ tradicija atmeta šį požiÅ«rį;
kopijavimo
+teisÄ nÄra prigimtinÄ teisÄ, bet dirbtinÄ vyriausybÄs sudaryta
monopolija,
+kuri riboja naudotojų prigimtinÄ teisÄ kopijuoti.</p>
+<p>
+Dar viena nepareikšta prielaida yra ta, kad vienintelis svarbus dalykas apie
+programinÄ Ä¯rangÄ
yra kokius darbus ji jums leidžia atlikti – jog
+mums, kompiuterio naudotojams, neturÄtų rÅ«pÄti kokio tipo visuomenÄ mums
+leidžiama turÄti.</p>
+<p>
+TreÄia prielaida yra ta, kad mes neturÄtume jokios naudojimui tinkamos
+programinÄs įrangos (arba niekada neturÄtume programos atlikti Å¡itÄ
ar
anÄ
+konkretų darbÄ
) jei mes kokiai nors kompanijai nepasiÅ«lÄme tos programos
+galios naudotojais. Å i prielaida galbÅ«t atrodÄ galima, prieÅ¡ tai, kai
+laisvos programinÄs įrangos judÄjimas pademonstravo, kad mes galime padaryti
+daug naudingos programinÄs įrangos ant jos neuždÄdami grandinių.</p>
+<p>
+Jei mes atsisakome priimti Å¡itas prielaidas ir apie Å¡ias problemas
+sprendžiame remdamiesi paprastu sveiko proto moraliÅ¡kumu, tuo paÄiu
+naudotojus pastatydami į pirmÄ
vietÄ
, mes atkeliaujame prie labai skirtingų
+iÅ¡vadų. Kompiuterio naudotojai turÄtų bÅ«ti laisvi modifikuoti programas,
+kad tiktų jų poreikiams ir laisvi dalintis programine įranga, nes padÄjimas
+kitiems žmonÄms yra visuomenÄs pagrindas.</p>
+<p>
+Äia nÄra vietos iÅ¡samiam Å¡ios iÅ¡vados pagrindimo pareiÅ¡kimui, taigi, aÅ¡
+nukreipiu skaitytojÄ
į šiuos tinklapius <a
+href="/philosophy/why-free.html">http://www.gnu.org/philosophy/why-free.html</a>
+ir <a
+href="/philosophy/free-software-even-more-important.html">http://www.gnu.org/philosophy/free-software-even-more-important.html</a>.
+</p>
+
+<h3>Grynai moralinis pasirinkimas</h3>
+<p>
+Dingus mano bendruomenei, tÄsti kaip anksÄiau buvo neįmanoma. Vietoje to,
+aš susidūriau su grynai moraliniu pasirinkimu.</p>
+<p>
+Lengvasis pasirinkimas buvo prisijungti prie nuosavybinÄs programinÄs
+įrangos pasaulio, pasiraÅ¡ant neatskleidimo sutartis ir pažadant nepadÄti
+savo biÄiuliui hakeriui. Labai tikÄtina aÅ¡ vystyÄiau programinÄ Ä¯rangÄ
,
+kuri bÅ«tų iÅ¡leista pagal neatskleidimo sutartis, Å¡itaip prisidÄdamas prie
+kitų žmonių spaudimo iÅ¡duoti jų biÄiulius irgi.</p>
+<p>
+GalÄjau uždirbti pinigų tokiu bÅ«du ir galbÅ«t save palinksminti raÅ¡ant
kodÄ
.
+Bet aÅ¡ žinojau, kad savo karjeros pabaigoje, aÅ¡ prisiminÄiau ankstesnius
+metus statant sienas žmonių padalinimui ir aÅ¡ jausÄiau savo gyvenimÄ
+praleidÄs pasaulio padarymui blogesne vieta.</p>
+<p>
+AÅ¡ jau buvau patyrÄs kÄ
reiÅ¡kia bÅ«ti neatskleidimo sutarties gaunanÄiÄ
ja
+puse, kai kažkas atsisakÄ man ir MIT AI laboratorijai duoti mÅ«sų
+spausdintuvo valdymo programos Å¡altinio kodÄ
. (Kai kurių ypatybių šioje
+programoje trÅ«kumas spausdintuvo naudojimÄ
padarÄ labai varginanÄiu.)
+Taigi, aÅ¡ negalÄjau sau pasakyti, kad neatskleidimo sutartys yra nekaltos.
+AÅ¡ buvau labai supykÄs, kai jis su mumis atsisakÄ pasidalinti; aÅ¡
negalÄjau
+apsisukti ir visiems kitiems daryti tÄ
patį.</p>
+<p>
+Dar vienas pasirinkimas, tiesioginis, bet nemalonus, buvo palikti
+kompiuterijos sritį. Tuo bÅ«du, mano gebÄjimai nebÅ«tų netinkamai
panaudoti,
+bet jie vis vien nueitų veltui. AÅ¡ nebÅ«Äiau kaltas dÄl kompiuterio
+naudotojų atskyrimo ir apribojimo, bet tai vis tiek įvyktų.</p>
+<p>
+Taigi, aÅ¡ ieÅ¡kojau bÅ«do, kuriuo programuotojas galÄtų padaryti kažkÄ
gero.
+AÅ¡ savÄs paklausiau, ar buvo programa arba programos, kurias aÅ¡ galÄÄiau
+paraÅ¡yti, kad bendruomenÄ ir vÄl bÅ«tų galima?</p>
+<p>
+Atsakymas buvo aiÅ¡kus: ko reikÄjo pirmiausia, tai operacinÄs sistemos. Tai
+yra kritinÄ programinÄ Ä¯ranga pradÄti naudoti kompiuterį. Su operacine
+sistema, jūs galite daryti daug dalykų; be jos, jūs visiškai negalite
leisti
+kompiuterio. Su laisva operacine sistema, mes ir vÄl galÄtume turÄti
+bendradarbiaujanÄių hakerių bendruomenÄ – ir bet kÄ
pakviesti
+prisijungti. Ir bet kas galÄtų kompiuterį naudoti nepradÄdamas ruoÅ¡tis
+atimti iš jo ar jos draugų.</p>
+<p>
+Kaip operacinÄs sistemos vystytojas, aÅ¡ turÄjau Å¡iam darbui reikalingus
+įgÅ«džius. Taigi, nors aÅ¡ ir negalÄjau bÅ«ti užtikrintas sÄkme, aÅ¡
supratau,
+kad aÅ¡ buvau iÅ¡rinktas atlikti Å¡itÄ
darbÄ
. AÅ¡ pasirinkau Å¡iÄ
sistemÄ
+padaryti suderinama su Unix, kad jÄ
būtų galima perkelti ir, kad Unix
+naudotojai galÄtų lengvai prie jos pereiti. Buvo pasirinktas pavadinimas
+GNU, laikantis hakerių tradicijos, kaip rekursyvus akronimas „GNU NÄra
+Unix“.</p>
+<p>
+OperacinÄ sistema nereiÅ¡kia tik branduolio, kurio vos užtektų leisti kitas
+programas. 1970–1980 m. laikotarpiu, kiekviena operacinÄ
+sistema, kuri buvo verta Å¡io vardo, turÄjo komandų procesorius, asemblerius,
+kompiliatorius, sÄ
sajas, derintuves, teksto redaktorius, el. pašto programas
+ir daug daugiau. ITS jas turÄjo, Multics jas turÄjo, VMS jas turÄjo ir Unix
+jas turÄjo. GNU operacinÄ sistema jas irgi įtrauktų.</p>
+<p>
+VÄliau man teko iÅ¡girsti Å¡iuos žodžius, priskirtus Hillel (1):</p>
+
+<blockquote><p>
+ Jei aÅ¡ esu ne dÄl savÄs, kas bus už mane?<br />
+ Jei aÅ¡ esu tik dÄl savÄs, kas aÅ¡ esu?<br />
+ Jei ne dabar, kada?
+</p></blockquote>
+<p>
+Sprendimas pradÄti GNU projektÄ
buvo paremtas panašia dvasia.</p>
+<p>
+(1) Kaip ateistas, aš jokių religinių lyderių neseku, bet aš kartais
+pastebiu, kad aÅ¡ geriuosi kai kuo, kÄ
vienas iÅ¡ jų pasakÄ.</p>
+
+<h3>Laisva kaip laisvÄ</h3>
+<p>
+Terminas „laisva programinÄ Ä¯ranga“ kartais yra suprantamas
+klaidingai – jis neturi nieko bendro su kaina. Jis yra apie laisvÄ.
+TodÄl, Äia yra laisvos programinÄs įrangos apibrÄžimas.</p>
+
+<p>Programa yra laisva programinÄ Ä¯ranga, jums, konkreÄiam naudotojui,
jei:</p>
+
+<ul>
+ <li>jÅ«s turite laisvÄ leisti tÄ
programÄ
taip, kaip norite, bet kokiu
tikslu;</li>
+
+ <li>jÅ«s turite laisvÄ tÄ
programÄ
modifikuoti taip, kad ji atitiktų
jūsų
+poreikius. (Siekiant, kad Å¡i laisvÄ bÅ«tų efektyvi praktiÅ¡kai, jÅ«s turite
+turÄti prieigÄ
prie jos šaltinio kodo, kadangi programos pakeitimų darymas
+neturint to Å¡altinio kodo yra be galo sunkus.);</li>
+
+ <li>jÅ«s turite laisvÄ iÅ¡platinti kopijas, arba už dykÄ
, arba už
mokestį;</li>
+
+ <li>jÅ«s turite laisvÄ platinti modifikuotas tos programos versijas taip,
kad
+bendruomenÄ iÅ¡ jÅ«sų pagerinimų gali gauti naudos.</li>
+</ul>
+<p>
+Kadangi „laisva“ reiÅ¡kia laisvÄ, ne kainÄ
, nÄra prieÅ¡taravimo
+tarp kopijų pardavimo ir laisvos programinÄs įrangos. IÅ¡ tiesų, laisvÄ
+kopijas parduoti yra kritinÄ: laisvos programinÄs įrangos rinkiniai
+parduodami kompaktinÄmis plokÅ¡telÄmis yra svarbÅ«s bendruomenei ir jų
+pardavimas yra svarbus bÅ«das surinkti fondų laisvos programinÄs įrangos
+vystymui. TodÄl, programa, kurios žmonÄms neleidžiama įtraukti į Å¡iuos
+rinkinius yra ne laisva programinÄ Ä¯ranga.</p>
+<p>
+DÄl „laisva“ dviprasmiÅ¡kumo, žmonÄs ilgÄ
laikÄ
ieškojo
+alternatyvų, bet niekas geresnio termino nerado. Anglų kalba turi daugiau
+žodžių ir niuansų, nei bet kuri kita, bet jai trūksta paprasto,
+nedviprasmiÅ¡ko žodžio, kuris reiÅ¡kia „laisva“ kaip laisvÄ
+– „nesupanÄiota“ yra žodis, kuris arÄiausias savo prasme.
+Tokios alternatyvos, kaip „iÅ¡laisvinta“, „laisvÄ“ ir
+„atvira“ turi arba neteisingÄ
reikÅ¡mÄ, arba kokį nors kitÄ
+trÅ«kumÄ
.</p>
+
+<h3>GNU programinÄ Ä¯ranga ir GNU sistema</h3>
+<p>
+Visos sistemos vystymas yra labai didelis projektas. Siekiant prie jo
+priartÄti, aÅ¡ nusprendžiau adaptuoti ir naudoti egzistuojanÄios laisvos
+programinÄs įrangos dalis, kur tik buvo įmanoma Å¡itÄ
padaryti.
Pavyzdžiui,
+aš iš pat pradžių nusprendžiau naudoti TeX kaip pagrindinį teksto
+formuotojÄ
; keletÄ
metų vÄliau, aÅ¡ nusprendžiau naudoti X Window System,
o
+ne paraÅ¡yti GNU dar vienÄ
langų sistemÄ
.</p>
+<p>
+DÄl Å¡ių sprendimų, ir dÄl kitų, į juos panaÅ¡ių, GNU sistema nÄra
tapati
+visam GNU programinÄs įrangos rinkiniui. Ä® GNU sistemÄ
įtrauktos
programos,
+kurios nÄra GNU programinÄ Ä¯ranga, programos, kurios buvo iÅ¡vystytos kitų
+žmonių ir projektų jų paÄių tikslams, bet kurias mes galime naudoti, nes
jos
+yra laisva programinÄ Ä¯ranga.</p>
+
+<h3>Projekto pradÄjimas</h3>
+<p>
+1984 m. sausį aÅ¡ iÅ¡Äjau iÅ¡ darbo MIT ir pradÄjau raÅ¡yti GNU
programinÄ
+įrangÄ
. MIT palikti buvo bÅ«tina tam, kad MIT negalÄtų sutrukdyti GNU
+platinti kaip laisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
. Jei aÅ¡ bÅ«Äiau likÄs
darbuotoju, MIT
+bÅ«tų galÄjÄ tvirtinti esantys to darbo savininkais ir galÄjo sudaryti jų
+paÄių platinimo sÄ
lygas, ar net paversti tÄ
darbÄ
nuosavybinÄs
programinÄs
+įrangos paketu. AÅ¡ neturÄjau jokio siekio padaryti didžiÄ
jÄ
dalį darbo
tik
+tam, kad pamatyti kaip jis tampa beverÄiu juo siektam tikslui: naujos
+programine įranga besidalinanÄios bendruomenÄs kÅ«rimas.</p>
+<p>
+TaÄiau, profesorius Winston, tuometinis MIT AI laboratorijos vedÄjas,
+maloniai man pasiÅ«lÄ ir toliau naudoti laboratorijos priemones.</p>
+
+<h3>Pirmieji žingsniai</h3>
+<p>
+Neilgai iki GNU projekto pradžios, aš išgirdau apie Laisvo universiteto
+kompiliatoriaus komplektÄ
, dar žinomÄ
kaip VUCK. (Olandiškas žodis
+reiÅ¡kiantis „laisva“ raÅ¡omas su <em>v</em>.) Tai buvo
+kompiliatorius, suprojektuotas susitvarkyti su keliomis kalbomis, įskaitant
+C ir Pascal, ir palaikyti kelias tikslines mašinas. Aš parašiau jos
+autoriui klausdamas ar GNU galÄtų jį panaudoti.</p>
+<p>
+Jis atsakÄ paniekinanÄiai, pareikÅ¡damas, kad tas universitetas buvo laisvas,
+o kompiliatorius nebuvo. TodÄl, aÅ¡ nusprendžiau, kad mano pirmoji programa
+GNU projektui bus keliakalbis, keliaplatformis kompiliatorius.</p>
+<p>
+TikÄdamasis iÅ¡vengti poreikio visÄ
kompiliatorių paraÅ¡yti paÄiam, aÅ¡
gavau
+Pastel kompiliatoriaus Å¡altinio kodÄ
, kuris buvo keliaplatformis
+kompiliatorius, iÅ¡vystytas Lawrence Livermore laboratorijoje. Jis palaikÄ,
+ir buvo paraÅ¡ytas, iÅ¡plÄstÄ
Pascal versijÄ
, suprojektuotÄ
būti
sisteminio
+programavimo kalba. AÅ¡ pridÄjau C priekinÄ dalį ir pradÄjau perkelti jį
į
+Motorola 68000 kompiuterį. Bet turÄjau Å¡itÄ
apleisti, kai atradau, kad tam
+kompiliatoriui reikÄjo daug megabaitų Å¡Å«snies atminties ir prieinama 68000
+Unix sistema leistų tik 64k.</p>
+<p>
+AÅ¡ tada supratau, kad Pastel kompiliatorius funkcionavo iÅ¡analizuodamas visÄ
+įvesties failÄ
į sintaksinį medį, tÄ
visÄ
sintaksinį medį paversdamas
į
+„instrukcijų“ grandinÄ ir tada sugeneruodamas visÄ
išvesties
+failÄ
, niekada neatlaisvindamas jokios atminties. Tuo metu, aÅ¡ priÄjau prie
+iÅ¡vados, kad aÅ¡ turÄsiu paraÅ¡yti naujÄ
kompiliatorių nuo pat pradžių.
Tas
+naujas kompiliatorius dabar yra žinomas kaip <acronym title="GNU Compiler
+Collection">GCC</acronym>; nieko iÅ¡ Pastel kompiliatoriaus jame nÄra
+panaudota, bet man pavyko pritaikyti ir panaudoti C priekinÄ dalį, kuriÄ
+buvau paraÅ¡Äs. Bet tai buvo po kažkiek metų vÄliau; pirmiausia, aÅ¡
dirbau
+prie GNU Emacs.</p>
+
+<h3>GNU Emacs</h3>
+<p>
+DarbÄ
prie GNU Emacs pradÄjau 1984 m. rugsÄjį ir ankstyvais
+1985 m. ji pradÄjo bÅ«ti tinkama naudojimui. Tai mane įgalino
+redagavimo darbams pradÄti naudoti Unix sistemas; nesuinteresuotas mokintis
+naudoti vi arba ed, aÅ¡ savo redagavimÄ
iki to laiko atlikau su kitų tipų
+mašinomis.</p>
+<p>
+Tuo metu, žmonÄs pradÄjo pageidauti naudoti GNU Emacs, kas iÅ¡kÄlÄ
klausimÄ
+kaip jÄ
platinti. Žinoma, aÅ¡ jÄ
patalpinau į anoniminį FTP serverį,
esantį
+MIT kompiuteryje, kurį aš naudojau. (Šis kompiuteris, prep.ai.mit.edu, taip
+tapo pagrindine GNU FTP platinimo vieta; kai po kelerių metų vÄliau jis buvo
+nuraÅ¡ytas, mes perkÄlÄme tÄ
vardÄ
į mÅ«sų naujÄ
FTP serverį.) Bet
tuo metu,
+daug susidomÄjusių žmonių nebuvo internete ir negalÄjo gauti kopijos per
+FTP. Taigi, klausimas buvo, kÄ
aÅ¡ jiems pasakyÄiau?</p>
+<p>
+AÅ¡ galÄjau pasakyti „Susiraskite draugÄ
, kuris yra tinkle ir kuris
+jums padarys kopijÄ
.“ Arba aÅ¡ galÄjau padaryti tai, kÄ
padariau su
+originalia PDP-10 Emacs: pasakyti jiems „Atsiųskite man paÅ¡tu kasetÄ
+ir <acronym title="Self-addressed Stamped Envelope">SASE</acronym>, ir aš
+atsiųsiu jÄ
su Emacs atgal.“ Bet aÅ¡ neturÄjau darbo ir aÅ¡ ieÅ¡kojau
+bÅ«dų uždirbti pinigų iÅ¡ laisvos programinÄs įrangos. Taigi, aÅ¡
paskelbiau,
+kad aÅ¡ paÅ¡tu atsiųsiu kasetÄ bet kam, kas tokios norÄjo, už 150 JAV
dolerių
+mokestį. Tokiu bÅ«du, aÅ¡ pradÄjau laisvos programinÄs įrangos platinimo
+verslÄ
, kompanijų, kurios šiandien platina ištisas GNU/Linux sistemos
+distribucijas, pirmtakÄ
.</p>
+
+<h3>Ar programa yra laisva kiekvienam naudotojui?</h3>
+<p>
+Jei programa yra laisva programinÄ Ä¯ranga, kai ji palieka savo autoriaus
+rankas, tai nebÅ«tinai reiÅ¡kia ji bus laisva programinÄ Ä¯ranga visiems,
kurie
+turi jos kopijÄ
. Pavyzdžiui, <a
+href="/philosophy/categories.html#PublicDomainSoftware">viešosios srities
+programinÄ Ä¯ranga</a> (programinÄ Ä¯ranga be kopijavimo teisÄs) yra laisva
+programinÄ Ä¯ranga; bet bet kas gali padaryti nuosavybinÄ modifikuotÄ
jos
+versijÄ
. AnalogiÅ¡kai, daug laisvų programų turi kopijavimo teisÄ, bet
+platinamos pagal paprastas daug kÄ
leidžianÄias licencijas, kurios leidžia
+nuosavybines modifikuotas versijas.</p>
+<p>
+Paradigminis Å¡itos problemos pavyzdys yra X Window System. IÅ¡vystyta MIT ir
+iÅ¡leista kaip laisva programinÄ Ä¯ranga su daug kÄ
leidžianÄia licencija,
jÄ
+greitai priÄmÄ Ä¯vairios kompiuterių kompanijos. Jos prie savo
nuosavybinių
+Unix sistemų pridÄjo X, tik dvejetaine forma, ir padengtÄ
ta paÄia
+neatskleidimo sutartimi. Å ios X kopijos buvo nedaugiau laisva programinÄ
+įranga, nei buvo Unix.</p>
+<p>
+X Window System autoriai Å¡ito nelaikÄ problema – jie Å¡ito tikÄjosi ir
+siekÄ, kad įvyktų. Jų tikslas nebuvo laisvÄ, tik „sÄkmÄ“,
+apibÅ«dinta kaip „daug naudotojų turÄjimas“. Jiems nerÅ«pÄjo ar
+Å¡ie naudotojai turÄjo laisvÄ, tik, kad jų turÄtų bÅ«ti daug.</p>
+<p>
+Tai privedÄ prie paradoksalios situacijos, kai du skirtingi bÅ«dai skaiÄiuoti
+laisvÄs kiekį suteikÄ skirtingus atsakymus į klausimÄ
: „Ar Å¡i
programa
+yra laisva?“ Jei jÅ«s sprendÄte pasiremdami laisve, suteikta pagal MIT
+iÅ¡leidimo platinimo sÄ
lygas, jÅ«s sakytumÄte, kad X yra laisva programinÄ
+įranga. Bet jei jÅ«s matavote vidutinio X naudotojo laisvÄ, jÅ«s
turÄtumÄte
+pasakyti ji buvo nuosavybinÄ programinÄ Ä¯ranga. Dauguma X naudotojų leido
+nuosavybines versijas, kurios atkeliavo kartu su Unix sistemomis, ne tÄ
+laisvÄ
versijÄ
.</p>
+
+<h3>Kopijavimo palikimas ir GNU GPL</h3>
+<p>
+GNU tikslas buvo naudotojams suteikti laisvÄ, o ne tik bÅ«ti populiaria.
+Taigi, mums reikÄjo naudoti platinimo sÄ
lygas, kurios neleistų GNU
+programinÄ Ä¯rangÄ
paversti į nuosavybinÄ programinÄ Ä¯rangÄ
. Metodas,
kurį
+mes naudojame, pavadintas „kopijavimo palikimu“. (1)</p>
+<p>
+Kopijavimo palikimas naudoja kopijavimo teisÄs įstatymÄ
, bet jį apverÄia
+tenkinti atvirkÅ¡tinį, nei jo įprastinis tikslas: vietoje programÄ
+suvaržanÄių priemonių, jis tampa priemonÄmis iÅ¡laikyti tÄ
programÄ
laisva.</p>
+<p>
+EsminÄ kopijavimo palikimo idÄja yra ta, kad mes visiems suteikiame leidimÄ
+leisti programÄ
, nukopijuoti programÄ
, modifikuoti programÄ
ir modifikuotas
+versijas platinti – bet ne leidimÄ
jiems pridÄti savų suvaržymų.
+Taip, kritinÄs laisvÄs, kuriomis apibrÄžiama „laisva programinÄ
+įranga“ yra garantuojamos kiekvienam, kuris turi kopijÄ
; jos tampa
+neatimamomis teisÄmis.</p>
+<p>
+Efektingam kopijavimo palikimui, modifikuotos versijos taip pat turi būti
+laisvos. Tai užtikrina, kad darbas, paremtas mūsiškiu, tampa prieinamas
+mūsų bendruomenei jei jis yra paviešintas. Kai programuotojai, kurie dirba
+programuotojais, savanoriauja pagerinti GNU programinÄ Ä¯rangÄ
, būtent
+kopijavimo palikimas neleidžia jų darbdaviams sakyti: „JÅ«s negalite
+tais pakeitimais pasidalinti, nes mes juos ruoÅ¡iamÄs naudoti mÅ«sų
+nuosavybinÄs tos programos versijos padarymui.“</p>
+<p>
+Reikalavimas, kad pakeitimai privalo būti laisvi yra esminis jei mes norime
+užtikrinti laisvÄ kiekvienam programos naudotojui. Tos kompanijos, kurios
+privatizavo X Window System, įprastai padarydavo kokius nors pakeitimus, kad
+perkeltų jÄ
į savo sistemas ir techninÄ Ä¯rangÄ
. Å itie pakeitimai,
palyginus
+su didele X apimtimi, buvo maži, bet jie nebuvo nereikšmingi. Jei pakeitimų
+padarymas buvo pasiteisinimas naudotojams nesuteikti laisvÄs, kiekvienam
+būtų lengva pasinaudoti šituo pasiteisinimu.</p>
+<p>
+Susijusi problema apima laisvos programos ir nelaisvo kodo apjungimÄ
. Tokia
+kombinacija neišvengiamai būtų nelaisva; nesvarbu kurių laisvių trūktų
+nelaisvai daliai, jų trūktų ir tai visumai taip pat. Tokių kombinacijų
+leidimas atvertų tokiÄ
skylÄ, kurios pakaktų nuskandinti laivÄ
. TodÄl,
+kritinis reikalavimas kopijavimo palikimui yra užkimÅ¡ti Å¡itÄ
skylÄ: bet
kas
+pridedamas prie arba apjungiamas su kopijavimo palikimo programa privalo
+bÅ«ti toks, kad didesnÄ apjungta versija yra taip pat laisva ir su kopijavimo
+palikimu.</p>
+<p>
+Kopijavimo palikimo konkretus įgyvendinimas, kurį mes naudojame daugumai GNU
+programinÄs įrangos yra GNU bendroji vieÅ¡oji licencija, arba trumpai GNU
+GPL. Mes turime kitokių tipų kopijavimo palikimus, kurie yra naudojami prie
+tam tikrų aplinkybių. GNU vadovÄliai irgi yra su kopijavimo palikimu, bet
+naudoja daug paprastesnį kopijavimo palikimo tipÄ
, nes GNU GPL sudÄtingumas
+nÄra vadovÄliams bÅ«tinas. (2)</p>
+<p>
+(1) 1984 m. ar 1985 m., Don Hopkins (labai kÅ«rybiÅ¡kas biÄiulis)
+paÅ¡tu man atsiuntÄ laiÅ¡kÄ
. Ant voko jis užraÅ¡Ä keletÄ
linksmų
posakių,
+įskaitant šį: „Kopijavimo palikimas – visos teisÄs
+iÅ¡virkÅ¡Äios.“ AÅ¡ panaudojau žodį<sup><a
href="#TransNote2">2</a></sup>
+„kopijavimo palikimas“ pavadinti platinimo koncepcijÄ
, kuriÄ
tuo
+metu vysÄiau.</p>
+
+<p>
+(2) Mes dabar dokumentacijai naudojame <a href="/licenses/fdl.html">GNU
+laisvos dokumentacijos licencijÄ
</a>.</p>
+
+<h3>Laisvos programinÄs įrangos fondas</h3>
+
+<p>Kol interesas naudoti Emacs augo, kiti žmonÄs įsitraukÄ Ä¯ GNU projektÄ
ir
+mes nusprendÄme, kad buvo laikas ir vÄl siekti finansavimo. Taigi,
+1985 m. mes sukÅ«rÄme <a href="http://www.fsf.org/";>Laisvos programinÄs
+įrangos fondÄ
</a> (FSF), nuo mokesÄių atleistÄ
labdarÄ
laisvos
programinÄs
+įrangos vystymui. <acronym title="Free Software Foundation">FSF</acronym>
+taip pat perÄmÄ tÄ
Emacs kaseÄių platinimo verslÄ
; vÄliau jis Å¡itÄ
iÅ¡plÄtÄ Ä¯
+kasetÄ pridedant kitÄ
laisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
(abi GNU ir ne GNU) ir
+parduodant laisvus vadovÄlius taip pat.</p>
+
+<p>Didžioji FSF pajamų dalis ateidavo iÅ¡ laisvos programinÄs įrangos
kopijų ir
+kitų susijusių paslaugų pardavimų (šaltinio kodo kompaktinių
plokštelių,
+kompaktinių plokštelių su dvejetainiais failais, gražiai išspausdintų
+vadovÄlių, visi su laisve iÅ¡platinti ir modifikuoti), ir Liukso
distribucijų
+(distribucijos, kurioms mes sukonstravome visÄ
programinÄs įrangos rinkinį
+pagal kliento pasirinktÄ
platformÄ
). Å iandien FSF vis dar <a
+href="http://shop.fsf.org/";>parduoda vadovÄlius ir kitus daiktus</a>, bet
+didžiÄ
jÄ
dalį savo finansavimo gauna iÅ¡ narių narystÄs mokesÄių.
JÅ«s galite
+prisijungti prie FSF Äia <a href="http://fsf.org/join";>fsf.org</a>.</p>
+
+<p>Laisvos programinÄs įrangos fondo darbuotojai paraÅ¡Ä ir palaikÄ eilÄ
GNU
+programinÄs įrangos paketų. Du iÅ¡skirtiniai yra C biblioteka ir
+kiautas<sup><a href="#TransNote3">3</a></sup>. GNU C biblioteka yra tai, kÄ
+naudoja kiekviena programa, leidžiama GNU/Linux sistemoje, komunikacijai su
+Linux. JÄ
iÅ¡vystÄ Laisvos programinÄs įrangos fondo darbuotojų narys,
+Roland McGrath. Tas kiautas, naudojamas daugumoje GNU/Linux sistemų, yra
+<acronym title="Bourne Again Shell">BASH</acronym> – Bourne Again
+Shell (1), kurį iÅ¡vystÄ FSF darbuotojas Brian Fox.</p>
+
+<p>Mes finansavome Å¡ių programų vystymÄ
, nes GNU projektas nebuvo tik apie
+įrankius arba vystymo aplinkÄ
. MÅ«sų tikslas buvo iÅ¡baigta operacinÄ
sistema
+ir Å¡ios programos buvo reikalingos tam tikslui.</p>
+
+<p>(1) „Bourne Again Shell“ yra žodžių žaismas pavadinimu
+„Bourne Shell“, kuris buvo įprastinis Unix kiautas.</p>
+
+<h3>Laisvos programinÄs įrangos palaikymas</h3>
+
+<p>Laisvos programinÄs įrangos filosofija atmeta konkreÄiÄ
paplitusiÄ
verslo
+praktikÄ
, bet ji nÄra prieÅ¡ verslÄ
. Kai verslai gerbia naudotojų laisvÄ,
+mes jiems linkime sÄkmÄs.</p>
+
+<p>Emacs kopijų pardavimas demonstruoja vienÄ
laisvos programinÄs įrangos
+verslo tipÄ
. Kai FSF perÄmÄ tÄ
verslÄ
, man reikÄjo kito bÅ«do
užsidirbti
+pragyvenimui. Aš jį radau parduodamas paslaugas, susietas su laisva
+programine įranga, kuriÄ
aÅ¡ iÅ¡vysÄiau. Ä® tai įÄjo mokymas, tokiomis
+temomis, kaip kaip suprogramuoti GNU Emacs ir kaip sureguliuoti GCC, ir
+programinÄs įrangos vystymas, daugiausia GCC perkÄlimas į naujas
platformas.</p>
+
+<p>Å iandien kiekvienÄ
iÅ¡ Å¡ių laisvos programinÄs įrangos verslo tipų
+praktikuoja eilÄ korporacijų. Kai kurios platina laisvos programinÄs
+įrangos rinkinių kompaktines plokÅ¡teles; kitos parduoda palaikymÄ
, lygiais
+nuo atsakymų į naudotojo klausimus iki klaidų taisymo, iki didelių naujų
+ypatybių pridÄjimo. Mes pradedame matyti net laisvos programinÄs įrangos
+kompanijas, paremtas naujų laisvos programinÄs įrangos produktų
paleidimu.</p>
+
+<p>Nors bÅ«kite atsargÅ«s – eilÄ kompanijų, kurios asocijuoja save su
+terminu „atviras Å¡altinis“ iÅ¡ tikrųjų savo biznį paremia
+nelaisva programine įranga, kuri veikia kartu su laisva programine įranga.
+Å ios nÄra laisvos programinÄs įrangos kompanijos, jos yra nuosavybinÄs
+programinÄs įrangos kompanijos, kurių produktai naudotojus vilioja toliau
+nuo laisvÄs. Jos Å¡ias programas vadina „pridÄtinÄs vertÄs
+paketais“, kas parodo vertybes, kurias jie pageidautų, kad mes
+priimtume: patogumas pirmiau laisvÄs. Jei mes laisvÄ vertiname labiau, mes
+turÄtume jas vadinti „atimtos laisvÄs“ paketais.</p>
+
+<h3>Techniniai tikslai</h3>
+
+<p>Pagrindinis GNU tikslas yra būti laisva programine įranga. Net jei GNU
+neturÄtų jokio techninio privalumo už Unix, ji turÄtų socialinį
privalumÄ
,
+leidžiantį naudotojams bendradarbiauti ir etinį privalumÄ
– naudotojo
+laisvÄs gerbimÄ
.</p>
+
+<p>Bet buvo natūralu pritaikyti žinomus geros praktikos standartus darbams
+– pavyzdžiui, dinamiÅ¡kai paskirti duomenų struktÅ«ras, kad iÅ¡vengti
+parinktų fiksuotos apimties ribų ir sutvarkyti visus galimus 8 bitų kodus,
+kai tik tai turÄjo prasmÄ.</p>
+
+<p>Papildomai, mes atmetÄme Unix koncentravimÄ
si į mažÄ
apimtį atmintyje,
+nusprÄsdami nepalaikyti 16 bitų maÅ¡inų (buvo aiÅ¡ku, kad 32 bitų maÅ¡inos
taps
+norma tuo metu, kai GNU sistema bus pabaigta) ir neskirti jokių pastangų
+sumažinti atminties panaudojimÄ
, nebent jis virÅ¡ijo megabaitÄ
. Programoms,
+kurioms labai didelių failų tvarkymas nebuvo kritinis, mes skatinome
+programuotojus nuskaityti visÄ
įvesties failÄ
į šerdį, tada skenuoti jo
+turinį nepergyvenant dÄl įvesties ir iÅ¡vesties.</p>
+
+<p>Šie sprendimai daug GNU programų įgalino aplenkti savo Unix atitikmenis
+patikimumu ir greiÄiu.</p>
+
+<h3>Paaukoti kompiuteriai</h3>
+
+<p>Kol augo GNU projekto reputacija, žmonÄs pradÄjo siÅ«lyti Å¡iam projektui
+paaukoti leidžianÄias Unix maÅ¡inas. Jos buvo labai naudingos, nes
+lengviausias bÅ«das vystyti GNU komponentus buvo tai daryti paÄioje Unix
+sistemoje ir po vienÄ
pakeisti tos sistemos komponentus. Bet jos iÅ¡kÄlÄ
+etinÄ problemÄ
: ar mums buvo teisinga aplamai turÄti Unix kopijÄ
.</p>
+
+<p>Unix buvo (ir yra) nuosavybinÄ programinÄ Ä¯ranga ir GNU projekto
filosofija
+sakÄ, kad mes neturÄtume naudoti nuosavybinÄs programinÄs įrangos. Bet,
+taikant tÄ
patį pagrindimÄ
, kuris veda prie išvados, jog smurtas ginant
save
+yra pateisinamas, aÅ¡ padariau iÅ¡vadÄ
, kad buvo pagrįsta naudoti
nuosavybinį
+paketÄ
, kai tai buvo kritiÅ¡ka laisvo pakaitalo, kuris kitiems padÄtų
sustoti
+naudoti tÄ
nuosavybinį paketÄ
, vystymui.</p>
+
+<p>Bet, net jei tai buvo pateisinamas blogis, vis tiek tai buvo blogis.
+Å iandien mes nebeturime jokių Unix kopijų, nes mes jas pakeitÄme laisvomis
+operacinÄmis sistemomis. Jei mes pakeisti maÅ¡inos operacinÄs sistemos į
+laisvÄ
negalÄjome, vietoje to mes pakeitÄme maÅ¡inÄ
.</p>
+
+<h3>GNU užduoÄių sÄ
rašas</h3>
+
+<p>GNU projektui judant į priekį ir vis daugiau sisteminių komponentų buvo
+surasta arba išvystyta, pagaliau tapo naudinga sudaryti likusių tarpų
+sÄ
raÅ¡Ä
. Mes jį naudojome samdyti autoriams parašyti trūkstamas dalis.
Å is
+sÄ
raÅ¡as tapo žinomas kaip GNU užduoÄių sÄ
rašas. Papildomai prie
trūkstamų
+Unix komponentų, mes iÅ¡vardinome įvairiÄ
kitÄ
naudingÄ
programinÄ
įrangÄ
ir
+dokumentacijos projektus, kuriuos, mes manÄme, tikrai iÅ¡baigta sistema turi
+turÄti.</p>
+
+<p>Å iandien (1), vargu ar yra Unix komponentų, likusių GNU užduoÄių sÄ
raše
+– tie darbai buvo atlikti, Å¡alimais kai kurių neesminių. Bet tas
+sÄ
rašas yra pilnas projektų, kuriuos kai kurie gali pavadinti
+„aplikacijomis“. Bet kokia programa, kuri traukia daugiau, nei
+siaurÄ
naudotojų klasÄ, bÅ«tų naudingas dalykas pridÄti prie operacinÄs
+sistemos.</p>
+
+<p>Net žaidimai yra įtraukti į tÄ
užduoÄių sÄ
raÅ¡Ä
– ir buvo
nuo pat
+pradžių. Unix įtraukÄ Å¾aidimus, taigi, natÅ«raliai, GNU turÄtų irgi.
Bet
+suderinamumas žaidimais nebuvo problema, tad mes nesekÄme žaidimų, kuriuos
+turÄjo Unix, sÄ
rašo. Vietoje to, mes išvardinome skirtingų tipų
žaidimų,
+kurie gali patikti naudotojams, spektrÄ
.</p>
+
+<p>(1) Anie buvo parašyti 1998 m. 2009 m. mes daugiau nepalaikome
+ilgo užduoÄių sÄ
raÅ¡o. BendruomenÄ vysto laisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
taip
+greitai, kad mes net negalime visos jos stebÄti. Vietoje to, mes turime
+AukÅ¡to prioriteto projektų sÄ
raÅ¡Ä
– daug trumpesnis projektų,
kuriuos
+mes tikrai norime paskatinti žmones paraÅ¡yti, sÄ
rašas.</p>
+
+<h3>GNU bibliotekos GPL</h3>
+
+<p>GNU C biblioteka naudoja specialaus tipo kopijavimo palikimÄ
, pavadintÄ
GNU
+bibliotekos bendroji vieÅ¡oji licencija (1), kuri suteikia leidimÄ
susieti
+nuosavybinÄ programinÄ Ä¯rangÄ
su Å¡ia biblioteka. KodÄl padaryti Å¡iÄ
išimtį?</p>
+
+<p>Tai nÄra principo reikalas; nÄra principo, kuris sako nuosavybinÄs
+programinÄs įrangos produktams priklauso įtraukti mÅ«sų kodÄ
. (Kam
prisidÄti
+prie projekto, kuris iš anksto aišku, kad atsisakys su mumis pasidalinti?)
+LGPL naudojimas C bibliotekai, arba bet kokiai bibliotekai, yra strategijos
+reikalas.</p>
+
+<p>Ta C biblioteka atlieka bendrinį darbÄ
; kiekviena nuosavybinÄ sistema
arba
+kompiliatorius turi C bibliotekÄ
. TodÄl, mÅ«sų C bibliotekÄ
padaryti
+prieinamÄ
tik laisvai programinei įrangai nebūtų laisvai programinei
įrangai
+suteiktÄ
jokio privalumo – tai tik bÅ«tų atbaidÄ nuo mÅ«sų
bibliotekos
+naudojimo.</p>
+
+<p>Viena sistema šitam yra išimtis: GNU sistemoje (ir į tai įeina
GNU/Linux),
+GNU C biblioteka yra vienintelÄ C biblioteka. Taigi, GNU C bibliotekos
+platinimo sÄ
lygos apsprendžia ar yra įmanoma GNU sistemai sukompiliuoti
+nuosavybinÄ programÄ
. NÄra jokios etinÄs priežasties GNU sistemoje leisti
+nuosavybines aplikacijas, bet strategiškai panašu, kad jų neleidimas labiau
+atbaidytų nuo GNU sistemos naudojimo, nei paskatintų laisvų aplikacijų
+vystymÄ
. Å tai todÄl Bibliotekos GPL naudojimas yra gera strategija tai C
+bibliotekai.</p>
+
+<p>Kitoms bibliotekoms, strateginis sprendimas turi būti apsvarstytas
kiekvieno
+atskiro atvejo pagrindu. Kai biblioteka atlieka specialų darbÄ
, kuris gali
+padÄti paraÅ¡yti tam tikrų tipų programas, tada, jos iÅ¡leidimas pagal GPL,
jÄ
+apribojant tik laisvoms programoms, yra bÅ«das padÄti kitiems laisvos
+programinÄs įrangos autoriams, jiems suteikiant privalumÄ
prieš
nuosavybinÄ
+programinÄ Ä¯rangÄ
.</p>
+
+<p>Apsvarstykite GNU Readline – bibliotekÄ
, kuri buvo išvystyta BASH
+suteikti komandinÄs eilutÄs redagavimÄ
. Readline yra išleista pagal
įprastÄ
+GNU GPL, ne Bibliotekos GPL. Tai tikÄtina sumažina Readline naudojimÄ
, bet
+tai mums nÄra praradimas. Tuo metu, bent viena naudinga aplikacija buvo
+padaryta laisva programine įranga konkreÄiai, kad ji galÄtų naudoti
Readline
+ir tai yra bendruomenei tikras laimÄjimas.</p>
+
+<p>NuosavybinÄs programinÄs įrangos autoriai turi privalumus, kuriuos
suteikia
+pinigai; laisvos programinÄs įrangos autoriams reikia susikurti privalumus
+vienas kitam. AÅ¡ tikiuosi, kad vienÄ
dienÄ
mes turÄsime didelį rinkinį
+bibliotekų, kurioms taikoma GPL, kurios neturi joms prilygstanÄių prieinamų
+nuosavybinei programinei įrangai, suteikianÄių naudingus modulius,
+tarnaujanÄius sudedamosiomis dalimis naujai laisvai programinei įrangai, ir
+prisidedanÄių prie didelio privalumo tolimesniam laisvos programinÄs
įrangos
+vystymui.</p>
+
+<p>(1) Ši licencija dabar pavadinta GNU mažiau bendroji viešoji licencija,
jog
+iÅ¡vengti suteikti idÄjÄ
, kad visos bibliotekos turi jÄ
naudoti. Pamatykite
+daugiau informacijos <a href="/philosophy/why-not-lgpl.html">KodÄl jÅ«s savo
+kitai bibliotekai neturÄtumÄte naudoti Mažiau GPL</a>.</p>
+
+<h3>Niežulio kasymas?</h3>
+<p>
+Eric Raymond sako, kad „Kiekvienas geras programinÄs įrangos darbas
+pradedamas kasant autoriaus asmeninį niežulį.“ GalbÅ«t taip kartais
+atsitinka, bet daug esminių GNU programinÄs įrangos dalių buvo iÅ¡vystytos
+siekiant turÄti iÅ¡baigtÄ
laisvÄ
operacinÄ sistemÄ
. Jos ateina iš
vizijos ir
+plano, ne impulsyviai.</p>
+<p>
+Pavyzdžiui, mes iÅ¡vystÄme GNU C bibliotekÄ
, nes sistemai panašiai į Unix
+reikia C bibliotekos, BASH, nes sistemai panašiai į Unix reikia kiauto ir
+GNU tar, nes sistemai panašiai į Unix reikia tar programos. Tas pat yra
+tiesa mano paties programoms – GNU C compiler, GNU Emacs, GDB ir GNU
+Make.</p>
+<p>
+Kai kurios GNU programos buvo iÅ¡vystytos susidoroti su konkreÄiomis
+grÄsmÄmis mÅ«sų laisvei. TodÄl, mes iÅ¡vystÄme gzip pakeisti Compress
+programÄ
, kuriÄ
bendruomenÄ prarado dÄl <acronym
+title="Lempel-Ziv-Welch">LZW</acronym> patentų. Mes suradome žmonių vystyti
+LessTif ir nepersenai pradÄjome <acronym title="GNU Network Object Model
+Environment">GNOME</acronym> ir Harmony, kad sprÄstume problemas, sukeltas
+kai kuriomis nuosavybinÄmis bibliotekomis (pažiÅ«rÄkite toliau). Mes
vystome
+GNU Privacy Guard pakeisti populiariÄ
nelaisvÄ
Å¡ifravimo programinÄ
įrangÄ
,
+nes naudotojai neturÄtų rinktis tarp privatumo ir laisvÄs.</p>
+<p>
+Žinoma, Å¡ias programas raÅ¡antys žmonÄs tapo tuo darbu susidomÄjÄ ir daug
+ypatybių prie jų pridÄjo įvairÅ«s žmonÄs savo paÄių poreikių ir
interesų
+labui. Bet tai nÄra tai kodÄl tos programos egzistuoja.</p>
+
+<h3>NetikÄtos plÄtotÄs</h3>
+<p>
+GNU projekto pradžioje, aÅ¡ įsivaizdavau, kad mes iÅ¡vystysime visÄ
GNU
+sistemÄ
, tada jÄ
iÅ¡leisime kaip visumÄ
. Ne taip tai įvyko.</p>
+<p>
+Kadangi kiekvienas GNU sistemos komponentas buvo įgyvendintas Unix
+sistemoje, kiekvienas komponentas galÄjo bÅ«ti leidžiamas Unix sistemose
+anksti iki išbaigtos GNU sistemos egzistavimo. Kai kurios iš šių programų
+tapo populiariomis ir naudotojai pradÄjo jas iÅ¡plÄsti ir jas perkelti
+– į įvairias nesuderinamas Unix versijas, ir kartais į kitas sistemas
+taip pat.</p>
+<p>
+Å is procesas Å¡ias programas padarÄ daug galingesnÄmis ir prie GNU projekto
+pritraukÄ ir fondų, ir prisidedanÄių. Bet jis greiÄiausiai taip pat
keletÄ
+metų prailgino minimaliai veikianÄios sistemos pabaigimÄ
, nes GNU autorių
+laikas buvo paskirtas Å¡ių perkÄlimų palaikymui ir ypatybių prie
+egzistuojanÄių komponentų pridÄjimui, o ne tÄsti raÅ¡yti vienÄ
trÅ«kstamÄ
+komponentÄ
po kito.</p>
+
+<h3>GNU Hurd</h3>
+<p>
+1990 m., GNU sistema buvo beveik pabaigta; vienintelis didelis
+trÅ«kstamas komponentas buvo branduolys. Mes nusprendÄme mÅ«sų branduolį
+įgyvendinti kaip serverio procesų rinkinį, leidžiamÄ
ant Mach. Mach yra
+mikrobranduolys, išvystytas Carnegie Mellon universitete ir tada Utah
+universitete; GNU Hurd yra serverių rinkinys (t. y. GNU banda), kuris
+leidžiamas Mach viršuje ir atlieka įvairius Unix branduolio darbus. Vystymo
+pradžia buvo atidÄta, kol mes laukÄme Mach iÅ¡leidimo kaip laisva
programinÄ
+įranga, kaip buvo pažadÄta.</p>
+<p>
+Viena priežastis Å¡io dizaino pasirinkimui buvo iÅ¡vengti to, kas atrodÄ yra
+sunkiausia to darbo dalis: branduolio programos derinimas neturint Å¡altinio
+lygio derintuvÄs tam padaryti. Å i darbo dalis jau buvo padaryta, su Mach,
+ir mes tikÄjomÄs suderinti Hurd serverius kaip naudotojo programas, su GDB.
+Bet tÄ
padaryti įmanomu užtruko ilgai ir daugiagijus serverius, kurie vienas
+kitam siunÄia žinutes, gavosi, kad yra labai sunku suderinti. Hurd
+padarymas dirbti užtikrintai užsitÄsÄ daugelį metų.</p>
+
+<h3>Alix</h3>
+<p>
+IÅ¡ pradžių GNU branduolys neturÄjo bÅ«ti pavadintas Hurd. Jo originalus
+pavadinimas buvo Alix – pavadintas pagal moterį, kuri tuo metu buvo
+mano mylimoji. Ji, Unix sistemos administratorÄ, pabrÄÅ¾Ä kaip jos vardas
+tiktų įprastam pavadinimų suteikimo Unix sistemos versijoms braižui; kaip
+juokÄ
, ji savo draugams pasakÄ: „Kažkas turÄtų branduolį pavadinti
+pagal mane.“ AÅ¡ nieko nepasakiau, bet nusprendžiau jÄ
nustebinti su
+branduoliu pavadintu Alix.</p>
+<p>
+Taip neišliko. Michael (dabar Thomas) Bushnell, pagrindinis to branduolio
+autorius, pirmenybÄ teikÄ pavadinimui Hurd ir iÅ¡ naujo apibrÄÅ¾Ä Alix
taikyti
+į tam tikrÄ
to branduolio dalį – dalis, kuri sistemos kvietimus
+patalpintų į spÄ
stus ir juos tvarkytų siųsdama žinutes Hurd
serveriams.</p>
+<p>
+VÄliau, Alix ir aÅ¡ iÅ¡siskyrÄme ir ji pasikeitÄ savo vardÄ
;
nepriklausomai,
+Hurd dizainas buvo pakeistas taip, kad C biblioteka siųstų žinutes
+tiesiogiai serveriams ir tai Alix komponentÄ
pašalino iš to dizaino.</p>
+<p>
+Bet prieš tai, kai šie dalykai įvyko, jos draugas Hurd šaltinio kode
+pastebÄjo Alix vardÄ
ir jai Å¡itÄ
paminÄjo. Taigi, ji turÄjo progÄ
atrasti
+branduolį, pavadintÄ
pagal jÄ
.</p>
+
+<h3>Linux ir GNU/Linux</h3>
+<p>
+GNU Hurd nÄra tinkamas gamybiniam naudojimui ir mes nežinome ar jis toks
+kada nors bus. GalimybÄmis paremtas dizainas turi problemų, kurios kyla
+tiesiogiai iÅ¡ tokio dizaino lankstumo ir nÄra aiÅ¡ku ar sprendimai
+egzistuoja.</p>
+
+<p>
+Laimei, kitas branduolys yra prieinamas. 1991 m., Linus Torvalds
+iÅ¡vystÄ su Unix suderinamÄ
branduolį ir pavadino jį Linux. Jis iš
pradžių
+buvo nuosavybinis, bet 1992 m. jis jį padarÄ laisva programine įranga;
+Linux apjungimas su nevisai išbaigta GNU sistema virto išbaigta laisva
+operacine sistema. (Žinoma, jų apjungimas buvo savaime reikšmingas darbas.)
+Linux dÄka mes galime Å¡iandien iÅ¡ tikrųjų leisti GNU sistemos versijÄ
.</p>
+<p>
+Å iÄ
sistemos versijÄ
mes vadiname <a
+href="/gnu/linux-and-gnu.html">GNU/Linux</a>, kad iÅ¡reikÅ¡tume jos sudÄtį
+kaip GNU sistemos ir Linux, kaip branduolio, kombinacijÄ
. Prašome
+nepasiduokite praktikai visÄ
tokiÄ
sistemÄ
vadinti „Linux“,
+kadangi tai reiÅ¡kia mÅ«sų darbo priskyrimÄ
kažkam kitam. Prašome <a
+href="/gnu/gnu-linux-faq.html">lygiaverÄiai pamynÄkite mus</a>.</p>
+
+<h3>Mūsų ateities iššūkiai</h3>
+<p>
+Mes įrodÄme savo gebÄjimÄ
vystyti plataus spektro laisvÄ
programinÄ
įrangÄ
.
+Tai nereiškia mes esame nepažeidžiami ir nesustabdomi. Keletas iššūkių
+laisvos programinÄs įrangos ateitį daro neužtikrinta; susitvarkymui su jais
+reikÄs užtikrintų pastangų ir iÅ¡tvermÄs, kartais užtrunkant metais. Tam
+reikÄs tokio tipo apsisprendimo, kurį žmonÄs parodo, kai jie vertina savo
+laisvÄ ir niekam neleis jos atimti.</p>
+<p>
+Toliau pateikti keturi skyriai aptaria šiuos iššūkius.</p>
+
+<h3>Slapta techninÄ Ä¯ranga</h3>
+<p>
+TechninÄs įrangos gamintojai vis labiau linkÄ techninÄs įrangos
+specifikacijas išlaikyti paslaptyje. Tai apsunkina laisvų tvarkyklių
raÅ¡ymÄ
+taip, kad Linux ir XFree86 galÄtų palaikyti naujÄ
techninÄ Ä¯rangÄ
. Å
iandien
+mes turime iÅ¡baigtas laisvas sistemas, bet mes jų neturÄsime rytoj jei mes
+negalÄsime palaikyti rytojaus kompiuterių.</p>
+<p>
+Yra du būdai tvarkytis su šia problema. Programuotojai gali atlikti
+atgalinÄ inžinerijÄ
iÅ¡siaiÅ¡kinti kaip tokiÄ
techninÄ Ä¯rangÄ
palaikyti.
+Likusi mÅ«sų dalis gali pasirinkti tÄ
techninÄ Ä¯rangÄ
, kuri yra palaikoma
+laisva programine įranga; kai tokių kaip mes skaiÄius iÅ¡augs,
specifikacijų
+slaptumas taps juos paÄius nugalinÄia politika.</p>
+<p>
+AtgalinÄ inžinerija yra didelis darbas; ar mes turÄsime programuotojų su
+pakankamu pasiryžimu jos imtis? Taip – jei mes įgijome stiprų jausmÄ
,
+kad laisva programinÄ Ä¯ranga yra principo reikalas ir nelaisvos tvarkyklÄs
+yra netoleruotinos. Ir ar daug iš mūsų papildomai išleis pinigų, ar net
+skirs truputi papildomo laiko, kad mes galÄtume naudoti laisvas tvarkykles?
+Taip, jei tas pasiryžimas turÄti laisvÄ yra plaÄiai paplitÄs.</p>
+<p>
+(2008 m. pastaba: Å¡i problema apima BIOS taip pat. Yra laisva BIOS
+– <a href="http://www.libreboot.org/";>LibreBoot</a> (coreboot
+distribucija); problema yra specifikacijų mašinoms gavimas taip, kad
+LibreBoot galÄtų jas palaikyti be nelaisvų „blobs“<sup><a
+href="#TransNote4">4</a></sup>.)</p>
+
+<h3>Nelaisvos bibliotekos</h3>
+<p>
+Nelaisva biblioteka, kuri leidžiama laisvose operacinÄse sistemose, veikia
+kaip spÄ
stai laisvos programinÄs įrangos autoriams. Tokios bibliotekos
+patrauklios ypatybÄs yra jaukas; jei jÅ«s naudojate tokiÄ
bibliotekÄ
, jūs
+patenkate į tuos spÄ
stus, nes jūsų programa negali naudingai būti laisvos
+operacinÄs sistemos dalimi. (TiesÄ
sakant, mes jÅ«sų programÄ
galÄtume
+įtraukti, bet ji <em>neveiks</em> be tos bibliotekos.) Net blogiau, jei
+programa, kuri naudoja tÄ
nuosavybinÄ bibliotekÄ
, tampa populiaria, ji gali
+į tokius spÄ
stus privilioti kitus nieko neįtarianÄius programuotojus.</p>
+<p>
+Pirmasis Å¡ios problemos atvejis buvo Motif įrankių komplektas, praÄjusiais
+aštuoniasdešimtaisiais. Nors dar nebuvo laisvų operacinių sistemų, buvo
+aiÅ¡ku kokiÄ
problemÄ
Motif vÄliau joms sukels. GNU projektas atsakÄ
dvejais
+bÅ«dais: individualių laisvos programinÄs įrangos projektų praÅ¡ydamas
+palaikyti laisvus X Toolkit valdiklius kartu su Motif ir prašydamas, kad kas
+nors paraÅ¡ytų laisvÄ
Motif pakaitalÄ
. Å iam darbui prireikÄ daug metų;
+LessTif, Hungry Programmers išvystytas, tik 1997 m. tapo pakankamai
+galingu palaikyti daugumai Motif aplikacijų.</p>
+<p>
+Tarp 1996 m. ir 1998 m., dar viena nelaisva <acronym
+title="Graphical User Interface">GUI</acronym> įrankių komplekto biblioteka,
+pavadinta Qt, buvo naudojama reikÅ¡mingame laisvos programinÄs įrangos
+rinkinyje – darbastalyje <acronym title="K Desktop
+Environment">KDE</acronym>.</p>
+<p>
+Laisvos GNU/Linux sistemos negalÄjo naudoti KDE, nes mes negalÄjome naudoti
+tos bibliotekos. TaÄiau, kai kurie komerciniai GNU/Linux sistemų
+platintojai, kurie nebuvo griežti dÄl laisvos programinÄs įrangos
laikymosi,
+pridÄjo KDE prie savo sistemų – pagamindami daugiau gebÄjimų, bet
+mažiau laisvÄs turinÄiÄ
sistemÄ
. KDE grupÄ aktyviai ragino daugiau
+programuotojų naudoti Qt ir milijonai naujų „Linux naudotojų“
+niekada nebuvo susidÅ«rÄ su idÄja, kad Å¡itai turÄjo problemÄ
. Situacija
+atrodÄ gÄ
sdinanÄiai.</p>
+<p>
+Laisvos programinÄs įrangos bendruomenÄ atsakÄ Ä¯ Å¡iÄ
problemÄ
dviem
būdais:
+GNOME ir Harmony.</p>
+<p>
+GNOME – GNU tinklo objektinio modelio aplinka, yra GNU darbastalio
+projektas. PradÄta 1997 m. Miguel de Icaza ir vystyta su Red Hat
+Software palaikymu, GNOME buvo paruošta pateikti panašias darbastalio
+priemones, bet naudojant iÅ¡skirtinai laisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
. Ji turi
+techninių privalumų taip pat, tokių kaip įvairių kalbų palaikymas, ne tik
+C++. Bet jos pagrindinis tikslas buvo laisvÄ: nereikalauti naudoti jokios
+nelaisvos programinÄs įrangos.</p>
+<p>
+Harmony yra suderinama pakaitinÄ biblioteka, suprojektuota, kad bÅ«tų
įmanoma
+leisti KDE programinÄ Ä¯rangÄ
nenaudojant Qt.</p>
+<p>
+1998 m. lapkritį, Qt autoriai paskelbÄ apie licencijos pakeitimÄ
,
+kuris, kai bus įvykdytas, turÄtų Qt padaryti laisva programine įranga.
NÄra
+jokio bÅ«do įsitikinti, bet aÅ¡ manau, kad taip iÅ¡ dalies atsitiko dÄl
+bendruomenÄs tvirto atsako į Å¡iÄ
problemÄ
, kuriÄ
Qt kÄlÄ, kai ji buvo
+nelaisva. (Ta nauja licencija yra nepatogi ir neadekvati, taigi, išlieka
+pageidautina vengti Qt naudojimo.)</p>
+<p>
+[VÄlesnÄ pastaba: 2000 m. rugsÄjį, Qt buvo iÅ¡leista pagal GNU GPL,
kas
+iÅ¡ esmÄs Å¡iÄ
problemÄ
iÅ¡sprendÄ.]</p>
+<p>
+Kaip mes atsakysime kitai viliojanÄiai nelaisvai bibliotekai? Ar visa
+bendruomenÄ supras poreikį iÅ¡likti už tų spÄ
stų? Ar daug iš mūsų
atsisakys
+laisvÄs dÄl patogumo ir sukurs didelÄ problemÄ
? Mūsų ateitis priklauso
nuo
+mūsų filosofijos.</p>
+
+<h3>PrograminÄs įrangos patentai</h3>
+<p>
+Didžiausia grÄsmÄ su kuria mes susiduriame kyla iÅ¡ programinÄs įrangos
+patentų, kurie gali algoritmus ir ypatybes patalpinti už laisvos programinÄs
+įrangos ribų iki 20 metų. LZW suglaudinimo algoritmo patentai pradÄti
+taikyti 1983 m. ir mes vis dar negalime iÅ¡leisti laisvos programinÄs
+įrangos pagaminti tinkamai suglaudintiems <acronym title="Graphics
+Interchange Format">GIF</acronym>. [2009 m. jų galiojimas baigÄsi.]
+1998 m., laisva programa pagaminti <acronym title="MPEG-1 Audio Layer
+3">MP3</acronym> suglaudintam audio buvo paÅ¡alinta iÅ¡ distribucijos dÄl
+patentinÄs bylos grÄsmÄs.</p>
+<p>
+Yra būdų tvarkytis su patentais: mes galime ieškoti įrodymų, kad patentas
+yra negaliojantis ir mes galime ieÅ¡koti alternatyvių bÅ«dų atlikti darbÄ
.
+Bet kiekvienas iš šių metodų suveikia tik kartais; kai abiems nepavyksta,
+patentas gali priversti visÄ
laisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
turÄti kokios nors
+ypatybÄs, kurios nori naudotojai, trÅ«kumÄ
. KÄ
mes darysime, kai Å¡itai
+atsitiks?</p>
+<p>
+Tie iÅ¡ mÅ«sų, kurie vertina laisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
dÄl laisvÄs
pasiliks su
+laisva programine įranga bet kuriuo atveju. Mes sugebÄsime atlikti darbÄ
be
+tų patentuotų ypatybių. Bet tie, kurie laisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
vertina,
+nes jie tikisi, jog ji yra techniÅ¡kai geresnÄ, tikÄtina, kad, kai patentas
+jÄ
sulaikys, Å¡itÄ
pavadins nesÄkme. Taigi, kai yra naudinga kalbÄti apie
+“turgaus” vystymo modelio praktinį efektyvumÄ
ir kokios nors
+laisvos programinÄs įrangos patikimumÄ
ir galiÄ
, mes ties tuo privalome
+nesustoti. Mes privalome kalbÄti apie laisvÄ ir principÄ
.</p>
+
+<h3>Laisva dokumentacija</h3>
+<p>
+Didžiausias mÅ«sų laisvų operacinių sistemų trÅ«kumas nÄra programinÄje
+įrangoje – tai yra gerų laisvų vadovÄlių, kuriuos mes galime
įtraukti
+į mÅ«sų sistemas, trÅ«kumas. Dokumentacija yra bet kurio programinÄs
įrangos
+paketo esminÄ dalis; kai svarbus laisvos programinÄs įrangos paketas
+nepristatomas kartu su geru laisvu vadovÄliu, tai yra didelÄ spraga.
+Šiandien mes turime daug tokių spragų.</p>
+<p>
+Laisva dokumentacija, kaip laisva programinÄ Ä¯ranga, yra laisvÄs reikalas,
+ne kainos. Kriterijus laisvam vadovÄliui yra daug maž toks pat, kaip ir
+laisvai programinei įrangai: tai yra visiems naudotojams tam tikrų laisvių
+suteikimo reikalas. IÅ¡platinimas (įskaitant komercinį pardavimÄ
),
+prisijungus ir popieriumi, turi bÅ«ti leidžiamas taip, kad tÄ
vadovÄlį
galima
+bÅ«tų pridÄti prie kiekvienos tos programos kopijos.</p>
+<p>
+Leidimas modifikuoti yra kritinis irgi. Kaip bendra taisyklÄ, aÅ¡ netikiu,
+kad žmonÄms yra esminga turÄti leidimÄ
modifikuoti įvairiausių rūšių
+straipsnius ir knygas. Pavyzdžiui, aš nemanau, kad jūs arba aš privalome
+suteikti leidimÄ
modifikuoti straipsnius, kaip šitas, kurie apibūdina mūsų
+veiksmus ir mūsų požiūrius.</p>
+<p>
+Bet yra konkreti priežastis, kodÄl laisvÄ modifikuoti yra laisvos
+programinÄs įrangos dokumentacijai kritinÄ. Kai žmonÄs naudojasi savo
teise
+modifikuoti programinÄ Ä¯rangÄ
ir prideda arba pakeiÄia jos ypatybes, jei
jie
+yra kruopÅ¡tÅ«s, jie pakeis vadovÄlį irgi – kad jie galÄtų pateikti
+tiksliÄ
ir naudojimui su modifikuota programa tinkamÄ
dokumentacijÄ
.
+Nelaisvas vadovÄlis, kuris neleidžia programuotojams bÅ«ti kruopÅ¡Äiais ir
+užbaigti darbÄ
, mÅ«sų bendruomenÄs poreikių neiÅ¡pildo.</p>
+<p>
+Tam tikrų tipų ribos tam, kaip yra atliekamos modifikacijos nekelia
+problemų. Pavyzdžiui, reikalavimai išsaugoti pirmojo autoriaus kopijavimo
+teisÄs pastabÄ
, platinimo sÄ
lygas arba autorių sÄ
raÅ¡Ä
, yra priimtini.
Taip
+pat nÄra problemos reikalauti modifikuotose versijose įtraukti pastabÄ
, jog
+jos buvo modifikuotos, net turÄti iÅ¡tisus skyrius, kurių negalima iÅ¡trinti
+arba pakeisti tol, kol Å¡ie skyriai nagrinÄja netechninius dalykus. Å ių
tipų
+suvaržymai nÄra problema, nes jais nestabdomas kruopÅ¡tus programuotojas
+vadovÄlį pritaikyti atitikti modifikuotÄ
programÄ
. Kitais žodžiais, jie
+neblokuoja laisvos programinÄs įrangos bendruomenÄs nuo visiÅ¡ko vadovÄlio
+panaudojimo.</p>
+<p>
+TaÄiau, turi bÅ«ti įmanoma modifikuoti visÄ
<em>techninį</em> vadovÄlio
+turinį ir tada rezultatÄ
platinti visomis įprastomis terpÄmis, visais
+įprastais kanalais; kitu atveju, suvaržymai trukdo bendruomenei, vadovÄlis
+nÄra laisvas ir mums reikia dar vieno vadovÄlio.</p>
+<p>
+Ar laisvos programinÄs įrangos autoriai turÄs supratimÄ
ir pasiryžimÄ
+pagaminti visÄ
spektrÄ
laisvų vadovÄlių? Dar kartÄ
, mūsų ateitis
priklauso
+nuo filosofijos.</p>
+
+<h3>Mes privalome kalbÄti apie laisvÄ</h3>
+<p>
+Å iandien yra apskaiÄiuota, kad yra deÅ¡imt milijonų GNU/Linux sistemų,
tokių
+kaip Debian GNU/Linux ir Red Hat „Linux“, naudotojų. Laisva
+programinÄ Ä¯ranga iÅ¡vystÄ tokius praktinius privalumus, kad naudotojai prie
+jos buriuojasi grynai dÄl praktinių priežasÄių.</p>
+<p>
+Geros Å¡ito pasekmÄs yra akivaizdžios: didesnis susidomÄjimas laisvos
+programinÄs įrangos vystymu, daugiau klientų laisvos programinÄs įrangos
+verslams ir didesnÄ galimybÄ kompanijas paskatinti vystyti komercinÄ laisvÄ
+programinÄ Ä¯rangÄ
, vietoje nuosavybinÄs programinÄs įrangos
produktų.</p>
+<p>
+Bet susidomÄjimas Å¡ia programine įranga auga sparÄiau, nei filosofijos,
+kuria ji yra paremta, supratimas ir tai veda prie problemos. MÅ«sų gebÄjimas
+susitvarkyti su anksÄiau apibÅ«dintais iÅ¡Å¡Å«kiais ir pavojais priklauso nuo
+valios tvirtai stovÄti už laisvÄ. Siekiant užtikrinti, kad mÅ«sų
bendruomenÄ
+Å¡iÄ
valiÄ
turi, mums reikia skleisti tÄ
idÄjÄ
naujiems naudotojams, kai
jie
+ateina į Å¡iÄ
bendruomenÄ.</p>
+<p>
+Bet mums taip padaryti nepavyksta: pastangos į mÅ«sų bendruomenÄ pritraukti
+naujų naudotojų toli virÅ¡ija pastangas juos mokyti mÅ«sų bendruomenÄs
+socialumo. Mums reikia daryti abi ir mums reikia išlaikyti šias dvi
+pastangas subalansuotas.</p>
+
+<h3>„Atviras Å¡altinis“</h3>
+<p>
+Naujų naudotojų mokymas apie laisvÄ 1998 m. tapo sunkesniu, kai dalis
+bendruomenÄs nusprendÄ nebenaudoti termino „laisva programinÄ
+įranga“ ir vietoje jo sakyti „atviro Å¡altinio programinÄ
+įranga“.</p>
+<p>
+Kai kurie, teikÄ Å¡iam terminui pirmenybÄ, siekÄ iÅ¡vengti
+„laisva“ dviprasmybÄs su „nemokama“ –
+pateisinamas tikslas. TaÄiau, kiti siekÄ Ä¯ Å¡alį nustumti principo, kuris
+motyvavo laisvos programinÄs įrangos judÄjimÄ
ir GNU projektÄ
, dvasiÄ
ir
+vietoje to apeliuoti į vedÄjus ir verslo naudotojus, daug kurių laikosi
+ideologijos, kuri pelnÄ
pastato aukÅ¡Äiau laisvÄs, aukÅ¡Äiau bendruomenÄs,
+aukÅ¡Äiau principo. Taigi, „atviro Å¡altinio“ retorika
+koncentruojasi į potencialÄ
padaryti aukÅ¡tos kokybÄs, galingÄ
programinÄ
+įrangÄ
, bet atsikrato laisvÄs, bendruomenÄs ir principo idÄjų.</p>
+<p>
+„Linux“ žurnalai yra aiÅ¡kus Å¡ito pavyzdys – jie yra
+prigrÅ«sti nuosavybinÄs programinÄs įrangos, kuri veikia su GNU/Linux,
+reklamų. Kai atsiras kitas Motif arba Qt, ar šie žurnalai programuotojus
+įspÄs likti jo nuoÅ¡alyje, ar jie rodys jo reklamas?</p>
+<p>
+Verslo parama gali įvairiai prisidÄti prie bendruomenÄs; laikant, kad visa
+kita yra lygu, ji yra naudinga. Bet jų paramos gavimas dar mažiau kalbant
+apie laisvÄ ir principÄ
gali būti katastrofiškas; jis ankstesnį
+iÅ¡sibalansavimÄ
tarp siekio ir socialumo Å¡vietimo padaro dar blogesniu.</p>
+<p>
+„Laisva programinÄ Ä¯ranga“ ir „atviras Å¡altinis“
+apibÅ«dina, daugiau arba mažiau, tÄ
paÄiÄ
programinÄs įrangos kategorijÄ
, bet
+sako skirtingus dalykus apie programinÄ Ä¯rangÄ
ir apie vertybes. GNU
+projektas tÄsia termino „laisva programinÄ Ä¯ranga“ naudojimÄ
+iÅ¡reikÅ¡ti idÄjai, kad laisvÄ, ne tik technologija, yra svarbi.</p>
+
+<h3>Pabandykite!</h3>
+<p>
+Yoda aforizmas („NÄra jokio „pabandykite““) skamba
+neblogai, bet jis manÄs neveikia. AÅ¡ didžiumÄ
savo darbo atlikau būdamas
+sunerimÄs dÄl to ar aÅ¡ galÄsiu atlikti tÄ
darbÄ
ir netikras, kad jo
užteks
+pasiekti tÄ
tikslÄ
jei jį atliksiu. Bet aš vis tiek pabandžiau, nes tarp
+priešo ir mano miesto nebuvo nei vieno išskyrus mane. Nustebinant save,
+kartais man pavykdavo.</p>
+<p>
+Kartais man nepavykdavo; kai kurie mano miestai krito. Tada aš atradau dar
+vienÄ
į pavojų patekusį miestÄ
ir pasiruošiau dar vienai kovai. Su
laiku,
+aš išmokau ieškoti pavojų ir pastatyti save tarp jų ir mano miesto,
+kviesdamas kitus hakerius ateiti ir prie manÄs prisijungti.</p>
+<p>
+Å iomis dienomis, dažnai aÅ¡ nebesu vienintelis. Tai yra palengvÄjimas ir
+malonumas, kai aÅ¡ matau hakerių pulkÄ
kasanÄius gilyn, kad iÅ¡laikytų
linijÄ
+ir aÅ¡ suvokiu, Å¡is miestas gali iÅ¡gyventi – kol kas. Bet tie pavojai
+su kiekvienais metais yra vis didesni ir dabar Microsoft aiÅ¡kiai nusitaikÄ Ä¯
+mÅ«sų bendruomenÄ. Mes negalime laisvÄs ateitį laikyti užtikrinta.
+Nelaikykite jos užtikrinta! Jei jÅ«s norite iÅ¡laikyti savo laisvÄ, jÅ«s
+privalote bÅ«ti pasiruoÅ¡Ä jÄ
apginti.</p>
+
+<div class="translators-notes">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
+<h3>VertÄjo pastabos</h3>
+<ol>
+<li id="TransNote1">Nuo Äia ir toliau, akronimai originalo kalba
+neverÄiami.</li>
+<li id="TransNote2">Anglų kalba raÅ¡omas vienu žodžiu –
+„copyleft“.</li>
+<li id="TransNote3">Tekstinių komandų įvesties ir interpretavimo-vykdymo
+programinÄ aplinka.</li>
+<li id="TransNote4">blobs – objektinio kodo gabaliukai, platinami be
+Å¡altinio, įprastai įmontuotoji programinÄ Ä¯ranga kokio nors įrenginio
+veikimui.</li>
+</ol></div>
+</div>
+
+<!-- for id="content", starts in the include above -->
+<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>. Taip pat, yra ir <a
+href="/contact/">kiti bÅ«dai susisiekti</a> su FSF. NeveikianÄių nuorodų ir
+kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+
+<p>
+<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:address@hidden";>
+
+ <address@hidden></a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamÄs, kad pateiktume tikslius, geros
+kokybÄs vertimus. TaÄiau mes nesame iÅ¡imtys netobulumui. PraÅ¡ome
siųskite
+savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+<p>MÅ«sų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informacijÄ
pamatykite
+<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų
+PERSKAITYKITEMANE</a>.</p>
+</div>
+
+<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
+ files generated as part of manuals) on the GNU web server should
+ be under CC BY-ND 3.0 US. Please do NOT change or remove this
+ without talking with the webmasters or licensing team first.
+ Please make sure the copyright date is consistent with the
+ document. For web pages, it is ok to list just the latest year the
+ document was modified, or published.
+
+ If you wish to list earlier years, that is ok too.
+ Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
+ years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
+ year, i.e., a year in which the document was published (including
+ being publicly visible on the web or in a revision control system).
+
+ There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
+ Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
+<p>Copyright © 1998, 2001, 2002, 2005, 2006, 2007, 2008, 2010, 2014
+Richard Stallman</p>
+
+<p>Å iam puslapiui taikoma <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/3.0/us/deed.lt";>Creative
+Commons Priskyrimas - Jokių iÅ¡vestinių darbų 3.0 JungtinÄs Valstijos
+licencija</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" -->
+<div class="translators-credits">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.-->
+ </div>
+
+<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
+Atnaujinta:
+
+$Date: 2015/08/28 07:02:25 $
+
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>
Index: gnu/po/thegnuproject.lt-en.html
===================================================================
RCS file: gnu/po/thegnuproject.lt-en.html
diff -N gnu/po/thegnuproject.lt-en.html
--- /dev/null 1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ gnu/po/thegnuproject.lt-en.html 28 Aug 2015 07:02:25 -0000 1.1
@@ -0,0 +1,1065 @@
+<!--#include virtual="/server/header.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+<title>About the GNU Project
+- GNU Project - Free Software Foundation</title>
+<meta http-equiv="Keywords" content="GNU, GNU Project, FSF, Free Software,
Free Software Foundation, History" />
+<!--#include virtual="/gnu/po/thegnuproject.translist" -->
+<!--#include virtual="/server/banner.html" -->
+<h2>The GNU Project</h2>
+
+<p>
+by <a href="http://www.stallman.org/";><strong>Richard Stallman</strong></a></p>
+
+<blockquote>
+<p>
+Originally published in the book <em>Open Sources</em>. Richard
+Stallman was <a href="/philosophy/open-source-misses-the-point.html">
+never a supporter of “open source”</a>, but contributed
+this article so that the ideas of the free software movement would not
+be entirely absent from that book.
+</p>
+<p>
+Why it is even more important than ever
+<a href="/philosophy/free-software-even-more-important.html">insist
+that the software we use be free</a>.
+</p>
+</blockquote>
+
+<h3>The first software-sharing community</h3>
+<p>
+When I started working at the
+<acronym title="Massachusetts Institute of Technology">MIT</acronym>
+Artificial Intelligence Lab in 1971, I became part of a
+software-sharing community that had existed for many years. Sharing
+of software was not limited to our particular community; it is as old
+as computers, just as sharing of recipes is as old as cooking. But we
+did it more than most.</p>
+<p>
+The AI Lab used a timesharing operating system called
+<acronym title="Incompatible Timesharing System">ITS</acronym> (the
+Incompatible Timesharing System) that the lab's staff hackers (1) had
+designed and written in assembler language for the Digital
+<acronym title="Programmed Data Processor">PDP</acronym>-10, one of
+the large computers of the era. As a member of this community, an AI
+Lab staff system hacker, my job was to improve this system.</p>
+<p>
+We did not call our software “free software”, because that
+term did not yet exist; but that is what it was. Whenever people from
+another university or a company wanted to port and use a program, we
+gladly let them. If you saw someone using an unfamiliar and
+interesting program, you could always ask to see the source code, so
+that you could read it, change it, or cannibalize parts of it to make
+a new program.</p>
+<p>
+(1) The use of “hacker” to mean “security
+breaker” is a confusion on the part of the mass media. We
+hackers refuse to recognize that meaning, and continue using the word
+to mean someone who loves to program, someone who enjoys playful
+cleverness, or the combination of the two. See my
+article, <a href="http://stallman.org/articles/on-hacking.html";>On
+Hacking</a>.</p>
+
+<h3>The collapse of the community</h3>
+<p>
+The situation changed drastically in the early 1980s when Digital
+discontinued the PDP-10 series. Its architecture, elegant and
+powerful in the 60s, could not extend naturally to the larger address
+spaces that were becoming feasible in the 80s. This meant that nearly
+all of the programs composing ITS were obsolete.</p>
+<p>
+The AI Lab hacker community had already collapsed, not long before.
+In 1981, the spin-off company Symbolics had hired away nearly all of
+the hackers from the AI Lab, and the depopulated community was unable
+to maintain itself. (The book Hackers, by Steve Levy, describes these
+events, as well as giving a clear picture of this community in its
+prime.) When the AI Lab bought a new PDP-10 in 1982, its
+administrators decided to use Digital's nonfree timesharing system
+instead of ITS.</p>
+<p>
+The modern computers of the era, such as the VAX or the 68020, had
+their own operating systems, but none of them were free software: you
+had to sign a nondisclosure agreement even to get an executable copy.</p>
+<p>
+This meant that the first step in using a computer was to promise not
+to help your neighbor. A cooperating community was forbidden. The
+rule made by the owners of proprietary software was, “If you
+share with your neighbor, you are a pirate. If you want any changes,
+beg us to make them.”</p>
+<p>
+The idea that the proprietary software social system—the system
+that says you are not allowed to share or change software—is
+antisocial, that it is unethical, that it is simply wrong, may come as
+a surprise to some readers. But what else could we say about a system
+based on dividing the public and keeping users helpless? Readers who
+find the idea surprising may have taken the proprietary software
+social system as a given, or judged it on the terms suggested by
+proprietary software businesses. Software publishers have worked long
+and hard to convince people that there is only one way to look at the
+issue.</p>
+<p>
+When software publishers talk about “enforcing” their
+“rights” or “stopping <a
href="/philosophy/words-to-avoid.html#Piracy">piracy</a>”, what they
+actually <em>say</em> is secondary. The real message of these statements is
+in the unstated assumptions they take for granted, which the public is
+asked to accept without examination. Let's therefore examine them.</p>
+<p>
+One assumption is that software companies have an unquestionable natural
+right to own software and thus have power over all its users. (If
+this were a natural right, then no matter how much harm it does to the
+public, we could not object.) Interestingly, the US Constitution and
+legal tradition reject this view; copyright is not a natural right,
+but an artificial government-imposed monopoly that limits the users'
+natural right to copy.</p>
+<p>
+Another unstated assumption is that the only important thing about
+software is what jobs it allows you to do—that we computer users
+should not care what kind of society we are allowed to have.</p>
+<p>
+A third assumption is that we would have no usable software (or would
+never have a program to do this or that particular job) if we did not
+offer a company power over the users of the program. This assumption
+may have seemed plausible, before the free software movement
+demonstrated that we can make plenty of useful software without
+putting chains on it.</p>
+<p>
+If we decline to accept these assumptions, and judge these issues
+based on ordinary commonsense morality while placing the users first,
+we arrive at very different conclusions. Computer users should be
+free to modify programs to fit their needs, and free to share
+software, because helping other people is the basis of society.</p>
+<p>
+There is no room here for an extensive statement of the reasoning
+behind this conclusion, so I refer the reader to the web pages
+<a href="/philosophy/why-free.html">
+http://www.gnu.org/philosophy/why-free.html</a> and
+<a href="/philosophy/free-software-even-more-important.html">
+http://www.gnu.org/philosophy/free-software-even-more-important.html</a>.
+</p>
+
+<h3>A stark moral choice</h3>
+<p>
+With my community gone, to continue as before was impossible.
+Instead, I faced a stark moral choice.</p>
+<p>
+The easy choice was to join the proprietary software world, signing
+nondisclosure agreements and promising not to help my fellow hacker.
+Most likely I would also be developing software that was released
+under nondisclosure agreements, thus adding to the pressure on other
+people to betray their fellows too.</p>
+<p>
+I could have made money this way, and perhaps amused myself writing
+code. But I knew that at the end of my career, I would look back on
+years of building walls to divide people, and feel I had spent my life
+making the world a worse place.</p>
+<p>
+I had already experienced being on the receiving end of a
+nondisclosure agreement, when someone refused to give me and the MIT
+AI Lab the source code for the control program for our printer. (The
+lack of certain features in this program made use of the printer
+extremely frustrating.) So I could not tell myself that nondisclosure
+agreements were innocent. I was very angry when he refused to share
+with us; I could not turn around and do the same thing to everyone
+else.</p>
+<p>
+Another choice, straightforward but unpleasant, was to leave the
+computer field. That way my skills would not be misused, but they
+would still be wasted. I would not be culpable for dividing and
+restricting computer users, but it would happen nonetheless.</p>
+<p>
+So I looked for a way that a programmer could do something for the
+good. I asked myself, was there a program or programs that I could
+write, so as to make a community possible once again?</p>
+<p>
+The answer was clear: what was needed first was an operating system.
+That is the crucial software for starting to use a computer. With an
+operating system, you can do many things; without one, you cannot run
+the computer at all. With a free operating system, we could again
+have a community of cooperating hackers—and invite anyone to join.
+And anyone would be able to use a computer without starting out by
+conspiring to deprive his or her friends.</p>
+<p>
+As an operating system developer, I had the right skills for this job.
+So even though I could not take success for granted, I realized that I
+was elected to do the job. I chose to make the system compatible with
+Unix so that it would be portable, and so that Unix users could easily
+switch to it. The name GNU was chosen, following a hacker tradition, as
+a recursive acronym for “GNU's Not Unix.”</p>
+<p>
+An operating system does not mean just a kernel, barely enough to run
+other programs. In the 1970s, every operating system worthy of the
+name included command processors, assemblers, compilers, interpreters,
+debuggers, text editors, mailers, and much more. ITS had them,
+Multics had them, VMS had them, and Unix had them. The GNU operating
+system would include them too.</p>
+<p>
+Later I heard these words, attributed to Hillel (1):</p>
+
+<blockquote><p>
+ If I am not for myself, who will be for me?<br />
+ If I am only for myself, what am I?<br />
+ If not now, when?
+</p></blockquote>
+<p>
+The decision to start the GNU Project was based on a similar spirit.</p>
+<p>
+(1) As an Atheist, I don't follow any religious leaders, but I
+sometimes find I admire something one of them has said.</p>
+
+<h3>Free as in freedom</h3>
+<p>
+The term “free software” is sometimes misunderstood—it
+has nothing to do with price. It is about freedom. Here, therefore,
+is the definition of free software.</p>
+
+<p>A program is free software, for you, a particular user, if:</p>
+
+<ul>
+ <li>You have the freedom to run the program as you wish, for any
purpose.</li>
+
+ <li>You have the freedom to modify the program to suit your needs.
+ (To make this freedom effective in practice, you must have access
+ to the source code, since making changes in a program without
+ having the source code is exceedingly difficult.)</li>
+
+ <li>You have the freedom to redistribute copies, either gratis
+ or for a fee.</li>
+
+ <li>You have the freedom to distribute modified versions of the program,
+ so that the community can benefit from your improvements.</li>
+</ul>
+<p>
+Since “free” refers to freedom, not to price, there is no
+contradiction between selling copies and free software. In fact, the
+freedom to sell copies is crucial: collections of free software sold
+on CD-ROMs are important for the community, and selling them is an
+important way to raise funds for free software development.
+Therefore, a program which people are not free to include on these
+collections is not free software.</p>
+<p>
+Because of the ambiguity of “free”, people have long
+looked for alternatives, but no one has found a better term.
+The English language has more words and nuances than any other, but it
+lacks a simple, unambiguous, word that means “free”, as in
+freedom—“unfettered” being the word that comes closest in
+meaning. Such alternatives as “liberated”,
+“freedom”, and “open” have either the wrong
+meaning or some other disadvantage.</p>
+
+<h3>GNU software and the GNU system</h3>
+<p>
+Developing a whole system is a very large project. To bring it into
+reach, I decided to adapt and use existing pieces of free software
+wherever that was possible. For example, I decided at the very
+beginning to use TeX as the principal text formatter; a few years
+later, I decided to use the X Window System rather than writing
+another window system for GNU.</p>
+<p>
+Because of these decisions, and others like them,
+the GNU system is not the same as the collection of all
+GNU software. The GNU system includes programs that are not GNU
+software, programs that were developed by other people and projects
+for their own purposes, but which we can use because they are free
+software.</p>
+
+<h3>Commencing the project</h3>
+<p>
+In January 1984 I quit my job at MIT and began writing GNU software.
+Leaving MIT was necessary so that MIT would not be able to interfere
+with distributing GNU as free software. If I had remained on the
+staff, MIT could have claimed to own the work, and could have imposed
+their own distribution terms, or even turned the work into a
+proprietary software package. I had no intention of doing a large
+amount of work only to see it become useless for its intended purpose:
+creating a new software-sharing community.</p>
+<p>
+However, Professor Winston, then the head of the MIT AI Lab, kindly
+invited me to keep using the lab's facilities.</p>
+
+<h3>The first steps</h3>
+<p>
+Shortly before beginning the GNU Project, I heard about the Free
+University Compiler Kit, also known as VUCK. (The Dutch word for
+“free” is written with a <em>v</em>.) This was a compiler
+designed to handle multiple languages, including C and Pascal, and to
+support multiple target machines. I wrote to its author asking if GNU
+could use it.</p>
+<p>
+He responded derisively, stating that the university was free but the
+compiler was not. I therefore decided that my first program for the
+GNU Project would be a multilanguage, multiplatform compiler.</p>
+<p>
+Hoping to avoid the need to write the whole compiler myself, I
+obtained the source code for the Pastel compiler, which was a
+multiplatform compiler developed at Lawrence Livermore Lab. It
+supported, and was written in, an extended version of Pascal, designed
+to be a system-programming language. I added a C front end, and began
+porting it to the Motorola 68000 computer. But I had to give that
+up when I discovered that the compiler needed many megabytes of stack
+space, and the available 68000 Unix system would only allow 64k.</p>
+<p>
+I then realized that the Pastel compiler functioned by parsing the
+entire input file into a syntax tree, converting the whole syntax tree
+into a chain of “instructions”, and then generating the
+whole output file, without ever freeing any storage. At this point, I
+concluded I would have to write a new compiler from scratch. That new
+compiler is now known as <acronym title="GNU Compiler
Collection">GCC</acronym>;
+none of the Pastel compiler is used in it, but I managed to adapt and
+use the C front end that I had written. But that was some years
+later; first, I worked on GNU Emacs.</p>
+
+<h3>GNU Emacs</h3>
+<p>
+I began work on GNU Emacs in September 1984, and in early 1985 it was
+beginning to be usable. This enabled me to begin using Unix systems
+to do editing; having no interest in learning to use vi or ed, I had
+done my editing on other kinds of machines until then.</p>
+<p>
+At this point, people began wanting to use GNU Emacs, which raised the
+question of how to distribute it. Of course, I put it on the
+anonymous ftp server on the MIT computer that I used. (This computer,
+prep.ai.mit.edu, thus became the principal GNU ftp distribution site;
+when it was decommissioned a few years later, we transferred the name
+to our new ftp server.) But at that time, many of the interested
+people were not on the Internet and could not get a copy by ftp. So
+the question was, what would I say to them?</p>
+<p>
+I could have said, “Find a friend who is on the net and who will make
+a copy for you.” Or I could have done what I did with the original
+PDP-10 Emacs: tell them, “Mail me a tape and a
+<acronym title="Self-addressed Stamped Envelope">SASE</acronym>, and I
+will mail it back with Emacs on it.” But I had no job, and I was
+looking for ways to make money from free software. So I announced
+that I would mail a tape to whoever wanted one, for a fee of $150. In
+this way, I started a free software distribution business, the
+precursor of the companies that today distribute entire GNU/Linux
+system distributions.</p>
+
+<h3>Is a program free for every user?</h3>
+<p>
+If a program is free software when it leaves the hands of its author,
+this does not necessarily mean it will be free software for everyone
+who has a copy of it. For example,
+<a href="/philosophy/categories.html#PublicDomainSoftware"> public domain
+software</a> (software that is not copyrighted) is free software; but
+anyone can make a proprietary modified version of it. Likewise, many
+free programs are copyrighted but distributed under simple permissive
+licenses which allow proprietary modified versions.</p>
+<p>
+The paradigmatic example of this problem is the X Window System.
+Developed at MIT, and released as free software with a permissive
+license, it was soon adopted by various computer companies. They
+added X to their proprietary Unix systems, in binary form only, and
+covered by the same nondisclosure agreement. These copies of X were
+no more free software than Unix was.</p>
+<p>
+The developers of the X Window System did not consider this a
+problem—they expected and intended this to happen. Their goal was
+not freedom, just “success”, defined as “having many
+users.” They did not care whether these users had freedom, only
+that they should be numerous.</p>
+<p>
+This led to a paradoxical situation where two different ways of
+counting the amount of freedom gave different answers to the question,
+“Is this program free?” If you judged based on the freedom
+provided by the distribution terms of the MIT release, you would say
+that X was free software. But if you measured the freedom of the
+average user of X, you would have to say it was proprietary software.
+Most X users were running the proprietary versions that came with Unix
+systems, not the free version.</p>
+
+<h3>Copyleft and the GNU GPL</h3>
+<p>
+The goal of GNU was to give users freedom, not just to be popular. So
+we needed to use distribution terms that would prevent GNU software
+from being turned into proprietary software. The method we use is
+called “copyleft”.(1)</p>
+<p>
+Copyleft uses copyright law, but flips it over to serve the opposite
+of its usual purpose: instead of a means for restricting a program, it
+becomes a means for keeping the program free.</p>
+<p>
+The central idea of copyleft is that we give everyone permission to
+run the program, copy the program, modify the program, and distribute
+modified versions—but not permission to add restrictions of their
+own. Thus, the crucial freedoms that define “free
+software” are guaranteed to everyone who has a copy; they become
+inalienable rights.</p>
+<p>
+For an effective copyleft, modified versions must also be free. This
+ensures that work based on ours becomes available to our community if
+it is published. When programmers who have jobs as programmers
+volunteer to improve GNU software, it is copyleft that prevents their
+employers from saying, “You can't share those changes, because
+we are going to use them to make our proprietary version of the
+program.”</p>
+<p>
+The requirement that changes must be free is essential if we want to
+ensure freedom for every user of the program. The companies that
+privatized the X Window System usually made some changes to port it to
+their systems and hardware. These changes were small compared with
+the great extent of X, but they were not trivial. If making changes
+were an excuse to deny the users freedom, it would be easy for anyone
+to take advantage of the excuse.</p>
+<p>
+A related issue concerns combining a free program with nonfree code.
+Such a combination would inevitably be nonfree; whichever freedoms
+are lacking for the nonfree part would be lacking for the whole as
+well. To permit such combinations would open a hole big enough to
+sink a ship. Therefore, a crucial requirement for copyleft is to plug
+this hole: anything added to or combined with a copylefted program
+must be such that the larger combined version is also free and
+copylefted.</p>
+<p>
+The specific implementation of copyleft that we use for most GNU
+software is the GNU General Public License, or GNU GPL for short. We
+have other kinds of copyleft that are used in specific circumstances.
+GNU manuals are copylefted also, but use a much simpler kind of
+copyleft, because the complexity of the GNU GPL is not necessary
+for manuals.(2)</p>
+<p>
+(1) In 1984 or 1985, Don Hopkins (a very imaginative fellow) mailed me
+a letter. On the envelope he had written several amusing sayings,
+including this one: “Copyleft—all rights reversed.” I
+used the word “copyleft” to name the distribution concept
+I was developing at the time.</p>
+
+<p>
+(2) We now use the <a href="/licenses/fdl.html">GNU Free
+Documentation License</a> for documentation.</p>
+
+<h3>The Free Software Foundation</h3>
+
+<p>As interest in using Emacs was growing, other people became
+involved in the GNU project, and we decided that it was time to seek
+funding once again. So in 1985 we created
+the <a href="http://www.fsf.org/";>Free Software Foundation</a> (FSF),
+a tax-exempt charity for free software development. The
+<acronym title="Free Software Foundation">FSF</acronym> also took over
+the Emacs tape distribution business; later it extended this by adding
+other free software (both GNU and non-GNU) to the tape, and by selling
+free manuals as well.</p>
+
+<p>Most of the FSF's income used to come from sales of copies of free
+software and of other related services (CD-ROMs of source code,
+CD-ROMs with binaries, nicely printed manuals, all with the freedom to
+redistribute and modify), and Deluxe Distributions (distributions for
+which we built the whole collection of software for the customer's
+choice of platform). Today the FSF
+still <a href="http://shop.fsf.org/";> sells manuals and other
+gear</a>, but it gets the bulk of its funding from members' dues. You
+can join the FSF at <a href="http://fsf.org/join";>fsf.org</a>.</p>
+
+<p>Free Software Foundation employees have written and maintained a
+number of GNU software packages. Two notable ones are the C library
+and the shell. The GNU C library is what every program running on a
+GNU/Linux system uses to communicate with Linux. It was developed by
+a member of the Free Software Foundation staff, Roland McGrath. The
+shell used on most GNU/Linux systems is
+<acronym title="Bourne Again Shell">BASH</acronym>, the Bourne Again
+Shell(1), which was developed by FSF employee Brian Fox.</p>
+
+<p>We funded development of these programs because the GNU Project was
+not just about tools or a development environment. Our goal was a
+complete operating system, and these programs were needed for that
+goal.</p>
+
+<p>(1) “Bourne Again Shell” is a play on the name
+“Bourne Shell”, which was the usual shell on Unix.</p>
+
+<h3>Free software support</h3>
+
+<p>The free software philosophy rejects a specific widespread business
+practice, but it is not against business. When businesses respect the
+users' freedom, we wish them success.</p>
+
+<p>Selling copies of Emacs demonstrates one kind of free software
+business. When the FSF took over that business, I needed another way
+to make a living. I found it in selling services relating to the free
+software I had developed. This included teaching, for subjects such
+as how to program GNU Emacs and how to customize GCC, and software
+development, mostly porting GCC to new platforms.</p>
+
+<p>Today each of these kinds of free software business is practiced by a
+number of corporations. Some distribute free software collections on
+CD-ROM; others sell support at levels ranging from answering user
+questions, to fixing bugs, to adding major new features. We are even
+beginning to see free software companies based on launching new free
+software products.</p>
+
+<p>Watch out, though—a number of companies that associate themselves
+with the term “open source” actually base their business
+on nonfree software that works with free software. These are not
+free software companies, they are proprietary software companies whose
+products tempt users away from freedom. They call these programs
+“value-added packages”, which shows the values they
+would like us to adopt: convenience above freedom. If we value freedom
+more, we should call them “freedom-subtracted” packages.</p>
+
+<h3>Technical goals</h3>
+
+<p>The principal goal of GNU is to be free software. Even if GNU had no
+technical advantage over Unix, it would have a social advantage,
+allowing users to cooperate, and an ethical advantage, respecting the
+user's freedom.</p>
+
+<p>But it was natural to apply the known standards of good practice to
+the work—for example, dynamically allocating data structures to avoid
+arbitrary fixed size limits, and handling all the possible 8-bit codes
+wherever that made sense.</p>
+
+<p>In addition, we rejected the Unix focus on small memory size, by
+deciding not to support 16-bit machines (it was clear that 32-bit
+machines would be the norm by the time the GNU system was finished),
+and to make no effort to reduce memory usage unless it exceeded a
+megabyte. In programs for which handling very large files was not
+crucial, we encouraged programmers to read an entire input file into
+core, then scan its contents without having to worry about I/O.</p>
+
+<p>These decisions enabled many GNU programs to surpass their Unix
+counterparts in reliability and speed.</p>
+
+<h3>Donated computers</h3>
+
+<p>As the GNU Project's reputation grew, people began offering to donate
+machines running Unix to the project. These were very useful, because
+the easiest way to develop components of GNU was to do it on a Unix
+system, and replace the components of that system one by one. But
+they raised an ethical issue: whether it was right for us to have a
+copy of Unix at all.</p>
+
+<p>Unix was (and is) proprietary software, and the GNU Project's
+philosophy said that we should not use proprietary software. But,
+applying the same reasoning that leads to the conclusion that violence
+in self defense is justified, I concluded that it was legitimate to
+use a proprietary package when that was crucial for developing a free
+replacement that would help others stop using the proprietary package.</p>
+
+<p>But, even if this was a justifiable evil, it was still an evil. Today
+we no longer have any copies of Unix, because we have replaced them
+with free operating systems. If we could not replace a machine's
+operating system with a free one, we replaced the machine instead.</p>
+
+<h3>The GNU Task List</h3>
+
+<p>As the GNU Project proceeded, and increasing numbers of system
+components were found or developed, eventually it became useful to
+make a list of the remaining gaps. We used it to recruit developers
+to write the missing pieces. This list became known as the GNU Task
+List. In addition to missing Unix components, we listed various
+other useful software and documentation projects that, we thought, a
+truly complete system ought to have.</p>
+
+<p>Today (1), hardly any Unix components are left in the GNU Task
+List—those jobs had been done, aside from a few inessential
+ones. But the list is full of projects that some might call
+“applications”. Any program that appeals to more than a
+narrow class of users would be a useful thing to add to an operating
+system.</p>
+
+<p>Even games are included in the task list—and have been since the
+beginning. Unix included games, so naturally GNU should too. But
+compatibility was not an issue for games, so we did not follow the
+list of games that Unix had. Instead, we listed a spectrum of
+different kinds of games that users might like.</p>
+
+<p>(1) That was written in 1998. In 2009 we no longer maintain a long
+task list. The community develops free software so fast that we can't
+even keep track of it all. Instead, we have a list of High Priority
+Projects, a much shorter list of projects we really want to encourage
+people to write.</p>
+
+<h3>The GNU Library GPL</h3>
+
+<p>The GNU C library uses a special kind of copyleft called the GNU
+Library General Public License(1), which gives permission to link
+proprietary software with the library. Why make this exception?</p>
+
+<p>It is not a matter of principle; there is no principle that says
+proprietary software products are entitled to include our code. (Why
+contribute to a project predicated on refusing to share with us?)
+Using the LGPL for the C library, or for any library, is a matter of
+strategy.</p>
+
+<p>The C library does a generic job; every proprietary system or compiler
+comes with a C library. Therefore, to make our C library available
+only to free software would not have given free software any
+advantage—it would only have discouraged use of our library.</p>
+
+<p>One system is an exception to this: on the GNU system (and this
+includes GNU/Linux), the GNU C library is the only C library. So the
+distribution terms of the GNU C library determine whether it is
+possible to compile a proprietary program for the GNU system. There
+is no ethical reason to allow proprietary applications on the GNU
+system, but strategically it seems that disallowing them would do more
+to discourage use of the GNU system than to encourage development of
+free applications. That is why using the Library GPL is a good
+strategy for the C library.</p>
+
+<p>For other libraries, the strategic decision needs to be
+considered on a case-by-case basis. When a library does a special job
+that can help write certain kinds of programs, then releasing it under
+the GPL, limiting it to free programs only, is a way of helping other
+free software developers, giving them an advantage against proprietary
+software.</p>
+
+<p>Consider GNU Readline, a library that was developed to provide
+command-line editing for BASH. Readline is released under the
+ordinary GNU GPL, not the Library GPL. This probably does reduce the
+amount Readline is used, but that is no loss for us. Meanwhile, at
+least one useful application has been made free software specifically
+so it could use Readline, and that is a real gain for the
+community.</p>
+
+<p>Proprietary software developers have the advantages money provides;
+free software developers need to make advantages for each other. I
+hope some day we will have a large collection of GPL-covered libraries
+that have no parallel available to proprietary software, providing
+useful modules to serve as building blocks in new free software, and
+adding up to a major advantage for further free software development.</p>
+
+<p>(1) This license is now called the GNU Lesser General Public License,
+to avoid giving the idea that all libraries ought to use it.
+See <a href="/philosophy/why-not-lgpl.html">Why you shouldn't use the
+Lesser GPL for your next library</a> for more information.</p>
+
+<h3>Scratching an itch?</h3>
+<p>
+Eric Raymond says that “Every good work of software starts by
+scratching a developer's personal itch.” Maybe that happens
+sometimes, but many essential pieces of GNU software were developed in
+order to have a complete free operating system. They come from a
+vision and a plan, not from impulse.</p>
+<p>
+For example, we developed the GNU C library because a Unix-like system
+needs a C library, BASH because a Unix-like
+system needs a shell, and GNU tar because a Unix-like system needs a
+tar program. The same is true for my own programs—the GNU C
+compiler, GNU Emacs, GDB and GNU Make.</p>
+<p>
+Some GNU programs were developed to cope with specific threats to our
+freedom. Thus, we developed gzip to replace the Compress program,
+which had been lost to the community because of
+the <acronym title="Lempel-Ziv-Welch">LZW</acronym> patents. We found
+people to develop LessTif, and more recently started
+<acronym title="GNU Network Object Model Environment">GNOME</acronym>
+and Harmony, to address the problems caused by certain proprietary
+libraries (see below). We are developing the GNU Privacy Guard to
+replace popular nonfree encryption software, because users should not
+have to choose between privacy and freedom.</p>
+<p>
+Of course, the people writing these programs became interested in the
+work, and many features were added to them by various people for the
+sake of their own needs and interests. But that is not why the
+programs exist.</p>
+
+<h3>Unexpected developments</h3>
+<p>
+At the beginning of the GNU Project, I imagined that we would develop
+the whole GNU system, then release it as a whole. That is not how it
+happened.</p>
+<p>
+Since each component of the GNU system was implemented on a Unix
+system, each component could run on Unix systems long before a
+complete GNU system existed. Some of these programs became popular,
+and users began extending them and porting them—to the various
+incompatible versions of Unix, and sometimes to other systems as well.</p>
+<p>
+The process made these programs much more powerful, and attracted both
+funds and contributors to the GNU Project. But it probably also
+delayed completion of a minimal working system by several years, as
+GNU developers' time was put into maintaining these ports and adding
+features to the existing components, rather than moving on to write
+one missing component after another.</p>
+
+<h3>The GNU Hurd</h3>
+<p>
+By 1990, the GNU system was almost complete; the only major missing
+component was the kernel. We had decided to implement our kernel as a
+collection of server processes running on top of Mach. Mach is a
+microkernel developed at Carnegie Mellon University and then at the
+University of Utah; the GNU Hurd is a collection of servers (i.e., a
+herd of GNUs) that run on top of Mach, and do the
+various jobs of the Unix kernel. The start of development was delayed
+as we waited for Mach to be released as free software, as had been
+promised.</p>
+<p>
+One reason for choosing this design was to avoid what seemed to be the
+hardest part of the job: debugging a kernel program without a
+source-level debugger to do it with. This part of the job had been
+done already, in Mach, and we expected to debug the Hurd servers as
+user programs, with GDB. But it took a long time to make that possible,
+and the multithreaded servers that send messages to each other have
+turned out to be very hard to debug. Making the Hurd work solidly has
+stretched on for many years.</p>
+
+<h3>Alix</h3>
+<p>
+The GNU kernel was not originally supposed to be called the Hurd. Its
+original name was Alix—named after the woman who was my sweetheart at
+the time. She, a Unix system administrator, had pointed out how her
+name would fit a common naming pattern for Unix system versions; as a
+joke, she told her friends, “Someone should name a kernel after
+me.” I said nothing, but decided to surprise her with a kernel
+named Alix.</p>
+<p>
+It did not stay that way. Michael (now Thomas) Bushnell, the main
+developer of the kernel, preferred the name Hurd, and redefined Alix
+to refer to a certain part of the kernel—the part that would trap
+system calls and handle them by sending messages to Hurd servers.</p>
+<p>
+Later, Alix and I broke up, and she changed her name;
+independently, the Hurd design was changed so that the C library would
+send messages directly to servers, and this made the Alix component
+disappear from the design.</p>
+<p>
+But before these things happened, a friend of hers came across the
+name Alix in the Hurd source code, and mentioned it to her. So
+she did have the chance to find a kernel named after her.</p>
+
+<h3>Linux and GNU/Linux</h3>
+<p>
+The GNU Hurd is not suitable for production use, and we don't know
+if it ever will be. The capability-based design has problems that
+result directly from the flexibility of the design, and it is not
+clear whether solutions exist.</p>
+
+<p>
+Fortunately, another kernel is available. In 1991, Linus Torvalds
+developed a Unix-compatible kernel and called it Linux. It was
+proprietary at first, but in 1992, he made it free software; combining
+Linux with the not-quite-complete GNU system resulted in a complete
+free operating system. (Combining them was a substantial job in
+itself, of course.) It is due to Linux that we can actually run a
+version of the GNU system today.</p>
+<p>
+We call this system version <a href="/gnu/linux-and-gnu.html">
+GNU/Linux</a>, to express its composition as a combination of the GNU
+system with Linux as the kernel. Please don't fall into the practice
+of calling the whole system “Linux”, since that means
+attributing our work to someone else.
+Please <a href="/gnu/gnu-linux-faq.html"> give us equal
+mention</a>.</p>
+
+<h3>Challenges in our future</h3>
+<p>
+We have proved our ability to develop a broad spectrum of free
+software. This does not mean we are invincible and unstoppable.
+Several challenges make the future of free software uncertain; meeting
+them will require steadfast effort and endurance, sometimes lasting
+for years. It will require the kind of determination that people
+display when they value their freedom and will not let anyone take it
+away.</p>
+<p>
+The following four sections discuss these challenges.</p>
+
+<h3>Secret hardware</h3>
+<p>
+Hardware manufacturers increasingly tend to keep hardware
+specifications secret. This makes it difficult to write free drivers
+so that Linux and XFree86 can support new hardware. We have complete
+free systems today, but we will not have them tomorrow if we cannot
+support tomorrow's computers.</p>
+<p>
+There are two ways to cope with this problem. Programmers can do
+reverse engineering to figure out how to support the hardware. The
+rest of us can choose the hardware that is supported by free software;
+as our numbers increase, secrecy of specifications will become a
+self-defeating policy.</p>
+<p>
+Reverse engineering is a big job; will we have programmers with
+sufficient determination to undertake it? Yes—if we have built up a
+strong feeling that free software is a matter of principle, and
+nonfree drivers are intolerable. And will large numbers of us spend
+extra money, or even a little extra time, so we can use free drivers?
+Yes, if the determination to have freedom is widespread.</p>
+<p>
+(2008 note: this issue extends to the BIOS as well. There is a free
+BIOS, <a href="http://www.libreboot.org/";>LibreBoot</a> (a distribution of
coreboot); the problem is getting specs for machines so that
+LibreBoot can support them without nonfree “blobs”.)</p>
+
+<h3>Nonfree libraries</h3>
+<p>
+A nonfree library that runs on free operating systems acts as a trap
+for free software developers. The library's attractive features are
+the bait; if you use the library, you fall into the trap, because your
+program cannot usefully be part of a free operating system. (Strictly
+speaking, we could include your program, but it
+won't <em>run</em> with the library missing.) Even worse, if
+a program that uses the proprietary library becomes popular, it can
+lure other unsuspecting programmers into the trap.</p>
+<p>
+The first instance of this problem was the Motif toolkit, back in the
+80s. Although there were as yet no free operating systems, it was
+clear what problem Motif would cause for them later on. The GNU
+Project responded in two ways: by asking individual free software
+projects to support the free X Toolkit widgets as well as Motif, and
+by asking for someone to write a free replacement for Motif. The job
+took many years; LessTif, developed by the Hungry Programmers, became
+powerful enough to support most Motif applications only in 1997.</p>
+<p>
+Between 1996 and 1998, another nonfree
+<acronym title="Graphical User Interface">GUI</acronym> toolkit
+library, called Qt, was used in a substantial collection of free
+software, the desktop
+<acronym title="K Desktop Environment">KDE</acronym>.</p>
+<p>
+Free GNU/Linux systems were unable to use KDE, because we could not
+use the library. However, some commercial distributors of GNU/Linux
+systems who were not strict about sticking with free software added
+KDE to their systems—producing a system with more capabilities,
+but less freedom. The KDE group was actively encouraging more
+programmers to use Qt, and millions of new “Linux users”
+had never been exposed to the idea that there was a problem in this.
+The situation appeared grim.</p>
+<p>
+The free software community responded to the problem in two ways:
+GNOME and Harmony.</p>
+<p>
+GNOME, the GNU Network Object Model Environment, is GNU's desktop
+project. Started in 1997 by Miguel de Icaza, and developed with the
+support of Red Hat Software, GNOME set out to provide similar desktop
+facilities, but using free software exclusively. It has technical
+advantages as well, such as supporting a variety of languages, not
+just C++. But its main purpose was freedom: not to require the use of
+any nonfree software.</p>
+<p>
+Harmony is a compatible replacement library, designed to make it
+possible to run KDE software without using Qt.</p>
+<p>
+In November 1998, the developers of Qt announced a change of license
+which, when carried out, should make Qt free software. There is no
+way to be sure, but I think that this was partly due to the
+community's firm response to the problem that Qt posed when it was
+nonfree. (The new license is inconvenient and inequitable, so it
+remains desirable to avoid using Qt.)</p>
+<p>
+[Subsequent note: in September 2000, Qt was rereleased under the GNU GPL,
+which essentially solved this problem.]</p>
+<p>
+How will we respond to the next tempting nonfree library? Will the
+whole community understand the need to stay out of the trap? Or will
+many of us give up freedom for convenience, and produce a major
+problem? Our future depends on our philosophy.</p>
+
+<h3>Software patents</h3>
+<p>
+The worst threat we face comes from software patents, which can put
+algorithms and features off limits to free software for up to twenty
+years. The LZW compression algorithm patents were applied for in
+1983, and we still cannot release free software to produce proper
+compressed <acronym title="Graphics Interchange Format">GIF</acronym>s.
+[As of 2009 they have expired.] In 1998, a free program to produce
+<acronym title="MPEG-1 Audio Layer 3">MP3</acronym> compressed audio
+was removed from distribution under threat of a patent suit.</p>
+<p>
+There are ways to cope with patents: we can search for evidence that a
+patent is invalid, and we can look for alternative ways to do a job.
+But each of these methods works only sometimes; when both fail, a
+patent may force all free software to lack some feature that users
+want. What will we do when this happens?</p>
+<p>
+Those of us who value free software for freedom's sake will stay with
+free software anyway. We will manage to get work done without the
+patented features. But those who value free software because they
+expect it to be technically superior are likely to call it a failure
+when a patent holds it back. Thus, while it is useful to talk about
+the practical effectiveness of the “bazaar” model of
+development, and the reliability and power of some free software,
+we must not stop there. We must talk about freedom and principle.</p>
+
+<h3>Free documentation</h3>
+<p>
+The biggest deficiency in our free operating systems is not in the
+software—it is the lack of good free manuals that we can include in
+our systems. Documentation is an essential part of any software
+package; when an important free software package does not come with a
+good free manual, that is a major gap. We have many such gaps today.</p>
+<p>
+Free documentation, like free software, is a matter of freedom, not
+price. The criterion for a free manual is pretty much the same as for
+free software: it is a matter of giving all users certain freedoms.
+Redistribution (including commercial sale) must be permitted, online
+and on paper, so that the manual can accompany every copy of the
+program.</p>
+<p>
+Permission for modification is crucial too. As a general rule, I
+don't believe that it is essential for people to have permission to
+modify all sorts of articles and books. For example, I don't think
+you or I are obliged to give permission to modify articles like this
+one, which describe our actions and our views.</p>
+<p>
+But there is a particular reason why the freedom to modify is crucial
+for documentation for free software. When people exercise their right
+to modify the software, and add or change its features, if they are
+conscientious they will change the manual, too—so they can
+provide accurate and usable documentation with the modified program.
+A nonfree manual, which does not allow programmers to be conscientious
+and finish the job, does not fill our community's needs.</p>
+<p>
+Some kinds of limits on how modifications are done pose no problem.
+For example, requirements to preserve the original author's copyright
+notice, the distribution terms, or the list of authors, are OK. It is
+also no problem to require modified versions to include notice that
+they were modified, even to have entire sections that may not be
+deleted or changed, as long as these sections deal with nontechnical
+topics. These kinds of restrictions are not a problem because they
+don't stop the conscientious programmer from adapting the manual to
+fit the modified program. In other words, they don't block the free
+software community from making full use of the manual.</p>
+<p>
+However, it must be possible to modify all the <em>technical</em> content of
+the manual, and then distribute the result in all the usual media,
+through all the usual channels; otherwise, the restrictions do
+obstruct the community, the manual is not free, and we need another
+manual.</p>
+<p>
+Will free software developers have the awareness and determination to
+produce a full spectrum of free manuals? Once again, our future
+depends on philosophy.</p>
+
+<h3>We must talk about freedom</h3>
+<p>
+Estimates today are that there are ten million users of GNU/Linux
+systems such as Debian GNU/Linux and Red Hat “Linux”.
+Free software has developed such practical advantages that users are
+flocking to it for purely practical reasons.</p>
+<p>
+The good consequences of this are evident: more interest in developing
+free software, more customers for free software businesses, and more
+ability to encourage companies to develop commercial free software
+instead of proprietary software products.</p>
+<p>
+But interest in the software is growing faster than awareness of the
+philosophy it is based on, and this leads to trouble. Our ability to
+meet the challenges and threats described above depends on the will to
+stand firm for freedom. To make sure our community has this will, we
+need to spread the idea to the new users as they come into the
+community.</p>
+<p>
+But we are failing to do so: the efforts to attract new users into our
+community are far outstripping the efforts to teach them the civics of
+our community. We need to do both, and we need to keep the two
+efforts in balance.</p>
+
+<h3>“Open Source”</h3>
+<p>
+Teaching new users about freedom became more difficult in 1998, when a
+part of the community decided to stop using the term “free
+software” and say “open source software”
+instead.</p>
+<p>
+Some who favored this term aimed to avoid the confusion of
+“free” with “gratis”—a valid goal. Others,
+however, aimed to set aside the spirit of principle that had motivated
+the free software movement and the GNU Project, and to appeal instead
+to executives and business users, many of whom hold an ideology that
+places profit above freedom, above community, above principle. Thus,
+the rhetoric of “open source” focuses on the potential to
+make high-quality, powerful software, but shuns the ideas of freedom,
+community, and principle.</p>
+<p>
+The “Linux” magazines are a clear example of this—they
+are filled with advertisements for proprietary software that works
+with GNU/Linux. When the next Motif or Qt appears, will these
+magazines warn programmers to stay away from it, or will they run ads
+for it?</p>
+<p>
+The support of business can contribute to the community in many ways;
+all else being equal, it is useful. But winning their support by
+speaking even less about freedom and principle can be disastrous; it
+makes the previous imbalance between outreach and civics education
+even worse.</p>
+<p>
+“Free software” and “open source” describe the
+same category of software, more or less, but say different things
+about the software, and about values. The GNU Project continues to
+use the term “free software”, to express the idea that
+freedom, not just technology, is important.</p>
+
+<h3>Try!</h3>
+<p>
+Yoda's aphorism (“There is no ‘try’”) sounds
+neat, but it doesn't work for me. I have done most of my work while
+anxious about whether I could do the job, and unsure that it would be
+enough to achieve the goal if I did. But I tried anyway, because
+there was no one but me between the enemy and my city. Surprising
+myself, I have sometimes succeeded.</p>
+<p>
+Sometimes I failed; some of my cities have fallen. Then I found
+another threatened city, and got ready for another battle. Over time,
+I've learned to look for threats and put myself between them and my
+city, calling on other hackers to come and join me.</p>
+<p>
+Nowadays, often I'm not the only one. It is a relief and a joy when I
+see a regiment of hackers digging in to hold the line, and I realize,
+this city may survive—for now. But the dangers are greater each
+year, and now Microsoft has explicitly targeted our community. We
+can't take the future of freedom for granted. Don't take it for
+granted! If you want to keep your freedom, you must be prepared to
+defend it.</p>
+
+</div><!-- for id="content", starts in the include above -->
+<!--#include virtual="/server/footer.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Please send general FSF & GNU inquiries to
+<a href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.
+There are also <a href="/contact/">other ways to contact</a>
+the FSF. Broken links and other corrections or suggestions can be sent
+to <a href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+
+<p><!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:address@hidden";>
+ <address@hidden></a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+Please see the <a
+href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+README</a> for information on coordinating and submitting translations
+of this article.</p>
+</div>
+
+<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
+ files generated as part of manuals) on the GNU web server should
+ be under CC BY-ND 3.0 US. Please do NOT change or remove this
+ without talking with the webmasters or licensing team first.
+ Please make sure the copyright date is consistent with the
+ document. For web pages, it is ok to list just the latest year the
+ document was modified, or published.
+
+ If you wish to list earlier years, that is ok too.
+ Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
+ years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
+ year, i.e., a year in which the document was published (including
+ being publicly visible on the web or in a revision control system).
+
+ There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
+ Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
+
+<p>Copyright © 1998, 2001, 2002, 2005, 2006, 2007, 2008, 2010, 2014
+Richard Stallman</p>
+
+<p>This page is licensed under a <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/3.0/us/";>Creative
+Commons Attribution-NoDerivs 3.0 United States License</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.html" -->
+
+<p class="unprintable">Updated:
+<!-- timestamp start -->
+$Date: 2015/08/28 07:02:25 $
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>
Index: philosophy/compromise.lt.html
===================================================================
RCS file: philosophy/compromise.lt.html
diff -N philosophy/compromise.lt.html
--- /dev/null 1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ philosophy/compromise.lt.html 28 Aug 2015 07:02:26 -0000 1.1
@@ -0,0 +1,280 @@
+<!--#set var="ENGLISH_PAGE" value="/philosophy/compromise.en.html" -->
+
+<!--#include virtual="/server/header.lt.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+
+<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! -->
+<title>IÅ¡vengiant griaunanÄių kompromisų - GNU projektas - Laisvos
programinÄs
+įrangos fondas</title>
+<style type="text/css" media="print,screen">
+<!--
+ .quote {
+ font-size: 90%;
+ max-width: 30em;
+ padding: .5em 1.5em;
+ background-color: #ececec;
+ border-radius: 1em;
+ -moz-border-radius: 1em;
+ -khtml-border-radius: 1em;
+ -webkit-border-radius: 1em;
+ -opera-border-radius: 1em;
+ }
+ .quote.imgright { margin: .3em 1em 1em 1em; }
+ .quote b { font-style: normal; }
+-->
+
+</style>
+
+<!--#include virtual="/philosophy/po/compromise.translist" -->
+<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" -->
+<h2>IÅ¡vengiant griaunanÄių kompromisų</h2>
+
+<p>pagal <strong>Richard Stallman</strong></p>
+
+<blockquote class="quote imgright"><p>„PrieÅ¡ dvideÅ¡imt penkis metus, <a
+href="/gnu/initial-announcement.html">1983 m. rugsÄjo 27 d., aÅ¡
+paskelbiau apie planÄ
</a> sukurti visiÅ¡kai laisvÄ
operacinÄ sistemÄ
+pavadinta GNU – nuo „GNU yra Ne Unix“. Kaip 25-tų GNU
+sistemos metinių dalį, aš parašiau šį straipsnį apie tai, kaip mūsų
+bendruomenÄ gali iÅ¡vengti griaunanÄių kompromisų. Papildomai prie tokių
+kompromisų išvengimo, yra daug būdų kaip jūs galite <a
+href="/help/help.html">padÄti GNU</a> ir laisvai programinei įrangai.
+Vienas pagrindinis būdas yra <a
+href="https://www.fsf.org/associate/support_freedom/join_fsf?referrer=4052";>prisijungti
+prie Laisvos programinÄs įrangos fondo</a> Asocijuotu nariu.“ –
+<b>Richard Stallman</b></p></blockquote>
+
+<p>Laisvos programinÄs įrangos judÄjimas siekia socialinio pokyÄio: <a
+href="/philosophy/free-sw.html">visÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
padaryti laisva</a>,
+kad visi programinÄs įrangos naudotojai bÅ«tų laisvi ir galÄtų bÅ«ti
+bendradarbiaujanÄios bendruomenÄs dalimi. Kiekviena nelaisva programa savo
+autoriui suteikia neteisingÄ
galiÄ
naudotojais. Mūsų tikslas yra nutraukti
+tÄ
neteisingumÄ
.</p>
+
+<p>Kelias į laisvÄ yra <a
+href="http://www.fsf.org/bulletin/2008/spring/the-last-mile-is-always-the-hardest/";>ilgas
+kelias</a>. Prireiks daugelio žingsnių ir daug metų, kad būtų pasiektas
+pasaulis, kuriame yra normalu programinÄs įrangos naudotojams turÄti
+laisvÄ. Kai kurie iÅ¡ Å¡ių žingsnių yra sunkÅ«s ir jiems reikia
pasiaukojimo.
+Kai kurie iš jų tampa lengvesniais jei mes einame į kompromisus su
žmonÄmis,
+kurie turi skirtingus tikslus.</p>
+
+<p>TodÄl, <a href="http://www.fsf.org/";>Laisvos programinÄs įrangos
fondas</a>
+eina į kompromisus – netgi didelius. Pavyzdžiui, priÄmÄme
kompromisus
+<a href="/licenses/gpl.html">GNU bendrosios viešosios licencijos</a> (GNU
+GPL) 3 versijos patentų nuostatose, kad didelÄs kompanijos galÄtų
prisidÄti
+prie ir platinti GPLv3 padengtÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
ir taip paveiktų kai
+kuriuos patentus Å¡iomis nuostatomis. </p>
+
+<img src="/graphics/gplv3-large.png" alt="[GPLv3 logotipas]" class="imgleft" />
+
+<p><a href="/licenses/lgpl.html">Mažiau GPL</a> tikslas yra kompromisas: mes
jÄ
+naudojame tam tikroms pasirinktoms laisvoms bibliotekoms, leidžiant jų
+naudojimÄ
nelaisvose programose, nes mes galvojame, kad teisinis Å¡ito
+draudimas tik pastÅ«mÄtų autorius prie nuosavybinių bibliotekų. Mes
priimame
+ir įdiegiame kodÄ
GNU programose, kad jos veiktų kartu su įprastomis
+nelaisvomis programomis, ir mes Å¡itÄ
dokumentuojame ir paviešiname tokiais
+bÅ«dais, kuriais pastarųjų naudotojus skatiname įdiegti ankstesniÄ
sias, bet
+ne atvirkÅ¡Äiai. Mes palaikome konkreÄias kampanijas su kuriomis sutinkame,
+net kai mes pilnai nesutinkame su grupÄmis už jų.</p>
+
+<p>TaÄiau kai kuriuos kompromisus atmetame, nors dauguma kitų mÅ«sų
+bendruomenÄje noriai juos priimtų. Pavyzdžiui, mes <a
+href="/philosophy/free-system-distribution-guidelines.html">skatiname tik
+GNU/Linux distribucijas</a>, kurios laikosi politikos neįtraukti nelaisvos
+programinÄs įrangos ar nenurodytų naudotojams kaip jÄ
įdiegti. Nelaisvų
+distribucijų paskatinimas būtų <acronym title="griaunantis; papildinys
+1. Sukeliantis arba galintis sukelti griuvimÄ
; destruktyvus. 2. Virstantis
+griuvÄsiais; apleistas arba perpÅ«vÄs.">griaunantis</acronym>
kompromisas.</p>
+
+<p>Kompromisai yra griaunantys jei jie veiktų prieš mūsų tikslus ilgiuoju
+periodu. Kurie gali veikti arba idÄjų lygyje, arba veiksmų lygyje.</p>
+
+<p>IdÄjų lygyje, griaunantys kompromisai yra tie, kurie sustiprina
prielaidas,
+kurias mes siekiame pakeisti. Mūsų tikslas yra pasaulis, kuriame
+programinÄs įrangos naudotojai yra laisvi, bet kol kas dauguma kompiuterio
+naudotojų net neatpažįsta laisvÄs kaip problemos. Jie prisiÄmÄ
+„vartotojiÅ¡kas“ vertybes, o tai reiÅ¡kia, kad jie apie bet kuriÄ
+programÄ
sprendžia tik iš praktinių savybių, tokių kaip kaina ir
patogumas.</p>
+
+<p>Dale Carnegie klasikinÄ savi-pagalbos knyga, <cite>Kaip laimÄti draugus ir
+įtakoti žmones</cite>, pataria, kad pats efektyviausias bÅ«das kÄ
nors
+įtikinti kÄ
nors padaryti yra pateikti argumentus, kurie apeliuoja į jo
+vertybes. Yra būdai, kuriais mes galime apeliuoti į vartotojiškas vertybes,
+tipiÅ¡kas mÅ«sų visuomenÄje. Pavyzdžiui, laisva programinÄ Ä¯ranga įgyta
+nemokamai gali naudotojui sutaupyti pinigų. Daug laisvų programų taip pat
+yra patogios ir patikimos. Cituojant tas praktines naudas daugumÄ
naudotojų
+padÄjo įtikinti priimti įvairias laisvas programas, kai kurios iÅ¡ jų dabar
+yra gan sÄkmingos.</p>
+
+<p>Jei pasiekti, kad kuo daugiau žmonių naudotų kurias nors laisvas
programas
+yra tik tiek, kiek siekiate, jÅ«s galite nusprÄsti nutylÄti apie laisvÄs
+koncepcijÄ
ir orientuotis tik į praktinius privalumus, kurie turi
+vartotojiÅ¡kų vertybių prasmÄ. Å tai Å¡itÄ
ir daro terminas „atviras
+Å¡altinis“ ir su juo siejama retorika.</p>
+
+<p>Tas požiÅ«ris gali mus nuvesti tik dalį kelio iki laisvÄs tikslo.
ŽmonÄs,
+kurie laisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
naudoja tik dÄl patogumo, liks prie jos
tol,
+kol ji bus patogi. Ir jiems nekils jokių priežasÄių kartu su ja nenaudoti
+patogių nuosavybinių programų.</p>
+
+<p>Atviro Å¡altinio filosofija daro prielaidÄ
ir apeliuoja į vartotojiškas
+vertybes ir tai juos patvirtina ir sutvirtina. Å tai kodÄl mes <a
+href="/philosophy/open-source-misses-the-point.html">nepalaikome atviro
+Å¡altinio.</a></p>
+
+<img src="/graphics/gnulaptop.png"
+ alt="[Kybanti Gnu su nešiojamuoju kompiuteriu]" class="imgright" />
+
+<p>Laisvos bendruomenÄs pilnam ir ilgalaikiam įsteigimui, mums reikia
padaryti
+daugiau, nei pasiekti, kad žmonÄs naudotų kokiÄ
nors laisvÄ
programinÄ
+įrangÄ
. Mums reikia skleisti idÄjÄ
, kad apie programinÄ Ä¯rangÄ
(ir
kitus
+dalykus) reikia sprÄsti pagal „pilietiÅ¡kas vertybes“, paremtas
+tuo ar ji gerbia naudotojų laisvÄ ir bendruomenÄ, o ne tik remtis patogumu.
+Tada žmonÄs, pritraukti patrauklios, patogios ypatybÄs, nepaklius į
+nuosavybinÄs programos spÄ
stus.</p>
+
+<p>Siekiant paskatinti pilietiÅ¡kas vertybes, mes turime apie jas kalbÄti ir
+parodyti kaip jos yra mūsų veiksmų pagrindas. Mes privalome atmesti Dale
+Carnegie kompromisÄ
, kuris jų veiksmus įtakotų skatindamas jų
vartotojiškas
+vertybes.</p>
+
+<p>Tai nereiÅ¡kia, kad visiÅ¡kai negalime cituoti praktinio privalumo –
mes
+galime ir mes darome. Tai tampa problema tik tada, kada tas praktinis
+privalumas užgožia vaizdÄ
ir laisvÄ nustumia į užkulisius. TodÄl, kai
mes
+cituojame praktinius laisvos programinÄs įrangos privalumus, mes dažnai
+kartojame, kad anie yra tik <em>papildomos, antrinÄs</em> priežastys jai
+teikti pirmenybÄ.</p>
+
+<p>Nepakanka, kad mÅ«sų žodžiai derÄtų su mÅ«sų idealais; mÅ«sų
veiksmai taip pat
+turi derÄti su jais. Taigi, mes taip pat privalome iÅ¡vengti kompromisų,
+kuriais daromi arba legalizuojami dalykai, kuriuos mes siekiame
išnaikinti.</p>
+
+<p>Pavyzdžiui, patirtis rodo, kad jūs galite pritraukti kai kuriuos
naudotojus
+prie <a href="/gnu/why-gnu-linux.html">GNU/Linux</a> jei jūs įtraukiate kai
+kurias nelaisvas programas. Tai galÄtų reikÅ¡ti kokiÄ
mielÄ
nelaisvÄ
+aplikacijÄ
, kuri įkris kokiam nors naudotojui į akį arba nelaisvÄ
+programavimo platformÄ
, tokiÄ
kaip <a
+href="/philosophy/java-trap.html">Java</a> (anksÄiau), arba Flash vykdymo
+aplinkÄ
(vis dar), arba nelaisvÄ
įrenginio tvarkyklÄ, kuri įgalina tam
tikrų
+techninÄs įrangos modelių palaikymÄ
.</p>
+
+<p>Šie kompromisai yra viliojantys, bet jie kenkia tam tikslui. Jei jūs
+platinate nelaisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
arba prie jos nukreipiate žmones,
jūs
+suvoksite, kad sunku pasakyti: „Nelaisva programinÄ Ä¯ranga yra
+neteisingumas, socialinÄ problema ir mes privalome jÄ
sustabdyti.“ Ir
+net jei jÅ«s tÄsite sakyti tuos žodžius, jÅ«sų veiksmai jiems pakenks.</p>
+
+<p>Problema Äia yra ne tai ar žmonÄs turÄtų <em>galÄti</em> arba jiems
būtų
+<em>leista</em> įdiegti nelaisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
; bendros paskirties
+sistema naudotojus įgalina ir leidžia daryti kÄ
tik jie pageidauja.
+Problema yra tame ar mes nukreipiame naudotojus prie nelaisvos programinÄs
+įrangos. KÄ
jie daro savo paÄių iniciatyva yra jų atsakomybÄ; kÄ
mes
darome
+dÄl jų, ir kur link mes juos nukreipiame, yra mÅ«sų. Mes privalome
+nenukreipti tų naudotojų prie nuosavybinÄs programinÄs įrangos tarsi ji
būtų
+sprendimas, nes pati nuosavybinÄ programinÄ Ä¯ranga bÅ«tent ir yra ta
+problema.</p>
+
+<p>Griaunantis kompromisas yra ne tik bloga įtaka kitiems. Per kognityvinį
+disonansÄ
jis gali iÅ¡kreipti ir jÅ«sų paÄių vertybes. Jei jÅ«s turite tam
+tikras vertybes, bet jÅ«sų veiksmai rodo kÄ
kitÄ
– prieÅ¡taringos
+vertybÄs, tikÄtina, kad jÅ«s pakeisite savo vertybes arba savo veiksmus, kad
+iÅ¡sprÄstumÄte šį prieÅ¡taravimÄ
. TodÄl, projektai besiremiantys tik
+praktinių privalumų argumentacija arba žmones nukreipiantys prie kokios nors
+nelaisvos programinÄs įrangos, beveik visada susigÄsta net
+<em>užsiminti</em>, kad nelaisva programinÄ Ä¯ranga yra neetiÅ¡ka. Savo
+pasekÄjuose, taip pat ir visuomenÄje, jie sutvirtina vartotojiÅ¡kas
+vertybes. Mes privalome atmesti Å¡ituos kompromisus jei pageidaujame
+išlaikyti savo vertybes tokias, kokios jos yra.</p>
+
+<p>Jei jÅ«s pageidaujate pereiti prie laisvos programinÄs įrangos
+nesukompromituodami laisvÄs tikslo, pamatykite <a
+href="http://www.fsf.org/resources";>FSF išteklių sritį</a>. Joje
+pateikiamas sÄ
raÅ¡as techninÄs įrangos ir maÅ¡inų konfigÅ«racijų, kurios
veikia
+su laisva programine įranga, <a href="/distros">visiškai laisvos GNU/Linux
+distribucijos</a> įdiegimui ir <a
+href="http://directory.fsf.org/";>tÅ«kstanÄiai laisvos programinÄs įrangos
+paketų</a>, kurie veikia 100 procentinÄje laisvos programinÄs įrangos
+aplinkoje. Jei norite padÄti Å¡iai bendruomenei iÅ¡likti kelyje į laisvÄ,
+vienas svarbus būdas yra viešai palaikyti pilietiškas vertybes. Kai
žmonÄs
+aptarinÄja kas yra gerai ar blogai, ar kÄ
daryti, cituokite laisvÄs ir
+bendruomenÄs vertybes ir jomis argumentuokite.</p>
+
+<p>Kelias, kuris jums leidžia judÄti greiÄiau, nÄra geresnis jei jis veda
į ne
+tÄ
vietÄ
. Siekiant ambicingo tikslo kompromisas yra būtinas, bet būkite
+atsargÅ«s dÄl kompromisų, kurie veda toliau nuo to tikslo.</p>
+
+<hr />
+
+<p>
+Panašiam atvejui kitoje gyvenimo srityje, pamatykite <a
+href="http://www.guardian.co.uk/commentisfree/2011/jul/19/nudge-is-not-enough-behaviour-change";>„BakstelÄjimo“
+nepakanka</a>.
+</p>
+
+<div class="translators-notes">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
+ </div>
+</div>
+
+<!-- for id="content", starts in the include above -->
+<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>. Taip pat, yra ir <a
+href="/contact/">kiti bÅ«dai susisiekti</a> su FSF. NeveikianÄių nuorodų ir
+kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+
+<p>
+<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:address@hidden";>
+
+ <address@hidden></a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamÄs, kad pateiktume tikslius, geros
+kokybÄs vertimus. TaÄiau mes nesame iÅ¡imtys netobulumui. PraÅ¡ome
siųskite
+savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+<p>MÅ«sų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informacijÄ
pamatykite
+<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų
+PERSKAITYKITEMANE</a>.</p>
+</div>
+
+<p>Copyright © 2008, 2009, 2014, 2015 <a
+href="http://www.stallman.org/";>Richard Stallman</a>.</p>
+
+<p>Å iam puslapiui taikoma <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/3.0/us/deed.lt";>Creative
+Commons Priskyrimas - Jokių iÅ¡vestinių darbų 3.0 JungtinÄs Valstijos
+licencija</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" -->
+<div class="translators-credits">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.-->
+ </div>
+
+<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
+Atnaujinta:
+
+$Date: 2015/08/28 07:02:26 $
+
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>
Index: philosophy/free-software-even-more-important.lt.html
===================================================================
RCS file: philosophy/free-software-even-more-important.lt.html
diff -N philosophy/free-software-even-more-important.lt.html
--- /dev/null 1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ philosophy/free-software-even-more-important.lt.html 28 Aug 2015
07:02:26 -0000 1.1
@@ -0,0 +1,380 @@
+<!--#set var="ENGLISH_PAGE"
value="/philosophy/free-software-even-more-important.en.html" -->
+
+<!--#include virtual="/server/header.lt.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+
+<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! -->
+<title>Laisva programinÄ Ä¯ranga dabar yra dar svarbesnÄ - GNU projektas -
Laisvos
+programinÄs įrangos fondas</title>
+
+<!--#include
virtual="/philosophy/po/free-software-even-more-important.translist" -->
+<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" -->
+<h2>Laisva programinÄ Ä¯ranga dabar yra dar svarbesnÄ</h2>
+
+<p>pagal <a href="http://www.stallman.org/";><strong>Richard
+Stallman</strong></a></p>
+
+<blockquote>
+<p>Žymiai suredaguota šio straipsnio versija buvo publikuota <a
+href="http://www.wired.com/opinion/2013/09/why-free-software-is-more-important-now-than-ever-before";>Wired</a>.</p>
+<p>
+<a href="/help">SiÅ«lomi bÅ«dai, kuriais jÅ«s galite padÄti laisvos
programinÄs
+įrangos judÄjimui</a>.
+</p>
+</blockquote>
+
+<p>Nuo 1983 m., Laisvos programinÄs įrangos judÄjimas vykdÄ
kampanijas už
+kompiuterio naudotojų laisvÄ – kad naudotojai valdytų jų naudojamÄ
+programinÄ Ä¯rangÄ
, o ne atvirkÅ¡Äiai. Kai programa gerbia naudotojų
laisvÄ
+ir bendruomenÄ, mes jÄ
vadiname „laisva programine įranga“.</p>
+
+<p>Kartais mes jÄ
vadiname „libre programine įranga“ taip pat,
+siekiant pabrÄžti, kad mes kalbame apie laisvÄ, o ne kainÄ
. Kai kurios
+nuosavybinÄs (nelaisvos) programos, tokia kaip Photoshop, yra labai
+brangios; kitos, tokia kaip Flash Player, yra prieinamos nemokamai –
+bet tai mažmožis. Bet kuriuo atveju, jos programos autoriui suteikia galiÄ
+naudotojais, galiÄ
, kurios niekas neturÄtų turÄti.</p>
+
+<p>Tos dvi programos turi kai kÄ
daugiau bendro: jos abi yra <em>kenkÄjiÅ¡kos
+programos</em>. Tai yra, abi turi funkcionalumus, suprojektuotus
+nuskriausti naudotojÄ
. NuosavybinÄ programinÄ Ä¯ranga Å¡iomis dienomis
dažnai
+yra kenkÄjiÅ¡ka, nes <a
+href="/philosophy/proprietary/proprietary.html">autorių galia juos
+korumpuoja</a>.</p>
+
+<p>Su laisva programine įranga, naudotojai valdo programÄ
, ir individualiai,
ir
+kolektyviai. Taip jie kontroliuoja kÄ
daro jų kompiuteriai (laikant, kad
+tie kompiuteriai yra <a href="/philosophy/loyal-computers.html">lojalūs</a>
+ir daro tai, kÄ
naudotojų programos jiems liepia).</p>
+
+<p>Su nuosavybine programine įranga, programa valdo naudotojus ir kuris nors
+kitas asmuo (jos autorius arba „savininkas“) valdo tÄ
programÄ
.
+Taip nuosavybinÄ programa savo autoriui suteikia galiÄ
savo naudotojais.
+Tai savaime neteisinga ir autorių vilioja naudotojus skriausti kitais
+būdais.</p>
+
+<p>LaisvÄ reiÅ¡kia valdyti savo paties gyvenimÄ
. Jei jūs naudojate
programÄ
+užsiimdami savo gyvenimo veikla, jÅ«sų laisvÄ priklauso nuo to ar turite tos
+programos kontrolÄ. JÅ«s nusipelnote turÄti savo naudojamų programų
+kontrolÄ, ir tuo labiau, kai naudojate jas kažkam jÅ«sų gyvenime
svarbiam.</p>
+
+<p>Naudotojams kontroliuoti programÄ
reikia keturių <a
+href="/philosophy/free-sw.html">esminių laisvių</a>.
+</p>
+
+<p>(0) LaisvÄ leisti tÄ
programÄ
taip, kaip norite, bet kokiu tikslu.</p>
+
+<p>(1) LaisvÄ iÅ¡studijuoti tos programos „Å¡altinio kodÄ
“ ir jį
+pakeisti taip, kad ta programa atliktų jÅ«sų skaiÄiavimus pagal jÅ«sų
+pageidavimÄ
. Programuotojai raÅ¡o programas programavimo kalba – kaip
+anglų kartu su algebra – ir ta programos forma yra „Å¡altinio
+kodas“. Bet kuris, mokantis programuoti, ir turintis programÄ
+Å¡altinio kodo forma, gali perskaityti tÄ
Å¡altinio kodÄ
, suprasti jo
veikimÄ
+ir jį pakeisti irgi. Kai viskas kÄ
jūs gaunate yra vykdomoji forma,
skaiÄių
+sekos, kurias efektyviai leidžia kompiuteris, bet be galo sunku suprasti
+žmogui, programos tokioje formoje supratimas ir pakeitimas yra neleistinai
+sunkus.</p>
+
+<p>(2) LaisvÄ padaryti ir platinti tikslias kopijas tada, kada pageidaujate.
+(Tai nÄra privaloma; Å¡ito darymas yra jÅ«sų pasirinkimas. Jei programa yra
+laisva, tai nereiÅ¡kia, kad kažkas privalo pasiÅ«lyti jums kopijÄ
arba, kad
+jÅ«s privalote pasiÅ«lyti jam kopijÄ
. Programos be laisvÄs platinimas
+naudotojams juos skriaudžia; taÄiau, pasirinkimas programos neplatinti
+– privatus jos naudojimas – neskriaudžia nei vieno.)</p>
+
+<p>(3) LaisvÄ padaryti ir platinti jÅ«sų modifikuotų versijų kopijas, kada
jūs
+pageidaujate.</p>
+
+<p>Pirmos dvi laisvÄs reiÅ¡kia, kad kiekvienas naudotojas gali vykdyti
asmeninÄ
+tos programos kontrolÄ. Su kitomis dvejomis laisvÄmis, bet kuri naudotojų
+grupÄ gali kartu vykdyti tos programos <em>kolektyvinÄ kontrolÄ</em>. Su
+visomis keturiomis laisvÄmis, naudotojai visiÅ¡kai kontroliuoja programÄ
.
+Jei nors vienos iš jų trūksta arba yra neadekvati, ta programa yra
+nuosavybinÄ (nelaisva) ir neteisinga.</p>
+
+<p>Kitų tipų darbai taip pat yra naudojami praktinÄms veikloms, įskaitant
+maisto ruoÅ¡imo receptus, edukacinius darbus, tokius kaip vadovÄliai,
+pasirÄmimo darbus, tokius kaip žodynai ir enciklopedijos, Å¡riftus tekstų
+paragrafų vaizdavimui, techninÄs įrangos grandinių diagramas žmonÄms
+pasidaryti ir šablonus naudingų (ne tik dekoratyvinių) objektų padarymui su
+3D spausdintuvu. Kadangi Å¡ie nÄra programinÄ Ä¯ranga, tiesÄ
sakant laisvos
+programinÄs įrangos judÄjimas jų neaprÄpia; bet tas pats mÄ
stymas yra
+taikomas ir veda prie tos paÄios iÅ¡vados: Å¡ie darbai turÄtų neÅ¡ti tas
+keturias laisves.</p>
+
+<p>Laisva programa jums leidžia su ja pasikrapštyti, kad ji darytų tai, ko
jūs
+norite (arba nustotų daryti tai, kas jums nepatinka). Krapštimasis su
+programine įranga gali skambÄti absurdiÅ¡kai jei jÅ«s esate pripratÄ prie
+nuosavybinÄs programinÄs įrangos kaip prie sandarios dÄžutÄs, bet
Laisvame
+pasaulyje Å¡itÄ
daryti yra įprasta ir geras būdas išmokti programuoti. Net
+tradicinis amerikoniškas hobis krapštytis prie automobilių yra apsunkintas,
+nes dabar automobiliai turi nelaisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
.</p>
+
+<h3>Nuosavybiškumo neteisingumas</h3>
+
+<p>Jei naudotojai nevaldo programos, programa valdo juos. Su nuosavybine
+programine įranga, visada yra kuris nors asmuo, programos autorius arba
+„savininkas“, kuris valdo tÄ
programÄ
– ir per jÄ
, vykdo
+galiÄ
savo naudotojais. Nelaisva programa yra masalas, neteisingos galios
+instrumentas.</p>
+
+<p>PasibjaurÄtinais atvejais (nors Å¡is pasibjaurÄjimas tapo gan įprastu) <a
+href="/philosophy/proprietary/">nuosavybinÄs programos projektuojamos sekti
+savo naudotojus, juos apriboti, juos cenzūruoti ir juos išnaudoti</a>.
+Pavyzdžiui, Apple iThings operacinÄ sistema atlieka visÄ
tai, taip pat ir
+Windows mobiliuose įrenginiuose su ARM mikroschemomis. Windows, mobilaus
+telefono įmontuotoji programinÄ Ä¯ranga ir Windows skirta Google Chrome turi
+universalias galines duris, kurios kažkokiai kompanijai leidžia pakeisti
+programÄ
per atstumÄ
neprašant leidimo. Amazon Kindle turi galines duris,
+per kurias gali ištrinti knygas.</p>
+
+<p>Su tikslu nutraukti nelaisvos programinÄs įrangos neteisingumÄ
, laisvos
+programinÄs įrangos judÄjimas vysto laisvas programas, kad naudotojai
galÄtų
+save paÄius iÅ¡laisvinti. Mes pradÄjome 1984 m. vystydami laisvÄ
+operacinÄ sistemÄ
<a href="/gnu/the-gnu-project.html">GNU</a>. Å iandien, GNU
+leidžia milijonai kompiuterių, pagrinde <a
+href="/gnu/gnu-linux-faq.html">GNU/Linux kombinacija</a>.</p>
+
+<p>Programos be laisvÄs platinimas naudotojams juos skriaudžia; taÄiau,
+sprendimas neplatinti tos programos neskriaudžia nei vieno. Jei jūs
+paraÅ¡ote programÄ
ir naudojate jÄ
privaÄiai, tai nieko blogo kitiems
+nedaro. (JÅ«s praleidžiate galimybÄ padaryti gerÄ
, bet tai nÄra tapatu
blogo
+padarymui.) TodÄl, kai mes sakome, kad visa programinÄ Ä¯ranga turi bÅ«ti
+laisva, mes turime mintyje, kad kiekviena kopija turi būti su tomis
+keturiomis laisvÄmis, bet mes neturime mintyje, kad kažkas privalo jums
+pasiÅ«lyti kopijÄ
.</p>
+
+<h3>Nelaisva programinÄ Ä¯ranga ir SaaSS<sup><a
href="#TransNote1">1</a></sup></h3>
+
+<p>Nelaisva programinÄ Ä¯ranga kompanijoms buvo pirmas bÅ«das perimti žmonių
+kompiuterinių skaiÄiavimų kontrolÄ. Å iomis dienomis, yra dar vienas
būdas,
+pavadintas Paslauga kaip programinÄs įrangos pakaitalas, arba SaaSS. Tai
+reiÅ¡kia kažkieno kito serveriui leidimÄ
atlikti jūsų kompiuterinio
+skaiÄiavimo užduotis.</p>
+
+<p>SaaSS nereiÅ¡kia, kad serveryje esanÄios programos yra nelaisvos (nors
dažnai
+taip ir yra). Veikiau, SaaSS naudojimas sukelia tuos paÄius neteisingumus,
+kaip ir nelaisvos programos naudojimas: jie yra du takai į tÄ
paÄiÄ
blogÄ
+vietÄ
. Å tai, kad ir SaaSS vertimo paslaugos pavyzdys: naudotojas siunÄia
+tekstÄ
į serverį ir serveris jį iÅ¡verÄia (tarkim, iÅ¡ anglų į
ispanų), ir
+siunÄia tÄ
vertimÄ
atgal tam naudotojui. Dabar vertimo darbas yra valdomas
+serverio operatoriaus, o ne naudotojo.</p>
+
+<p>Jei jūs naudojate SaaSS, serverio operatorius kontroliuoja jūsų
+kompiuterinius skaiÄiavimus. Å itam reikia patikÄti visus susijusius
+duomenis serverio operatoriui, kuris bus priverstas juos taip pat parodyti
+ir valstybei – <a
+href="/philosophy/who-does-that-server-really-serve.html">kam tas serveris
+tarnauja, galų gale?</a></p>
+
+<h3>Pirminis ir antrinis neteisingumai</h3>
+
+<p>Kai jūs naudojate nuosavybines programas arba SaaSS, pirmiausia jūs
kenkiate
+sau, nes taip kažkokiam asmeniui suteikiama neteisinga galia jumis. Jūsų
+paÄių labui, jÅ«s turÄtumÄte pabÄgti. Ji taip pat padaro blogÄ
kitiems
jei
+jūs pasižadate nesidalinti. Laikytis tokio pažado yra blogis ir sulaužyti
+jį yra mažesnis blogis; kad iš tikrųjų būti teisingiems, jūs
neturÄtumÄte
+taip prisižadÄti aplamai.</p>
+
+<p>Yra atvejai, kai nelaisvos programinÄs įrangos naudojimas tiesiogiai
+spaudžia kitus elgtis panašiai. Skype yra aiškus pavyzdys: kai vienas asmuo
+naudoja nelaisvÄ
Skype klientinÄ programinÄ Ä¯rangÄ
, tai iš kito asmens
+reikalauja naudoti tÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
irgi – todÄl, abu atsisako
+savo laisvÄs. (Google Hangouts turi tÄ
paÄiÄ
problemÄ
.) Neteisinga net
+pasiÅ«lyti tokias programas naudoti. Mes turÄtume atsisakyti jas naudoti net
+trumpai, net per kažkieno kito kompiuterį.</p>
+
+<p>Dar viena nelaisvų programų ir SaaSS naudojimo žala yra ta, kad tai
+apdovanoja kaltininkÄ
, skatinant tolimesnį tos programos arba
+„paslaugos“ vystymÄ
, savo ruožtu vedant prie dar daugiau žmonių
+pakliuvimo po tos kompanijos nykÅ¡Äiu.</p>
+
+<p>Visos netiesioginÄs žalos formos yra sustiprintos, kai tas naudotojas yra
+viešasis asmuo arba mokykla.</p>
+
+<h3>Laisva programinÄ Ä¯ranga ir valstybÄ</h3>
+
+<p>VieÅ¡osios įstaigos egzistuoja žmonÄms, o ne joms paÄioms. Kai jos
atlieka
+kompiuterinius skaiÄiavimus, jos juos atlieka žmonÄms. Jų pareiga
palaikyti
+visiÅ¡kÄ
tų kompiuterinių skaiÄiavimų kontrolÄ taip, jog jos galÄtų
+užtikrinti, kad tai atliekama žmonÄms tinkamai. (Tai sudaro skaiÄiuojamÄ
jį
+valstybÄs suverenitetÄ
.) Jos privalo niekada neleisti valstybÄs
+kompiuterinių skaiÄiavimų kontrolei patekti į privaÄias rankas.</p>
+
+<p>Siekiant iÅ¡laikyti žmonių kompiuterinių skaiÄiavimų valdymÄ
,
viešosios
+įstaigos privalo juos atlikti ne su nuosavybine programine įranga
+(programinÄ Ä¯ranga, kontroliuojama kito juridinio asmens, nei valstybÄs).
+Ir jos privalo nepatikÄti jų paslaugai, suprogramuotai ir leidžiamai kito
+juridinio asmens, nei valstybÄs, kadangi tai bÅ«tų SaaSS.</p>
+
+<p>NuosavybinÄ programinÄ Ä¯ranga neturi jokios apsaugos aplamai vienu
kritiniu
+atveju – nuo jos autoriaus. Ir tas autorius gali padÄti kitiems
+surengti atakÄ
. <a
+href="http://arstechnica.com/security/2013/06/nsa-gets-early-access-to-zero-day-data-from-microsoft-others/";>Microsoft
+parodo Windows klaidas NSA</a> (JAV vyriausybÄs skaitmeninÄ Å¡nipinÄjimo
+agentūra) prieš jas ištaisydama. Mes nežinome ar Apple panašiai elgiasi,
+bet jÄ
slegia tas pats, kaip ir Microsoft, vyriausybinis spaudimas. Jei
+kokios nors kitos valstybÄs vyriausybÄ naudoja tokiÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
,
tai
+kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Ar jūs norite, kad NSA įsilaužtų į
+jÅ«sų vyriausybÄs kompiuterius? Pamatykite mÅ«sų <a
+href="/philosophy/government-free-software.html">vyriausybÄms siÅ«lomÄ
+politikÄ
skatinti laisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
</a>.</p>
+
+<h3>Laisva programinÄ Ä¯ranga ir Å¡vietimas</h3>
+
+<p>Mokyklos (ir į tai įeina visos edukacinÄs veiklos), per tai, ko jos moko,
+įtakoja visuomenÄs ateitį. Jos turÄtų iÅ¡skirtinai mokyti tik laisvos
+programinÄs įrangos, kad taip panaudotų savo įtakÄ
geram. Mokyti
+nuosavybinÄs programos yra implantuoti priklausomybÄ, o tai prieÅ¡inga
+Å¡vietimo misijai. Mokindamos naudoti laisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
, mokyklos
+nukreips visuomenÄs ateitį link laisvÄs ir padÄs talentingiems
+programuotojams tapti Å¡ios profesijos meistrais.</p>
+
+<p>Jos taip pat iÅ¡mokys mokinius bendradarbiavimo, pagalbos kitiems žmonÄms
+įproÄio. Kiekviena klasÄ turÄtų turÄti Å¡iÄ
taisyklÄ:
„Mokiniai, Å¡i
+klasÄ yra vieta, kurioje mes dalinamÄs mÅ«sų žiniomis. Jei į klasÄ
+atsineÅ¡ite programinÄ Ä¯rangÄ
, negalÄsite jos sau pasilaikyti. Veikiau,
jūs
+turite pasidalinti kopijomis su likusia klase – įskaitant programos
+Å¡altinio kodÄ
, tam atvejui jei kas nors kitas nori iÅ¡mokti. TodÄl,
+nuosavybinÄs programinÄs įrangos atsineÅ¡imas į klasÄ nÄra leidžiamas,
+iÅ¡skyrus jos atvirkÅ¡tinei inžinerijai“.</p>
+
+<p>Nuosavybiniai autoriai norÄtų, kad mes mokinius, kurie yra pakankamai
+geraširdžiai, kad pasidalintų programine įranga, baustume ir trukdytume
+tiems, kurie yra pakankamai susidomÄjÄ, kad norÄtų jÄ
pakeisti. Tai
reiškia
+blogÄ
Å¡vietimÄ
. Pamatykite <a
+href="/education/">http://www.gnu.org/education/</a> daugiau laisvos
+programinÄs įrangos naudojimo mokyklose diskusijos.</p>
+
+<h3>Laisva programinÄ Ä¯ranga: daugiau nei „privalumai“</h3>
+
+<p>ManÄs dažnai praÅ¡o apibÅ«dinti laisvos programinÄs įrangos
+„privalumus“. Bet žodis „privalumai“ yra per
+silpnas, kai kalbama apie laisvÄ. Gyvenimas be laisvÄs yra priespauda ir
+tai taikytina kompiuteriniams skaiÄiavimams taip pat, kaip ir bet kuriai
+kitai veiklai mūsų gyvenimuose. Mes privalome atsisakyti atiduoti programų
+autoriams arba kompiuterinių skaiÄiavimų paslaugoms mÅ«sų kompiuterinių
+skaiÄiavimų kontrolÄ. Tai yra teisinga, dÄl savanaudiÅ¡kų priežasÄių;
bet ne
+tik dÄl savanaudiÅ¡kų priežasÄių.</p>
+
+<p>Ä® laisvÄ Ä¯eina laisvÄ bendradarbiauti su kitais. Tos laisvÄs iÅ¡
žmonių
+atÄmimas reiÅ¡kia jų susiskaldžiusių laikymÄ
, o tai yra jų persekiojimo
plano
+pradžia. Laisvos programinÄs įrangos bendruomenÄje, mes labai suprantame
+laisvÄs bendradarbiauti svarbÄ
, nes mÅ«sų darbÄ
sudaro organizuotas
+bendradarbiavimas. Jei jÅ«sų draugÄ ateina į sveÄius ir pamato jus
+naudojanÄius programÄ
, ji gali paprašyti kopijos. Programa, kuri jums
+neleidžia jos iÅ¡platinti arba sako, kad jÅ«s „neturÄtumÄte“,
yra
+antisocialinÄ.</p>
+
+<p>Kompiuteriniuose skaiÄiavimuose, į bendradarbiavimÄ
įeina tikslių
programos
+kopijų išplatinimas kitiems naudotojams. Į jį taip pat įeina jūsų
pakeistų
+versijų platinimas jiems. Laisva programinÄ Ä¯ranga skatina Å¡ias
+bendradarbiavimo formas, kai nuosavybinÄ programinÄ Ä¯ranga jas draudžia.
Ji
+draudžia kopijų iÅ¡platinimÄ
ir, neleisdama naudotojams gauti Å¡altinio
kodÄ
,
+ji jiems blokuoja pakeitimų padarymÄ
. SaaSS paveikia lygiai taip pat: jei
+jÅ«sų kompiuteriniai skaiÄiavimai yra atliekami per tinklÄ
kažkieno kito
+serveryje, su kažkieno kito programos kopija, jūs negalite jos pamatyti arba
+paliesti tos programinÄs įrangos, kuri atlieka jÅ«sų kompiuterinius
+skaiÄiavimus, taigi, jÅ«s negalite jos iÅ¡platinti arba jos pakeisti.</p>
+
+<h3>IÅ¡vada</h3>
+
+<p>Mes nusipelnome turÄti savo kompiuterinių skaiÄiavimų kontrolÄ; kaip
mes
+galime Å¡iÄ
kontrolÄ laimÄti? Atmesdami nelaisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
mums
+priklausanÄiuose arba reguliariai naudojamuose kompiuteriuose ir atmesdami
+SaaSS. <a href="/licenses/license-recommendations.html">Kurdami laisvÄ
+programinÄ Ä¯rangÄ
</a> (tiems iš mūsų, kurie yra
+programuotojai). Atsisakydami vystyti arba skatinti nelaisvÄ
programinÄ
+įrangÄ
arba SaaSS. <a href="/help">Skleisdami Å¡ias idÄjas kitiems</a>.</p>
+
+<p>Mes ir tÅ«kstanÄiai naudotojų Å¡itÄ
darÄme nuo 1984 m., Å¡tai taip
mes
+dabar turime laisvÄ
GNU/Linux operacinÄ sistemÄ
, kuriÄ
bet kas –
+programuotojas arba ne – gali naudoti. Prisijunkite prie mÅ«sų reikalo
+kaip programuotojas ar aktyvistas. IÅ¡laisvinkime visus kompiuterio
+naudotojus.</p>
+
+<div class="translators-notes">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
+<h3>VertÄjo pastabos</h3>
+<ol>
+<li id="TransNote1">Nuo Äia ir toliau, akronimai originalo kalba
+neverÄiami.</li>
+</ol></div>
+</div>
+
+<!-- for id="content", starts in the include above -->
+<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>. Taip pat, yra ir <a
+href="/contact/">kiti bÅ«dai susisiekti</a> su FSF. NeveikianÄių nuorodų ir
+kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+
+<p>
+<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:address@hidden";>
+
+ <address@hidden></a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamÄs, kad pateiktume tikslius, geros
+kokybÄs vertimus. TaÄiau mes nesame iÅ¡imtys netobulumui. PraÅ¡ome
siųskite
+savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+<p>MÅ«sų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informacijÄ
pamatykite
+<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų
+PERSKAITYKITEMANE</a>.</p>
+</div>
+
+<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
+ files generated as part of manuals) on the GNU web server should
+ be under CC BY-ND 3.0 US. Please do NOT change or remove this
+ without talking with the webmasters or licensing team first.
+ Please make sure the copyright date is consistent with the
+ document. For web pages, it is ok to list just the latest year the
+ document was modified, or published.
+
+ If you wish to list earlier years, that is ok too.
+ Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
+ years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
+ year, i.e., a year in which the document was published (including
+ being publicly visible on the web or in a revision control system).
+
+ There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
+ Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
+<p>Copyright © 2015 Richard Stallman</p>
+
+<p>Å iam puslapiui taikoma <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/3.0/us/deed.lt";>Creative
+Commons Priskyrimas - Jokių iÅ¡vestinių darbų 3.0 JungtinÄs Valstijos
+licencija</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" -->
+<div class="translators-credits">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.-->
+ </div>
+
+<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
+Atnaujinta:
+
+$Date: 2015/08/28 07:02:26 $
+
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>
Index: philosophy/not-ipr.lt.html
===================================================================
RCS file: philosophy/not-ipr.lt.html
diff -N philosophy/not-ipr.lt.html
--- /dev/null 1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ philosophy/not-ipr.lt.html 28 Aug 2015 07:02:27 -0000 1.1
@@ -0,0 +1,340 @@
+<!--#set var="ENGLISH_PAGE" value="/philosophy/not-ipr.en.html" -->
+
+<!--#include virtual="/server/header.lt.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+
+<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! -->
+<title>Ar jÅ«s pasakÄte „IntelektinÄ nuosavybÄ“? Tai gundantis
miražas -
+GNU projektas - Laisvos programinÄs įrangos fondas</title>
+
+<!--#include virtual="/philosophy/po/not-ipr.translist" -->
+<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" -->
+<h2>Ar jÅ«s pasakÄte „IntelektinÄ nuosavybÄ“? Tai gundantis
miražas</h2>
+
+<p>pagal <a href="http://www.stallman.org/";>Richard M. Stallman</a></p>
+
+<p>
+Tapo madinga mÄtytis kopijavimo teise, patentais ir prekÄs ženklais –
+trys atskiri ir skirtingi dalykai, apimantys tris atskirus ir skirtingus
+įstatymų rinkinius – priedo tuzinas kitų įstatymų viename kibire ir
+visa tai pavadinta „intelektinÄ nuosavybÄ“. Å is iÅ¡kraipantis
ir
+sumiÅ¡imÄ
keliantis terminas netapo įprastu atsitiktinai. Kompanijos, kurios
+iš to sumišimo uždirba, jį skatino. Švariausias kelias iš šito
sumišimo yra
+visiškas šio termino atmetimas.
+</p>
+
+<p>
+Pagal profesorių Mark Lemley, dabar dirbanÄio Stanford Law School, platus
+termino „intelektinÄ nuosavybÄ“ vartojimas yra mada, kuri
+atsirado po 1967 m. įsteigtos PasaulinÄs „intelektinÄs
+nuosavybÄs“ organizacijos (WIPO<sup><a href="#TransNote1">1</a></sup>)
+ir tik pastaraisiais metais tapo tikrai įprastu. (WIPO yra buvusi UN
+organizacija, bet iÅ¡ tiesų atstovauja kopijavimo teisių, patentų ir prekÄs
+ženklų turÄtojų interesus.) Platus naudojimas datuojamas nuo <a
+href="http://ngrams.googlelabs.com/graph?content=intellectual+property&year_start=1800&year_end=2008&corpus=0&smoothing=1";>apytiksliai
+1990 m.</a> (<a href="/graphics/seductivemirage.png">Vietinio paveikslo
+kopija</a>)
+</p>
+
+<p>
+Šitame termine yra šališkumas, kurį nesunku pamatyti: jame siūloma apie
+kopijavimo teisÄ, patentus ir prekÄs ženklus galvoti pagal analogijÄ
su
+fizinių objektų nuosavybÄs teisÄmis. (Å i analogija prieÅ¡tarauja
kopijavimo
+teisÄs, patento teisÄs ir prekÄs ženklo teisÄs teisinÄms filosofijoms,
bet
+tik specialistai tÄ
žino.) Å ie įstatymai iÅ¡ tikrųjų nÄra labai
panašūs į
+fizinÄs nuosavybÄs teisÄ, bet Å¡io termino naudojimas įstatymų leidÄjus
veda
+prie didesnio jų suvienodinimo. Kadangi tokio pokyÄio pageidauja
+kompanijos, kurios vykdo kopijavimo teisÄs, patento ir prekÄs ženklo galias,
+terminu „intelektinÄ nuosavybÄ“ sukurtas Å¡aliÅ¡kumas jas
tenkina.
+</p>
+
+<p>
+Toks Å¡aliÅ¡kumas yra pakankamas, kad šį terminÄ
atmesti ir žmonÄs dažnai
+manÄs praÅ¡ydavo pasiÅ«lyti tai visai kategorijai kokį nors kitÄ
pavadinimÄ
+– arba pasiÅ«lydavo savo paÄių alternatyvas (dažnai su humoru). Ä®
+pasiūlymus įeidavo IMP, pagal Sudarytos monopolijos privilegijos, ir GOLEM,
+pagal IÅ¡ vyriausybÄs keldinamos teisiÅ¡kai priverstinÄs monopolijos. Kai
+kurie kalba apie „iÅ¡skirtinių teisių režimus“, bet mintyje
+apribojimų laikymas „teisÄmis“ irgi yra dvigubas mÄ
stymas.
+</p>
+
+<p>
+Kai kurie iš šių alternatyvių pavadinimų būtų žingsnis į priekį, bet
+klaidinga „intelektinÄ nuosavybÄ“ sukeisti su bet kuriuo kitu
+terminu. Kitu pavadinimu nebus galima iÅ¡skirti tame termine esanÄiÄ
gilesnÄ
+problemÄ
: perdÄtÄ
subendrinimÄ
. NÄra tokio suvienyto dalyko kaip
+„intelektinÄ nuosavybÄ“ – tai yra miražas. VienintelÄ
+priežastis kodÄl žmonÄs galvoja, kad tai turi prasmÄ kaip nuosekli
+kategorija yra ta, jog platus Å¡io termino naudojimas juos suklaidino apie
+kokius įstatymus yra svarstoma.
+</p>
+
+<p>
+Terminas „intelektinÄ nuosavybÄ“ geriausiu atveju yra ertmÄ, į
+kuriÄ
sugrūdami fundamentaliai skirtingi įstatymai. Ne teisininkai, kurie
+iÅ¡girsta vienÄ
terminÄ
, taikomÄ
Å¡iems įvairiems įstatymams, yra linkÄ
+manyti, kad jie yra paremti bendru principu ir panašiai funkcionuoja.
+</p>
+
+<p>
+Nieko toliau nuo šio atvejo negali būti. Šie įstatymai kildinti atskirai,
+skirtingai vystyti, dengia skirtingas veiklas, turi skirtingas taisykles ir
+kelia skirtingas viešosios politikos problemas.
+</p>
+
+<p>
+Pavyzdžiui, kopijavimo teisÄs įstatymas buvo suprojektuotas skatinti
+autorinius kÅ«rinius ir menÄ
ir numato darbo išraiškos detales. Patento
+įstatymu siekta skatinti naudingų idÄjų vieÅ¡inimÄ
, sumokant laikinos
+monopolijos idÄjai suteikimo, tam, kuris jÄ
pavieÅ¡ina, kaina – kaina,
+kuriÄ
gali bÅ«ti verta sumokÄti kai kuriose srityse, bet ne visose.
+</p>
+
+<p>
+PrekÄs ženklo įstatymu, prieÅ¡ingai, nebuvo siekta skatinti kokį nors
+konkretų veikimo bÅ«dÄ
, bet paprasÄiausiai įgalinti pirkÄjus žinoti kÄ
jie
+perka. TaÄiau, įstatymų leidÄjai, veikiami termino „intelektinÄ
+nuosavybÄ“, pavertÄ jį į schemÄ
, kuria suteikiamos paskatos
+reklamuotis. Ir šie yra tik trys iš daugelio įstatymų į kuriuos šis
+terminas nukreipia.
+</p>
+
+<p>
+Kadangi šitie įstatymai buvo išvystyti nepriklausomai, jie yra skirtingi
+kiekviena detale, taip pat ir jų pagrindiniais tikslais ir metodais. TodÄl,
+jei jÅ«s sužinosite kokį nors faktÄ
apie kopijavimo teisÄ, jÅ«s bÅ«site
+išmintingas manydamas, kad patento įstatymas yra skirtingas. Jūs retai kada
+suklysite!
+</p>
+
+<p>
+Praktikoje, beveik visi bendri pareiškimai su kuriais susidursite,
+formuluojami naudojant „intelektinÄ nuosavybÄ“, bus neteisingi.
+Pavyzdžiui, jums teks susidurti su teiginiais, kad „jos“ tikslas
+yra „skatinti inovatyvumÄ
“, bet tai tinka tik patento įstatymui
+ir galbÅ«t sÄja pramogų monopolijas. Kopijavimo teisÄs įstatymu nÄra
+rÅ«pinamasi inovatyvumu; populiarios muzikos daina arba novelÄ yra saugoma
+kopijavimo teise net jei ten nÄra nieko inovatyvaus. PrekÄs ženklo
įstatymu
+nÄra rÅ«pinamasi inovatyvumu; jei aÅ¡ įkursiu arbatos parduotuvÄ ir
pavadinsiu
+jÄ
„rms arbata“, tai bÅ«tų tvirtas prekÄs ženklas, net jei aÅ¡
+parduodu tas paÄias arbatas, tokiu paÄiu bÅ«du kaip ir visi kiti.
PrekybinÄs
+paslapties įstatymu nÄra rÅ«pinamasi inovatyvumu, iÅ¡skyrus prabÄgomis; mano
+arbatos klientų sÄ
raÅ¡as bÅ«tų prekybinÄ paslaptis, niekuo nesusijusi su
+inovatyvumu.</p>
+
+<p>
+Jums taip pat teks susidurti su pareiÅ¡kimais, kad „intelektine
+nuosavybe“ rÅ«pinamasi „kÅ«rybiÅ¡kumu“, bet iÅ¡ tikro tai
+tinka tik kopijavimo teisÄs įstatymui. Reikia daugiau, nei kÅ«rybiÅ¡kumo,
kad
+sukurti patentuotinÄ
iÅ¡radimÄ
. PrekÄs ženklo įstatymas ir prekybinÄs
+paslapties įstatymas neturi nieko bendro su kūrybiškumu; pavadinimas
+„rms arbata“ nÄ trupuÄio nÄra kÅ«rybiÅ¡kas ir mano slaptas
arbatos
+klientų sÄ
rašas irgi.</p>
+
+<p>
+ŽmonÄs dažnai sako „intelektinÄ nuosavybÄ“, kai jie iÅ¡
tikrųjų
+turi mintyje kokį nors didesnį ar mažesnį įstatymų rinkinį.
Pavyzdžiui,
+turtingos valstybÄs neturtingoms valstybÄms dažnai sudaro neteisingus
+įstatymus, kad iš jų išspaustų pinigų. Kai kurie iš šių įstatymų
yra tarp
+taip vadinamų „intelektinÄs nuosavybÄs“ įstatymų ir kiti
nÄra;
+nepaisant Å¡ito, Å¡ios praktikos kritikai dažnai griebiasi tos etiketÄs, nes
+ji jiems tapo pažįstama. JÄ
naudodami, jie klaidingai pateikia problemos
+natÅ«rÄ
. BÅ«tų geriau naudoti tikslų terminÄ
, tokį kaip „teisinÄ
+kolonizacija“, kuriuo perteikiama reikalo esmÄ.
+</p>
+
+<p>
+Paprasti žmonÄs nÄra vieninteliai, kuriems Å¡is terminas kelia sumiÅ¡imÄ
.
Net
+teisÄs profesoriai, kurie moko Å¡ių įstatymų, yra termino
„intelektinÄ
+nuosavybē gundymu įvilioti ir išblaškyti ir daro bendrus
pareiškimus,
+kurie prieštarauja jiems žinomiems faktams. Pavyzdžiui, vienas profesorius
+2006 m. paraÅ¡Ä:
+</p>
+
+<blockquote><p>
+Skirtingai nuo jų įpÄdinių, kurie dabar dirba viename WIPO aukÅ¡te, JAV
+konstitucijos formuotojai turÄjo principinį, į konkurencingumÄ
orientuotÄ
+požiÅ«rį į intelektinÄ nuosavybÄ. Jie žinojo, kad gali bÅ«ti reikalingos
+teisÄs, bet⦠jie suriÅ¡o kongresui rankas, keliais bÅ«dais apribodami jo
+galiÄ
.
+</p></blockquote>
+
+<p>
+Tame pareiškime minima JAV Konstitucijos 1 straipsnio, 8 skyriaus, 8 išlyga,
+kuria įgaliojami kopijavimo teisÄs įstatymas ir patento įstatymas. Nors ta
+iÅ¡lyga neturi nieko bendro su prekÄs ženklo įstatymu, prekybinÄs
paslapties
+įstatymu ar įvairiais kitais. Terminas „intelektinÄ nuosavybÄ“
+privedÄ tÄ
profesorių prie neteisingo apibendrinimo.
+</p>
+
+<p>
+Terminas „intelektinÄ nuosavybÄ“ taip pat veda prie
+supaprastinto mÄ
stymo. Jis skatina žmones koncentruotis ties skurdžiu
+bendrumu tokia forma, kokiÄ
šie fundamentaliai skirtingi įstatymai turi
+– kad jie kai kurioms Å¡alims kuria dirbtines privilegijas – ir
+nepaisyti detalių, kurios sudaro jų sudÄtį: konkretÅ«s apribojimai, kuriuos
+kiekvienas įstatymas visuomenei sukuria ir iÅ¡ to kylanÄios pasekmÄs. Å is
+supaprastintas koncentravimasis ties forma skatina „ekonomiÅ¡kÄ
“
+požiūrį į visas šias problemas.
+</p>
+
+<p>
+Äia veikia ekonomika, kaip dažnai atsitinka, kaip transporto priemonÄ
+neiÅ¡nagrinÄtoms prielaidoms. Ä® Å¡ias įeina prielaidos apie vertybes,
tokias
+kaip, kad svarbus yra produkcijos kiekis, kai laisvÄ ir gyvenimo bÅ«das ne,
+ir faktinÄs prielaidos, kurios yra didžiÄ
ja dalimi neteisingos, tokios kaip,
+kad muzikos kopijavimo teisÄs remia muzikantus, arba, kad vaistų patentai
+remia gyvenimus gelbÄjanÄius tyrimus.
+</p>
+
+<p>
+Dar viena problema, plaÄiÄ
ja prasme termine „intelektinÄ
+nuosavybÄ“ tiesiogiai neiÅ¡reikÅ¡ta, yra ta, kad konkreÄios problemos,
+iškeltos tais įvairiais įstatymais, tampa beveik nematomomis. Šios
+problemos iÅ¡kyla dÄl kiekvieno įstatymo niuansų – konkreÄiai kÄ
+terminas „intelektinÄ nuosavybÄ“ skatina žmones ignoruoti.
+Pavyzdžiui, viena su kopijavimo teisÄs įstatymu susijusi problema yra ta, ar
+dalinimasis muzika turÄtų bÅ«ti leidžiamas; patento įstatymas Äia yra ne
prie
+ko. Patento įstatymu iškeliamos tokios problemos, kaip ar neturtingoms
+valstybÄms turÄtų bÅ«ti leidžiama gaminti gyvenimus gelbÄjanÄius vaistus
ir
+juos parduoti pigiai, kad iÅ¡gelbÄti gyvenimus; kopijavimo teisÄs įstatymu
su
+tokiais reikalais neturima nieko bendro.
+</p>
+
+<p>
+Nei viena iÅ¡ Å¡ių problemų savo natÅ«ra nÄra tiktai ekonominÄ ir jų
+neekonominiai aspektai yra labai skirtingi; naudoti lÄkÅ¡tÄ
ekonominį
perdÄtÄ
+subendrinimÄ
kaip apie juos svarstymo pagrindÄ
, reiškia ignoruoti tuos
+skirtumus. Tų dviejų įstatymų įdÄjimas į „intelektinÄs
+nuosavybÄs“ kibirÄ
užgožiÄ
aiÅ¡kų mÄ
stymÄ
apie kiekvienÄ
iš
jų.
+</p>
+
+<p>
+TodÄl, bet kurios nuomonÄs apie „intelektinÄs nuosavybÄs
+problemÄ
“ ir bet kurie subendrinimai apie Å¡iÄ
neva kategorijÄ
yra
+beveik užtikrintai kvaili. Jei jūs manote, kad visi tie įstatymai yra viena
+problema, jÅ«s bÅ«site linkÄ parinkti savo nuomones iÅ¡ eilÄs Å¡luojanÄiai
+perdÄtų subendrinimų, nei vienas iÅ¡ kurių nÄra nors kiek geras.
+</p>
+
+<p>
+Jei jÅ«s norite apie patentų arba kopijavimo teisių, arba prekÄs ženklų,
arba
+kokių nors kitų skirtingų įstatymų iÅ¡keltas problemas mÄ
styti aiškiai,
+pirmas žingsnis yra užmirÅ¡ti idÄjÄ
juos sugrūsti kartu ir su jais elgtis
+kaip su atskiromis temomis. Antras žingsnis yra atmesti siauras
+perspektyvas ir supaprastintÄ
vaizdÄ
, kuriuos terminas „intelektinÄ
+nuosavybÄ“ siÅ«lo. Svarstykite kiekvienÄ
iš šių problemų atskirai,
+visoje jos pilnumoje, ir jÅ«s turite Å¡ansÄ
gerai jas apsvarstyti.
+</p>
+
+<p>Ir kai prieinama prie WIPO reformavimo, Äia yra <a
+href="http://fsfe.org/projects/wipo/wiwo.en.html";>vienas pasiÅ«lymas dÄl WIPO
+pavadinimo ir sudÄties pakeitimo</a>.
+</p>
+
+<hr />
+
+<p>
+Taip pat pamatykite <a href="/philosophy/komongistan.html">Keista
+Komongistan istorija (Termino „intelektinÄ nuosavybÄ“
+daužymas)</a>.
+</p>
+
+<p>
+Šalys Afrikoje yra daug labiau panašios, nei šie įstatymai ir
+„Afrika“ yra nuosekli geografinÄ koncepcija; nepaisant to, <a
+href="http://www.theguardian.com/world/2014/jan/24/africa-clinton";>kalbÄjimas
+apie „AfrikÄ
“ vietoje konkreÄios valstybÄs sukelia daug
+sumaišties</a>.
+</p>
+
+<p>
+<a
+href="http://torrentfreak.com/language-matters-framing-the-copyright-monopoly-so-we-can-keep-our-liberties-130714/";>Rickard
+Falkvinge palaiko Å¡io termino atmetimÄ
</a>.</p>
+
+<div class="translators-notes">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
+<h3>VertÄjo pastabos</h3>
+<ol>
+<li id="TransNote1">Nuo Äia ir toliau, akronimai originalo kalba
+neverÄiami.</li>
+</ol></div>
+</div>
+
+<!-- for id="content", starts in the include above -->
+<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>. Taip pat, yra ir <a
+href="/contact/">kiti bÅ«dai susisiekti</a> su FSF. NeveikianÄių nuorodų ir
+kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+
+<p>
+<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:address@hidden";>
+
+ <address@hidden></a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamÄs, kad pateiktume tikslius, geros
+kokybÄs vertimus. TaÄiau mes nesame iÅ¡imtys netobulumui. PraÅ¡ome
siųskite
+savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+<p>MÅ«sų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informacijÄ
pamatykite
+<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų
+PERSKAITYKITEMANE</a>.</p>
+</div>
+
+<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
+ files generated as part of manuals) on the GNU web server should
+ be under CC BY-ND 3.0 US. Please do NOT change or remove this
+ without talking with the webmasters or licensing team first.
+ Please make sure the copyright date is consistent with the
+ document. For web pages, it is ok to list just the latest year the
+ document was modified, or published.
+
+ If you wish to list earlier years, that is ok too.
+ Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
+ years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
+ year, i.e., a year in which the document was published (including
+ being publicly visible on the web or in a revision control system).
+
+ There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
+ Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
+<p>Copyright © 2004, 2006, 2010, 2013, 2015 Richard M. Stallman</p>
+
+<p>Å iam puslapiui taikoma <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/3.0/us/deed.lt";>Creative
+Commons Priskyrimas - Jokių iÅ¡vestinių darbų 3.0 JungtinÄs Valstijos
+licencija</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" -->
+<div class="translators-credits">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.-->
+ </div>
+
+<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
+Atnaujinta:
+
+$Date: 2015/08/28 07:02:27 $
+
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>
Index: philosophy/open-source-misses-the-point.lt.html
===================================================================
RCS file: philosophy/open-source-misses-the-point.lt.html
diff -N philosophy/open-source-misses-the-point.lt.html
--- /dev/null 1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ philosophy/open-source-misses-the-point.lt.html 28 Aug 2015 07:02:27
-0000 1.1
@@ -0,0 +1,493 @@
+<!--#set var="ENGLISH_PAGE"
value="/philosophy/open-source-misses-the-point.en.html" -->
+
+<!--#include virtual="/server/header.lt.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+
+<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! -->
+<title>KodÄl Atviras Å¡altinis praleidžia Laisvos programinÄs įrangos
esmÄ - GNU
+projektas - Laisvos programinÄs įrangos fondas</title>
+
+<!--#include virtual="/philosophy/po/open-source-misses-the-point.translist"
-->
+<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" -->
+<h2>KodÄl Atviras Å¡altinis praleidžia Laisvos programinÄs įrangos
esmÄ</h2>
+
+<p>pagal <strong>Richard Stallman</strong></p>
+
+<p>Kai mes programinÄ Ä¯rangÄ
vadiname „laisva“, mes turime
mintyje,
+kad ji gerbia <a href="/philosophy/free-sw.html">naudotojų esmines
+laisves</a>: laisvÄ jÄ
leisti, jÄ
išstudijuoti ir pakeisti ir išplatinti
+jos, pakeistos arba ne, kopijas. Tai laisvÄs reikalas, ne kainos, taigi,
+mÄ
stykite apie „kalbos laisvÄ“, o ne „nemokamÄ
alų“.</p>
+
+<p>Å ios laisvÄs yra gyvybiÅ¡kai svarbios. Jos yra esminÄs, ne tik atskiro
+naudotojo labui, bet visuomenei kaip visumai, nes jomis skatinamas
+socialinis solidarumas – tai yra, dalinimasis ir bendradarbiavimas.
+Jos tampa dar svarbesnÄmis, kai mÅ«sų kultÅ«ros ir gyvenimo veiklos vis
labiau
+skaitmeninÄs. Skaitmeninių garsų, paveikslų ir žodžių pasaulyje laisva
+programinÄ Ä¯ranga bendrai tampa vis labiau esmine laisvei.</p>
+
+<p>DeÅ¡imtys milijonų žmonių visame pasaulyje dabar naudoja laisvÄ
programinÄ
+įrangÄ
; kai kurių Indijos ir Ispanijos regionų viešosios mokyklos dabar
+visus mokinius mokina naudoti laisvÄ
<a
+href="/gnu/linux-and-gnu.html">GNU/Linux operacinÄ sistemÄ
</a>. TaÄiau,
+dauguma Å¡ių naudotojų niekada negirdÄjo apie etines priežastis dÄl
kurių mes
+sukÅ«rÄme Å¡iÄ
sistemÄ
ir surinkome laisvos programinÄs įrangos
bendruomenÄ,
+nes Å¡iomis dienomis apie Å¡iÄ
sistemÄ
ir bendruomenÄ dažniau kalbama kaip
+apie „atvirÄ
Å¡altinį“, juos priskiriant prie skirtingos
+filosofijos, kurioje Å¡ios laisvÄs yra beveik neminimos.</p>
+
+<p>Laisvos programinÄs įrangos judÄjimas nuo 1983 m. vykdo kampanijÄ
už
+kompiuterio naudotojų laisvÄ. Mes 1984 m. pradÄjome laisvos
operacinÄs
+sistemos GNU kÅ«rimÄ
, kad mes taip galÄtume iÅ¡vengti nelaisvų operacinių
+sistemų, kurios atima iÅ¡ savo naudotojų laisvÄ.
+1980–1990 m. laikotarpiu, mes sukÅ«rÄme didžiÄ
jÄ
daugumÄ
esminių
+tos sistemos komponentų ir suprojektavome <a href="/licenses/gpl.html">GNU
+bendrÄ
jÄ
vieÅ¡Ä
jÄ
licencijÄ
</a> (GNU GPL<sup><a
+href="#TransNote1">1</a></sup>), kad juos iÅ¡leisti pagal jÄ
–
+licencijÄ
, konkreÄiai suprojektuotÄ
apsaugoti visų programos naudotojų
+laisvÄ.</p>
+
+<p>Ne visi laisvos programinÄs įrangos naudotojai ir autoriai pritarÄ
laisvos
+programinÄs įrangos judÄjimo tikslams. 1998 m., dalis laisvos
+programinÄs įrangos bendruomenÄs atsiskyrÄ ir pradÄjo vykdyti
„atviro
+Å¡altinio“ kampanijÄ
. Šis terminas iš pradžių buvo pasiūlytas
siekiant
+iÅ¡vengti galimo nesusipratimo su terminu „laisva programinÄ
+įranga“, bet greitai tapo siejamas su filosofinÄmis pažiÅ«romis,
kurios
+yra pakankamai skirtingos nuo tų, kurias turi laisvos programinÄs įrangos
+judÄjimas.</p>
+
+<p>Kai kurie atviro Å¡altinio palaikytojai manÄ, kad tas terminas yra
+„marketingo kampanija už laisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
“, o tai
+patiktų verslininkams, pabrÄžiant tos programinÄs įrangos praktines
naudas,
+tuo paÄiu neiÅ¡keliant teisingumo ir neteisingumo problemų, kurių jie
galbūt
+nenorÄtų iÅ¡girsti. Kiti palaikytojai tiesiog atmetÄ laisvos programinÄs
+įrangos judÄjimo etines ir socialines vertybes. Kokie bebÅ«tų jų
požiūriai,
+kampanijų už atvirÄ
šaltinį metu, jie nei citavo, nei advokatavo už tas
+vertybes. Terminas „atviras Å¡altinis“ greitai tapo siejamas su
+idÄjomis ir argumentais, paremtais tiktais praktinÄmis vertybÄmis, tokiomis
+kaip galingos, patikimos programinÄs įrangos kÅ«rimas arba turÄjimas.
+Dauguma tų atviro šaltinio palaikytojų atsirado nuo tada ir jie susidaro tas
+paÄias asociacijas.</p>
+
+<p>Å ie du terminai apibÅ«dina beveik tÄ
paÄiÄ
programinÄs įrangos
kategorijÄ
,
+bet jie atstovauja požiūrius, paremtus fundamentaliai skirtingomis
+vertybÄmis. Atviras Å¡altinis yra vystymo metodologija; laisva programinÄ
+įranga yra socialinis judÄjimas. Laisvos programinÄs įrangos judÄjimui,
+laisva programinÄ Ä¯ranga yra etinis imperatyvas, esminÄ pagarba naudotojų
+laisvei. PrieÅ¡ingai, atviro Å¡altino filosofija nagrinÄja problemas
+kategorijomis kaip programinÄ Ä¯rangÄ
padaryti „geresne“ –
+tik praktine prasme. Ji sako, kad nelaisva programinÄ Ä¯ranga yra prastesnis
+sprendimas turimai praktinei problemai. DidžiÄ
ja dalimi „atviro
+Å¡altinio“ diskusijų neteikiama jokio dÄmesio teisingumui ir
+neteisingumui, tik populiarumui ir sÄkmei; Å¡tai <a
+href="http://www.linuxinsider.com/story/Open-Source-Is-Woven-Into-the-Latest-Hottest-Trends-78937.html";>tipinis
+pavyzdys</a>.</p>
+
+<p>TaÄiau, laisvos programinÄs įrangos judÄjimui nelaisva programinÄ
įranga yra
+socialinÄ problema ir sprendimas yra nustoti jÄ
naudoti ir pereiti prie
+laisvos programinÄs įrangos.</p>
+
+<p>„Laisva programinÄ Ä¯ranga.“ „Atviras Å¡altinis.“
Jei
+tai yra ta pati programinÄ Ä¯ranga (<a
+href="/philosophy/free-open-overlap.html">arba beveik tokia</a>) ar yra
+skirtumas kurį pavadinimÄ
jūs naudojate? Taip, nes skirtingi žodžiai
+perteikia skirtingas idÄjas. Kai laisva programa kokiu nors kitu pavadinimu
+jums Å¡iandien suteiktų tokiÄ
paÄiÄ
laisvÄ, ilgalaikÄs laisvÄs
įkūrimas
+pirmiausia priklauso nuo žmonių mokymo vertinti laisvÄ. Jei jÅ«s norite
+padÄti tai padaryti, yra esminga kalbÄti apie „laisvÄ
programinÄ
+įrangÄ
.“</p>
+
+<p>Mes, esantys laisvos programinÄs įrangos judÄjime, negalvojame apie
atviro
+Å¡altinio stovyklÄ
kaip apie prieÅ¡Ä
; prieÅ¡as yra nuosavybinÄ (nelaisva)
+programinÄ Ä¯ranga. Bet mes norime, jog žmonÄs žinotų, kad mes stovime
už
+laisvÄ, taigi mums nepriimtina kai klaidingai klijuojama atviro Å¡altinio
+palaikytojų etiketÄ.</p>
+
+<h3>Praktiniai skirtumai tarp laisvos programinÄs įrangos ir atviro
Å¡altinio</h3>
+
+<p>Praktikoje, atviras Å¡altinis atstovauja kriterijus, kurie yra Å¡iek tiek
+silpnesni, nei laisvos programinÄs įrangos. Kiek mes žinome, visÄ
+egzistuojanÄiÄ
laisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
galima kvalifikuoti atviru
+Å¡altiniu. Beveik visa atviro Å¡altinio programinÄ Ä¯ranga yra laisva
+programinÄ Ä¯ranga, bet yra iÅ¡imÄių. Pirma, kai kurios atviro Å¡altinio
+licencijos yra per daug apribojanÄios tiek, kad jos nÄra kvalifikuojamos
+kaip laisvos licencijos. Pavyzdžiui, „Open Watcom“ yra
+nelaisva, nes jos licencija neleidžiama padaryti modifikuotÄ
versijÄ
ir jÄ
+naudoti privaÄiai. Laimei, kelios programos naudoja tokias licencijas.</p>
+
+<p>Antra, ir labiau svarbu praktikoje, daug produktų, turinÄių kompiuterius,
+tikrina savo vykdomųjų programų parašus, kad naudotojus užblokuotų nuo
kitų
+vykdomųjų failų įdiegimo; tik viena privilegijuota kompanija gali sukurti
+vykdomuosius failus, kurie gali būti tame įrenginyje leidžiami arba gali
+prieiti prie visų jo galimybių. Mes tokius įrenginius vadiname
+„tironais“, o Å¡i praktika, pagal vienÄ
produktÄ
(Tivo), kuriame
+mes Å¡itÄ
pirmÄ
kartÄ
pastebÄjome, vadinama „tivonizacija“.
Net
+jei vykdomasis failas yra padarytas iš laisvo šaltinio kodo, naudotojai
+negali leisti modifikuotų jo versijų, taigi tas vykdomasis failas yra
+nelaisvas.</p>
+
+<p>Kriterijai atviram šaltiniui šitos problemos neatpažįsta; jais
rūpinamasi
+tik Å¡altinio kodo licencijavimu. TodÄl, Å¡ie nemodifikuojami vykdomieji
+failai, kai yra padaromi iš tokio šaltinio kodo, kaip Linux, kuris yra
+atviras Å¡altinis ir laisvas, yra atviro Å¡altinio, bet ne laisvi. Daug
+Android produktų turi nelaisvus tivonizuotus Linux vykdomuosius failus.</p>
+
+<h3>Dažni „Laisvos programinÄs įrangos“ ir „Atviro
+Å¡altinio“ nesusipratimai</h3>
+
+<p>Terminas „laisva programinÄ Ä¯ranga“ yra linkÄs bÅ«ti
neteisingai
+interpretuojamas: nesiekta reikÅ¡mÄ – „programinÄ Ä¯ranga, kuriÄ
+galite gauti už nulinÄ kainÄ
“, tinka Å¡iam terminui lygiai tiek pat,
+kiek ir siekta reikÅ¡mÄ – „programinÄ Ä¯ranga, kuri savo
+naudotojui suteikia tam tikras laisves“. Mes Å¡iÄ
problemÄ
sprendžiame
+pavieÅ¡indami laisvos programinÄs įrangos apibrÄžimÄ
ir sakydami
+„Galvokite apie „kalbos laisvÄ“, o ne „nemokamÄ
+alų““. Tai nÄra idealus sprendimas; juo negalima visiÅ¡kai
+panaikinti Å¡iÄ
problemÄ
. Nedviprasmiškas ir teisingas terminas, jei jis
+nesukeltų kitų problemų, būtų geresnis.</p>
+
+<p>Deja, visos kitos anglų kalbos alternatyvos turi savo paÄių problemas.
Mes
+peržiÅ«rÄjome daugelį, kurias žmonÄs siÅ«lÄ, bet nei viena yra tiek
aiškiai
+„teisinga“, kad perÄjimas prie jos bÅ«tų gera idÄja.
+(Pavyzdžiui, pagal kai kuriuos kontekstus prancūziškas ir ispaniškas žodis
+„libre“ veikia gerai, bet žmonÄs Indijoje visiÅ¡kai jo
+neatpažįsta.) Kiekvienas pasiÅ«lytas „laisvos programinÄs
+įrangos“ pakaitalas turi kokio nors tipo semantinÄ problemÄ
–
+įskaitant ir „atviro Å¡altinio programinÄ Ä¯ranga“.</p>
+
+<p><a href="http://opensource.org/docs/osd";>Oficialus „atviro Å¡altinio
+programinÄ Ä¯ranga“ apibrÄžimas</a> (kurį pavieÅ¡ino Atviro Å¡altinio
+iniciatyva ir yra per ilgas, kad bÅ«tų Äia įkeltas) buvo netiesiogiai
+iÅ¡vestas pagal mÅ«sų laisvos programinÄs įrangos kriterijus. Jie nÄra
tokie
+patys; kai kuriais aspektais jie yra Å¡iek tiek laisvesni. Nepaisant Å¡ito,
+jų apibrÄžimas dauguma atvejų sutinka su mÅ«sų apibrÄžimu.</p>
+
+<p>TaÄiau, akivaizdi iÅ¡sireiÅ¡kimo „atviro Å¡altinio programinÄ
+įranga“ reikÅ¡mÄ – ir tokia, kokiÄ
dauguma žmonių mano, kad
jis
+reiÅ¡kia – yra „JÅ«s galite pažiÅ«rÄti į Å¡altinio kodÄ
“. Tas
+kriterijus yra daug silpnesnis, nei laisvos programinÄs įrangos
apibrÄžimas,
+taip pat daug silpnesnis, nei oficialus atviro Å¡altinio apibrÄžimas. Jis
+apima daug programų, kurios nÄra nei laisvos, nei atviro Å¡altinio.</p>
+
+<p><!-- It was from http://da.state.ks.us/itec/TechArchPt6ver80.pdf, but
+that page is no longer available. -->
+Kadangi akivaizdi „atviras Å¡altinis“ reikÅ¡mÄ nÄra ta, kuriÄ
+siekia perteikti jos advokatai, išdava yra tokia, kad dauguma žmonių šį
+terminÄ
supranta klaidingai. Pagal raÅ¡ytojÄ
Neal Stephenson: „Linux
+yra „atviro Å¡altinio“ programinÄ Ä¯ranga, o tai reiÅ¡kia,
+paprasÄiausiai, kad kiekvienas gali gauti jo Å¡altinio kodo failų
+kopijas.“ Nemanau jis specialiai siekÄ atmesti arba suabejoti
+oficialiu apibrÄžimu. Manau jis paprasÄiausiai pritaikÄ anglų kalbos
+normatyvines taisykles, kad gautų to termino reikÅ¡mÄ. Kansas valstija
+pavieÅ¡ino panašų apibrÄžimÄ
: „Naudokite atviro Å¡altinio
programinÄ
+įrangÄ
(OSS). OSS yra programinÄ Ä¯ranga, kuriai Å¡altinio kodas yra
laisvai
+ir viešai prieinamas, nors konkretūs licencijavimo susitarimai skiriasi tuo,
+kas asmeniui yra leidžiama daryti su tuo kodu.“</p>
+
+<p><i>New York Times</i> <a
+href="http://www.nytimes.com/external/gigaom/2009/02/07/07gigaom-the-brave-new-world-of-open-source-game-design-37415.html";>išleido
+straipsnį, kuriame to termino reikÅ¡mÄ iÅ¡tempiama</a> iki naudotojo
atliekamo
+beta testavimo – leidimas keliems naudotojams iÅ¡bandyti ankstyvÄ
+versijÄ
ir suteikti konfidencialų atgalinį ryšį – kÄ
nuosavybinÄs
+programinÄs įrangos autoriai praktikavo deÅ¡imtmeÄiais.</p>
+
+<p>Atviro šaltinio palaikytojai bando su šituo susidoroti rodydami į jų
+oficialų apibrÄžimÄ
, bet tas pataisomasis požiūris yra mažiau efektyvus
+jiems, nei jis yra mums. Terminas „laisva programinÄ Ä¯ranga“
+turi dvi natÅ«ralias reikÅ¡mes, viena iÅ¡ kurių yra siektoji reikÅ¡mÄ, taigi,
+asmuo, kuris suvokÄ „kalbos laisvÄs, o ne nemokamo alaus“ idÄjÄ
,
+jos daugiau klaidingai nesupras. Bet terminas „atviras
+Å¡altinis“ turi tik vienÄ
natÅ«raliÄ
reikÅ¡mÄ, kuri yra skirtinga, nei
+reikÅ¡mÄ, kuriÄ
turi mintyje jo palaikytojai. Taigi, nÄra glausto bÅ«do
+paaiÅ¡kinti ir pateisinti jo oficialų apibrÄžimÄ
. Tai sukelia dar
blogesnÄ
+sumaištį.</p>
+
+<p>Kitas „atviro Å¡altinio“ nesusipratimas yra idÄja, kad jis
+reiÅ¡kia „nenaudojamÄ
GNU GPL“. Tai krypsta prie dar vieno
+gretutinio nesusipratimo, kad „laisva programinÄ Ä¯ranga“ reiÅ¡kia
+„GPL padengta programinÄ Ä¯ranga“. Abu atvejai yra klaidingi,
+kadangi GNU GPL kvalifikuojama kaip atviro Å¡altinio licencija ir dauguma
+atviro Å¡altinio licencijų kvalifikuojamos kaip laisvos programinÄs įrangos
+licencijos. Be GNU GPL yra <a href="/licenses/license-list.html">daug
+laisvos programinÄs įrangos licencijų</a>.</p>
+
+<p>Terminas „atviras Å¡altinis“ buvo dar toliau iÅ¡temptas jį
+panaudojant kitose veiklose, tokiose kaip vyriausybinÄse, Å¡vietimo ir
+mokslo, kur nÄra tokio dalyko, kaip Å¡altinio kodas ir kur programinÄs
+įrangos licencijavimo kriterijai paprasÄiausiai nÄra tinkami. Vienintelis
+bendras dalykas, kurį šios veiklos turi, yra tas, kad jos kažkaip
prikvieÄia
+žmones dalyvauti. Jie iÅ¡tempia šį terminÄ
taip toli, kad jis reiškia tik
+„dalyvaujantį“ arba „skaidrų“, arba dar mažiau nei
+tie. Blogiausia, jis <a
+href="http://www.nytimes.com/2013/03/17/opinion/sunday/morozov-open-and-closed.html";>tapo
+beprotišku skambiu žodeliu</a>.</p>
+
+<h3>Skirtingos vertybÄs gali privesti prie panaÅ¡ių iÅ¡vadų⦠bet ne
visada</h3>
+
+<p>1960–1970 m. laikotarpiu, radikalios grupÄs turÄjo
frakcionalizmo
+reputacijÄ
: kai kurios organizacijos skilo dÄl nesutarimų apie strategijos
+detales ir dvi dukterinÄs grupÄs viena su kita elgÄsi kaip su prieÅ¡ais,
+nepaisant panašių pagrindinių tikslų ir vertybių. Dešinysis sparnas
padarÄ
+didžiÄ
jÄ
Å¡ito dalį ir panaudojo jÄ
visos kairÄs kritikavimui.</p>
+
+<p>Kai kurie bando paniekinti laisvos programinÄs įrangos judÄjimÄ
lygindami
+mÅ«sų nesutarimÄ
su atviru šaltiniu su tų radikalių grupių nesutarimais.
Jie
+suvokia Å¡itÄ
atvirkÅ¡Äiai. Mes nesutariame su atviro Å¡altinio stovykla
dÄl
+pagrindinių tikslų ir vertybių, bet jų požiūriai ir mūsų dauguma
atvejų veda
+prie tokio paties praktinio elgesio – tokio kaip laisvos programinÄs
+įrangos vystymas.</p>
+
+<p>IÅ¡davoje, žmonÄs iÅ¡ laisvos programinÄs įrangos judÄjimo ir atviro
Å¡altinio
+stovyklos dažnai dirba ties praktiniais projektais, tokiais kaip programinÄs
+įrangos vystymas, kartu. Kelia nuostabÄ
, kad tokios skirtingos filosofinÄs
+pažiūros gali taip dažnai motyvuoti skirtingus žmones dalyvauti tuose
+paÄiuose projektuose. Nepaisant Å¡ito, bÅ«na situacijų, kuriose Å¡ios
+fundamentaliai skirtingos pažiūros veda prie labai skirtingų veiksmų.</p>
+
+<p>Atviro Å¡altinio idÄja yra ta, kad leidžiant naudotojams pakeisti ir
+iÅ¡platinti programinÄ Ä¯rangÄ
, padarys jÄ
galingesne ir patikimesne.
TaÄiau
+Å¡itai nÄra garantuota. NuosavybinÄs programinÄs įrangos autoriai
nebūtinai
+yra nekompetentingi. Kartais jie pagamina programÄ
, kuri yra galinga ir
+patikima, nors ji ir negerbia naudotojų laisvÄs. Laisvos programinÄs
+įrangos aktyvistai ir atviro Å¡altinio entuziastai į tÄ
reaguos labai
+skirtingai.</p>
+
+<p>Grynas atviro Å¡altinio entuziastas, tas, kuris visiÅ¡kai nÄra įtakotas
+laisvos programinÄs įrangos idealais, sakys: „AÅ¡ esu nustebÄs, jog
+jums pavyko pasiekti, kad programa taip gerai veiktų nesinaudojant mūsų
+vystymo modeliu, bet jums pavyko. Kaip aÅ¡ galÄÄiau gauti kopijÄ
?“
+Toks požiÅ«ris apdovanos schemas, kuriomis atimama mÅ«sų laisvÄ, vedant prie
+jos praradimo.</p>
+
+<p>Laisvos programinÄs įrangos aktyvistas sakys: „JÅ«sų programa yra
labai
+patraukli, bet aÅ¡ labiau vertinu savo laisvÄ. Taigi, aÅ¡ atmetu jÅ«sų
+programÄ
. Savo darbÄ
padarysiu kokiu nors kitu bÅ«du ir palaikysiu projektÄ
+sukurti laisvÄ
pakaitalÄ
.“ Jei mes vertiname savo laisvÄ, mes galime
+veikti, kad jÄ
išlaikytume ir apsaugotume.</p>
+
+<h3>Galinga, patikima programinÄ Ä¯ranga gali bÅ«ti blogai</h3>
+
+<p>IdÄja, kad mes norime galingos ir patikimos programinÄs įrangos kyla iÅ¡
+spÄjimo, kad tokia programinÄ Ä¯ranga yra sukurta aptarnauti savo
+naudotojus. Jei ji yra galinga ir patikima, tai reiškia, kad ji juos
+aptarnauja geriau.</p>
+
+<p>Bet pasakyti, kad programinÄ Ä¯ranga aptarnauja savo naudotojus galima tik
+jei ji gerbia jų laisvÄ. Kas jeigu ta programinÄ Ä¯ranga yra suprojektuota
+savo naudotojus supanÄioti grandinÄmis? Tada galingumas reiÅ¡kia, kad tos
+grandinÄs yra labiau supanÄiojanÄios ir patikimumas, kad jas sunkiau
+nuimti. Kenksmingos ypatybÄs, tokios kaip naudotojų Å¡nipinÄjimas,
naudotojų
+apribojimas, galinÄs durys ir primestiniai atnaujinimai yra įprasti
+nuosavybinei programinei įrangai ir kai kurie atviro šaltinio palaikytojai
+nori jas įgyvendinti atviro šaltinio programose.</p>
+
+<p>Spaudžiant filmų ir įrašų kompanijoms, programinÄ Ä¯ranga skirta
individams
+naudoti vis labiau yra projektuojama konkreÄiai jų suvaržymui. Å i
+kenksminga ypatybÄ yra žinoma kaip Skaitmeninių suvaržymų valdymas (DRM)
+(pamatykite <a
+href="http://defectivebydesign.org/";>DefectiveByDesign.org</a>) ir yra
+laisvÄs, kuriÄ
laisva programine įranga siekiama suteikti, dvasios
+antitezÄ. Ir ne tik dvasia: kadangi DRM tikslas yra sugniuždyti jÅ«sų
+laisvÄ, DRM autoriai bando padaryti, kad bÅ«tų sunku, neįmanoma ar net
+neteisÄta jums pakeisti tÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
, kuri įgyvendina DRM.</p>
+
+<p>Tuo paÄiu, kai kurie atviro Å¡altinio palaikytojai pasiÅ«lÄ „atviro
+Å¡altinio DRM“ programinÄ Ä¯rangÄ
. Jų idÄja yra tokia, kad
paviešindami
+programų, suprojektuotų apriboti jÅ«sų prieigÄ
prie užšifruotos terpÄs,
+Å¡altinio kodÄ
ir kitiems leidžiant jį pakeisti, jie pagamins galingesnÄ ir
+patikimesnÄ programinÄ Ä¯rangÄ
tokių naudotojų kaip jūs apribojimui. Ta
+programinÄ Ä¯ranga tada bÅ«tų pristatyta jums įrenginiuose, kurie jums
+neleidžia jos pakeisti.</p>
+
+<p>Å i programinÄ Ä¯ranga gali bÅ«ti atviras Å¡altinis ir naudoti atviro
Å¡altinio
+vystymo modelį, bet ji nebus laisva programinÄ Ä¯ranga, kadangi ji negerbs
+naudotojų, bÅ«tent tų, kurie jÄ
leis, laisvÄs. Jei atviro Å¡altinio
vystymo
+modeliui pasiseks Å¡iÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
padaryti galingesne ir patikimesne
+jus apribojant, tai jÄ
padarys net dar blogesne.</p>
+
+<h3>LaisvÄs baimÄ</h3>
+
+<p>PagrindinÄ pradinÄ motyvacija tų, kurie nuo laisvos programinÄs įrangos
+judÄjimo atskyrÄ atviro Å¡altinio stovyklÄ
buvo ta, kad etinÄs
„laisvos
+programinÄs įrangos“ idÄjos kai kuriuos žmones vertÄ jaustis
+nepatogiai. Tai yra tiesa: etinių problemų, tokių kaip laisvÄ,
iÅ¡kÄlimas,
+kalbÄjimas apie atsakomybes ir apie patogumÄ
taipogi, yra žmonių prašymas
+mÄ
styti apie dalykus, tokius kaip ar jų elgesys yra etiškas, kuriuos jie
+galbÅ«t bÅ«tų linkÄ ignoruoti. Tai gali sukelti diskomfortÄ
ir kai kurie
+žmonÄs gali paprasÄiausiai nuo to atsiriboti. Tai nereiÅ¡kia, kad mes
+turÄtume nustoti apie Å¡ias problemas kalbÄti.</p>
+
+<p>TaÄiau, tai yra tai, kÄ
atviro Å¡altinio lyderiai nusprendÄ padaryti.
Jie
+sumÄ
stÄ, kad iÅ¡laikydami tylÄ
apie etikÄ
ir laisvÄ ir kalbÄdami tik apie
+greitas praktines tam tikros laisvos programinÄs įrangos naudas, jie galbÅ«t
+galÄtų efektyviau „parduoti“ tÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
tam
tikriems
+naudotojams, ypatingai verslui.</p>
+
+<p>Toks požiūris pasiteisino kaip, jo paties nuostatomis, efektyvus. Atviro
+šaltinio retorika daugelį verslų ir individų įtikino naudoti, ir net
+vystyti, laisvÄ
programinÄ Ä¯rangÄ
, o tai iÅ¡plÄtÄ mÅ«sų bendruomenÄ
–
+bet tiktais paviršutinišku, praktiniu lygiu. Atviro šaltinio filosofija,
+kartu su jos grynai praktinÄmis vertybÄmis, užkardo laisvos programinÄs
+įrangos gilesnių idÄjų supratimÄ
; ji atveda daug žmonių į mūsų
bendruomenÄ,
+bet nemoko jų jos apginti. Tai yra gerai, kiek siekia, bet nÄra pakankama
+laisvÄ padaryti saugia. Naudotojų pritraukimas prie laisvos programinÄs
+įrangos juos nuveda tik dalį kelio tapti savo paÄių laisvÄs gynÄjais.</p>
+
+<p>AnksÄiau ar vÄliau Å¡ie naudotojai bus pakviesti, dÄl kokio nors
praktinio
+privalumo, pereiti atgal prie nuosavybinÄs programinÄs įrangos.
+NesuskaiÄiuojamai daug kompanijų siekia pasiÅ«lyti tokiÄ
pagundÄ
, kai kurie
+net siÅ«lo kopijas už dykÄ
. KodÄl naudotojai turÄtų atsisakyti? Tiktais
+jeigu jie iÅ¡moko vertinti laisvos programinÄs įrangos suteiktÄ
laisvÄ,
+vertinti paÄiÄ
laisvÄ, o ne konkreÄios laisvos programinÄs įrangos
techninį
+ir praktinį patogumÄ
. Å iai idÄjai skleisti, mes turime kalbÄti apie
+laisvÄ. Tam tikras „nutylÄkime“ požiÅ«rio į verslÄ
kiekis
gali
+būti bendruomenei naudingas, bet yra pavojinga jei jis taps tokiu įprastu,
+kad meilÄ laisvei atrodys kaip ekscentriÅ¡kumas.</p>
+
+<p>Ta pavojinga situacija yra bÅ«tent tai kÄ
mes turime. Dauguma žmonių
+užsiimanÄių laisva programine įranga, ypatingai jos platintojai, nedaug te
+pasako apie laisvÄ – nes jie įprastai siekia bÅ«ti „labiau
+priimtinais verslui“. Beveik visos GNU/Linux operacinÄs sistemos
+distribucijos prie bazinÄs laisvos sistemos prideda nuosavybinių paketų ir
+jos kvieÄia naudotojus laikyti tai privalumu, o ne trÅ«kumu.</p>
+
+<p>Nuosavybinių priedų programinÄ Ä¯ranga ir dalinai nelaisvos GNU/Linux
+distribucijos randa derlingÄ
žemÄ, nes dauguma mÅ«sų bendruomenÄs
+nereikalauja laisvÄs kartu su jų programine įranga. Tai nÄra sutapimas.
+Dauguma GNU/Linux naudotojų su šia sistema buvo supažindinti per
+„atviro Å¡altinio“ diskutavimÄ
, kuris nepasako, kad tikslas yra
+laisvÄ. Praktika, kuria neiÅ¡saugoma laisvÄ ir žodžiai, kuriais nekalbama
+apie laisvÄ eina kartu, kiekvienas skatindamas kitÄ
. Siekiant įveikti Å¡iÄ
+tendencijÄ
, mums reikia daugiau, o ne mažiau, kalbÄti apie laisvÄ.</p>
+
+<h3>„FLOSS“ ir „FOSS“</h3>
+
+<p> Terminai „FLOSS“ ir „FOSS“ buvo <a
+href="/philosophy/floss-and-foss.html">neutralÅ«s tarp laisvos programinÄs
+įrangos ir atviro šaltinio</a>. Jei jūsų tikslas yra neutralumas,
+“FLOSS” yra iÅ¡ tų dviejų geresnis, nes jis iÅ¡ tikrųjų yra
+neutralus. Bet jei jÅ«s norite pastovÄti už laisvÄ, neutralaus termino
+naudojimas nÄra tas kelias. StovÄjimas už laisvÄ apima jÅ«sų paramos
laisvei
+parodymÄ
žmonÄms.</p>
+
+<h3>Konkurentai dalijant protus</h3>
+
+<p>„Laisva“ ir „atviras“ yra konkurentai dalijant
+protus. „Laisva programinÄ Ä¯ranga“ ir „atviras
+Å¡altinis“ yra skirtingos idÄjos, bet, pagal daugelio žmonių
+programinÄs įrangos matymÄ
, jos rungiasi dÄl tos paÄios koncepcinÄs
nišos.
+Kai žmonÄs pripranta sakyti ir mÄ
styti „atviru Å¡altiniu“, tai
+jiems yra kliÅ«tis suprasti laisvos programinÄs įrangos judÄjimo filosofijÄ
+ir apie jÄ
mÄ
styti. Jei jie jau sieja mus ir mÅ«sų programinÄ Ä¯rangÄ
su
+žodžiu „atviras“, mums gali reikÄti juos intelektualiai
sukrÄsti
+prieÅ¡ tai, kai jie atpažins, kad mes stovime už kažkÄ
<em>kitkÄ
</em>.
Bet
+kokia veikla, kuri skatina žodį „atviras“ yra linkusi prailginti
+užuolaidÄ
, kuri slepia laisvos programinÄs įrangos judÄjimo idÄjas.</p>
+
+<p>TodÄl, laisvos programinÄs įrangos aktyvistams yra gerai patarta
atsisakyti
+dirbti veikloje, kuri save vadina „laisva“. Net jei ta veikla
+yra savaime gera, kiekvienas jÅ«sų padarytas indÄlis Å¡alimais padaro Å¡iek
+tiek žalos. Pilna kitų gerų veiklų, kurios save vadina
+„laisvomis“ ar „libre“. Kiekvienas prisidÄjimas prie
+tų projektų šalimais padaro šiek tiek papildomo gerumo. Iš tokios
gausybÄs
+naudingų projektų, kuriuos galima pasirinkti, kodÄl gi nepasirinkus tokio,
+kuris padaro Å¡iek tiek papildomo gerumo?</p>
+
+<h3>IÅ¡vada</h3>
+
+<p>Kol atviro šaltinio advokatai pritraukia naujų naudotojų į mūsų
bendruomenÄ,
+mes, laisvos programinÄs įrangos aktyvistai, privalome petys į petį vykdyti
+užduotį laisvÄs problemÄ
pristatyti jų dÄmesiui. Mes turime sakyti:
+„Tai yra laisva programinÄ Ä¯ranga ir ji jums suteikia laisvÄ!“
+– daugiau ir garsiau nei bet kada anksÄiau. KiekvienÄ
kartÄ
kai jūs
+sakote „laisva programinÄ Ä¯ranga“, o ne „atviras
+Å¡altinis“, jÅ«s padedate mÅ«sų reikalui.</p>
+
+<h4>Pastabos</h4>
+
+<!-- The article is incomplete (#793776) as of 21st January 2013.
+<p>
+
+Joe Barr's article,
+<a href="http://www.itworld.com/LWD010523vcontrol4";>“Live and
+let license,”</a> gives his perspective on this issue.</p>
+-->
+<p>
+Lakhani ir Wolf <a
+href="http://ocw.mit.edu/courses/sloan-school-of-management/15-352-managing-innovation-emerging-trends-spring-2005/readings/lakhaniwolf.pdf";>straipsnyje
+apie laisvos programinÄs įrangos autorių motyvacijÄ
</a> įvardinta, kad
+reikÅ¡minga dalis yra motyvuota požiÅ«riu, kad programinÄ Ä¯ranga turÄtų
būti
+laisva. Taip yra nepaisant fakto, jog jie apklausÄ autorius, esanÄius
+SourceForge, svetainÄje, kuri nepalaiko požiÅ«rio, kad tai yra etinÄ
+problema.</p>
+
+<div class="translators-notes">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
+<h3>VertÄjo pastabos</h3>
+<ol>
+<li id="TransNote1">Nuo Äia ir toliau, akronimai originalo kalba
+neverÄiami.</li>
+</ol></div>
+</div>
+
+<!-- for id="content", starts in the include above -->
+<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>. Taip pat, yra ir <a
+href="/contact/">kiti bÅ«dai susisiekti</a> su FSF. NeveikianÄių nuorodų ir
+kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+
+<p>
+
+<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:address@hidden";>
+
+ <address@hidden></a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamÄs, kad pateiktume tikslius, geros
+kokybÄs vertimus. TaÄiau mes nesame iÅ¡imtys netobulumui. PraÅ¡ome
siųskite
+savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+<p>MÅ«sų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informacijÄ
pamatykite
+<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų
+PERSKAITYKITEMANE</a>.</p>
+</div>
+
+<p>Copyright © 2007, 2010, 2012, 2015 Richard Stallman</p>
+
+<p>Å iam puslapiui taikoma <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/3.0/us/deed.lt";>Creative
+Commons Priskyrimas - Jokių iÅ¡vestinių darbų 3.0 JungtinÄs Valstijos
+licencija</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" -->
+<div class="translators-credits">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.-->
+ </div>
+
+<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
+Atnaujinta:
+
+$Date: 2015/08/28 07:02:27 $
+
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>
Index: philosophy/surveillance-vs-democracy.lt.html
===================================================================
RCS file: philosophy/surveillance-vs-democracy.lt.html
diff -N philosophy/surveillance-vs-democracy.lt.html
--- /dev/null 1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ philosophy/surveillance-vs-democracy.lt.html 28 Aug 2015 07:02:27
-0000 1.1
@@ -0,0 +1,537 @@
+<!--#set var="ENGLISH_PAGE"
value="/philosophy/surveillance-vs-democracy.en.html" -->
+
+<!--#include virtual="/server/header.lt.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+
+<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! -->
+<title>Kiek daug sekimo demokratija gali atlaikyti? - GNU projektas - Laisvos
+programinÄs įrangos fondas</title>
+
+<!--#include virtual="/philosophy/po/surveillance-vs-democracy.translist" -->
+<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" -->
+<h2>Kiek daug sekimo demokratija gali atlaikyti?</h2>
+
+<p>pagal <a href="http://www.stallman.org/";>Richard Stallman</a></p>
+
+<blockquote><p>Šio straipsnio variantas 2013 m. spalį buvo pirma
paviešintas <a
+href="http://www.wired.com/opinion/2013/10/a-necessary-evil-what-it-takes-for-democracy-to-survive-surveillance/";>Wired</a>.</p></blockquote>
+
+<p>DÄka Edward Snowden atskleidimų, mes žinome, kad dabartinis bendro
+visuomenÄs sekimo lygis yra nesuderinamas su žmogaus teisÄmis.
+Pasikartojantis disidentų, Å¡altinių ir žurnalistų JAV ir kitur gÄ
sdinimas ir
+persekiojimas suteikia patvirtinimÄ
. Mums reikia sumažinti Å¡itÄ
bendro
+sekimo lygį, bet kiek? Koks tiksliai yra <em>maksimalus toleruotinas sekimo
+lygis</em>, kurį mes privalome užtikrinti, kad nebūtų viršytas? Tai yra
tas
+lygis, už kurio sekimas pradeda kirstis su demokratijos funkcionavimu, su
+kuriuo informatoriai (tokie kaip Snowden) yra tikÄtina, kad bus pagauti.</p>
+
+<p>SusidÅ«rÄ su vyriausybÄs slaptumu, mes, žmonÄs, priklausome nuo
informatorių
+<a href="https://www.eff.org/deeplinks/2013/11/reddit-tpp-ama";>pranešimų
+mums apie tai, kÄ
valstybÄ daro</a>. TaÄiau, Å¡iandieninis sekimas
+potencialius informatorius gÄ
sdina, o tai reiškia, kad šito yra per daug.
+MÅ«sų demokratinÄs valstybÄs kontrolÄs atgavimui, mes privalome sumažinti
+sekimÄ
tiek, jog informatoriai žinotų, kad yra saugūs.</p>
+
+<p>Laisvos/libre programinÄs įrangos naudojimas, <a
+href="/philosophy/free-software-even-more-important.html">kaip aš raginau 30
+metų</a>, yra pirmas žingsnis perimant mūsų skaitmeninių gyvenimų
valdymÄ
ir
+į tai įeina sekimo prevencija. Mes negalime pasitikÄti nelaisva programine
+įranga; NSA <a
+href="http://blogs.computerworlduk.com/open-enterprise/2013/06/how-can-any-company-ever-trust-microsoft-again/index.htm";>naudoja</a>
+ir net <a
+href="http://www.theguardian.com/world/2013/sep/05/nsa-gchq-encryption-codes-security";>kuria</a>
+saugumo nelaisvoje programinÄje įrangoje silpnybes, kad įsibrautų į mÅ«sų
+paÄių kompiuterius ir marÅ¡rutizatorius. Laisva programinÄ Ä¯ranga mums
+suteikia mÅ«sų paÄių kompiuterių kontrolÄ, bet <a
+href="http://www.wired.com/opinion/2013/10/149481/";>tai neapsaugos mūsų
+privatumo, kai įžengiame į internetÄ
</a>.</p>
+
+<p><a
+href="http://www.theguardian.com/world/2013/oct/10/nsa-surveillance-patriot-act-author-bill";>DvipartinÄ
+teisÄ „nutraukti vietinio sekimo galias“</a> JAV yra kuriama,
+bet ji paremta mūsų virtualių asmeninių įrašų naudojimo apribojimu
+vyriausybei. Šito neužteks apsaugoti informatorius jei
+„informatoriaus pagavimas“ yra pakankamas pagrindas gauti
+prieigÄ
, pakankamÄ
jį arba jÄ
identifikuoti. Mums reikia žengti
toliau.</p>
+
+<h3>VirÅ¡utinÄ sekimo demokratijoje riba</h3>
+
+<p>Jei informatoriai nedrįsta atskleisti nusikaltimų ir melų, mes prarandame
+paskutinÄ mÅ«sų vyriausybÄs ir institucijų efektyvios kontrolÄs skiautÄ.
+Å tai todÄl sekimas, kuris valstybÄ Ä¯galina iÅ¡siaiÅ¡kinti kas kalbÄjo su
+žurnalistu yra per daug sekimo – per daug iÅ¡tverti demokratijai.</p>
+
+<p>Neįvardintas JAV vyriausybÄs atstovas 2011 m. žurnalistams
grÄsmingai
+praneÅ¡Ä, kad <a
+href="http://www.rcfp.org/browse-media-law-resources/news-media-law/news-media-and-law-summer-2011/lessons-wye-river";>JAV
+neÅ¡auks į teismÄ
žurnalistų, nes „Mes žinome su kuo jÅ«s
+Å¡nekate.“</a> Kartais <a
+href="http://www.theguardian.com/media/2013/sep/24/yemen-leak-sachtleben-guilty-associated-press";>žurnalistų
+telefoninių skambuÄių įraÅ¡ai yra užpraÅ¡omi</a>, kad Å¡itÄ
išsiaiškinti, bet
+Snowden mums parodÄ, jog iÅ¡ esmÄs jie užpraÅ¡o kiekvieno, esanÄio JAV,
visų
+telefoninių skambuÄių įrašų, visÄ
laikÄ
, <a
+href="http://www.theguardian.com/world/interactive/2013/jun/06/verizon-telephone-data-court-order";>iš
+Verizon</a> ir <a
+href="http://www.marketwatch.com/story/nsa-data-mining-digs-into-networks-beyond-verizon-2013-06-07";>iš
+kitų kompanijų irgi</a>.</p>
+
+<p>OpozicinÄms ir disidentinÄms veikloms reikia iÅ¡saugoti paslaptis nuo
+valstybių, kurios linkusios su jais elgtis nešvariai. ACLU<sup><a
+href="#TransNote1">1</a></sup> pademonstravo JAV vyriausybÄs <a
+href="http://www.aclu.org/files/assets/Spyfiles_2_0.pdf";>sistemingÄ
+įsiterpimo į taikias disidentų grupes praktikÄ
</a>, pagal pretekstÄ
, kad
+tarp jų gali būti teroristų. Riba, šalia kurios sekimo yra per daug, yra
+riba, prie kurios valstybÄ gali sužinoti kas kalbÄjo su žinomu žurnalistu
+arba žinomu disidentu.</p>
+
+<h3>Informacija, surinkus, bus netinkamai panaudota</h3>
+
+<p>Kai žmonÄs atpažįsta, kad bendro sekimo lygis yra per didelis, pirmas
+atsakas yra pasiūlyti prieigos prie sukauptų duomenų ribas. Tai skamba
+maloniai, bet nesutvarkys tos problemos, net truputi, net priimant, kad
+vyriausybÄ paklÅ«sta taisyklÄms. (NSA suklaidino FISA teismÄ
, kuris
praneÅ¡Ä,
+kad <a
+href="http://www.wired.com/threatlevel/2013/09/nsa-violations/";>negalÄjo
+efektyviai priversti NSA būti atsakinga</a>.) Įtarimas nusikaltimu bus
+pagrindas prieigai, taigi, kai informatorius yra apkaltinamas
+„Å¡pionažu“, to „Å¡nipo“ suradimas bus pasiteisinimas
+prieigai prie sukauptos medžiagos.</p>
+
+<p>Papildomai, valstybÄs sekimo darbuotojai netinkamai panaudos tuos duomenis
+asmeniniais tikslais. Kai kurie NSA agentai <a
+href="http://www.theguardian.com/world/2013/aug/24/nsa-analysts-abused-surveillance-systems";>naudojo
+JAV sekimo sistemas stebÄti savo mylimuosius</a> – buvusius, esamus ar
+pageidaujamus – pagal vadinamÄ
„MEILÄSŽVALGYBA“
+praktikÄ
. NSA sako ji keletÄ
kartų Å¡itÄ
pagavusi ir nubaudusi; mes
nežinome
+kiek buvo kitų atvejų, kurie nebuvo pagauti. Bet šie įvykiai mūsų
neturÄtų
+stebinti, nes policija ilgai <a
+href="http://www.sweetliberty.org/issues/privacy/lein1.htm";>naudojosi savo
+prieiga prie vairuotojo licencijų įrašų siekiant surasti kÄ
nors
+simpatiÅ¡ko</a> – praktika, žinoma kaip „valstybinio numerio
+paieÅ¡ka pasimatymui“.</p>
+
+<p>Sekimo duomenys visada bus panaudoti ir kitais tikslais, net jei tai yra
+uždrausta. Kai tik duomenys yra sukaupti ir valstybÄ turi galimybÄ prie jų
+prieiti, ji tuos duomenis gali pasibaisÄtinais bÅ«dais panaudoti netinkamai,
+kaip demonstruoja pavyzdžiai iš <a
+href="http://falkvinge.net/2012/03/17/collected-personal-data-will-always-be-used-against-the-citizens/";>Europos</a>
+ir <a
+href="https://en.wikipedia.org/wiki/Japanese_American_internment";>JAV</a>.</p>
+
+<p>Asmeninius duomenis, valstybÄs surinktus, taip pat tikÄtina, kad įgys
+iÅ¡oriniai įsilaužÄliai, kurie nulaužia serverių apsaugÄ
, net <a
+href="https://www.techdirt.com/articles/20150612/16334231330/second-opm-hack-revealed-even-worse-than-first.shtml";>įsilaužÄliai,
+dirbantys prieÅ¡iÅ¡koms valstybÄms</a>.</p>
+
+<p>VyriausybÄs gali lengvai naudoti masinio sekimo gebÄjimÄ
<a
+href="http://www.nytimes.com/2015/06/22/world/europe/macedonia-government-is-blamed-for-wiretapping-scandal.html";>nusmukdyti
+demokratijÄ
tiesiogiai</a>.</p>
+
+<p>VisiÅ¡kas sekimas prieinamas valstybei įgalina valstybÄ pradÄti masiÅ¡kÄ
bet
+kurio asmens žvejybos ekspedicijÄ
. Siekiant padaryti žurnalistikÄ
ir
+demokratijÄ
saugiomis, mes privalome apriboti duomenų, kurie yra lengvai
+prieinami valstybei, kaupimÄ
.</p>
+
+<h3>Tvirta privatumo apsauga privalo būti technine</h3>
+
+<p>Elektroninio pasienio fondas ir kitos organizacijos siÅ«lo eilÄ teisinių
+principų, suprojektuotų <a
+href="https://en.necessaryandproportionate.org/text";>išvengti masiško sekimo
+iÅ¡naudojimų</a>. Ä® Å¡iuos principus įeina, kritiÅ¡kai, aiÅ¡ki teisinÄ
+informatorių apsauga; kaip pasekmÄ, jie bÅ«tų adekvatÅ«s demokratinių
laisvių
+apsaugai – jei bus visiÅ¡kai priimti ir be iÅ¡imÄių privalomai
+užtikrinti amžinai.</p>
+
+<p>TaÄiau, tokios teisinÄs apsaugos yra nepatikimos: pagal nesenÄ
istorijÄ
, jos
+gali bÅ«ti atÅ¡auktos (kaip pagal FISA pataisų aktÄ
), atidÄtos arba <a
+href="http://www.nytimes.com/2009/04/16/us/16nsa.html";>ignoruojamos</a>.</p>
+
+<p>Tuo paÄiu metu, demagogai cituos įprastus pasiteisinimus, kaip pagrindus
+visiÅ¡kam sekimui; bet kokia teroristinÄ ataka, net kuria nužudoma tik
+keletas žmonių, gali bÅ«ti iÅ¡pÅ«sta pateikti progÄ
.</p>
+
+<p>Jei prieigos prie duomenų apribojimai bus nustumti vÄlesniam laikui, tai
bus
+tarsi jų niekada nebuvo: metų vertÄs asmeniniai įraÅ¡ai staiga taptų
+prieinami netinkamam valstybÄs ir jos agentų panaudojimui ir, jei kompanijų
+surinkti, jų privaÄiam netinkamam panaudojimui taip pat. TaÄiau, jei mes
+sustabdysime asmeninių įrašų apie visus rinkimÄ
, tie asmeniniai įrašai
+neegzistuos ir nebus jokio būdo juos sudaryti atgaline tvarka. Naujas
+neliberalus režimas turÄtų sekimÄ
įgyvendinti iÅ¡ naujo ir jis pradÄtų
rinkti
+duomenis tik nuo tada. Kas lieÄia atidÄjimÄ
arba laikinÄ
šio įstatymo
+ignoravimÄ
, tokiÄ
idÄjÄ
būtų sunku logiškai pagrįsti.</p>
+
+<h3>Pirma, nebūkite kvaili</h3>
+
+<p>Privatumo turÄjimui, jÅ«s privalote jo neiÅ¡mesti: pirmas, kuris turi
jūsų
+privatumÄ
saugoti, esate jÅ«s. Venkite save identifikuoti svetainÄse,
+junkitÄs prie jų per Tor ir naudokite narÅ¡ykles, kurios blokuoja schemas,
+kurias jos naudoja lankytojų stebÄjimui. Naudokite GNU Privacy Guard savo
+el. pašto turinio užšifravimui. Už pirkinius atsiskaitykite grynais.</p>
+
+<p>Patys turÄkite savo duomenis; nelaikykite savo duomenų kokios nors
+kompanijos „patogiame“ serveryje. TaÄiau, yra saugu patikÄti
+atsarginÄ duomenų kopijÄ
komercinei paslaugai, su sÄ
lyga, kad jūs
+patalpinsite failus į archyvÄ
ir Å¡itÄ
visÄ
archyvÄ
, įskaitant failų
+pavadinimus, prieš jį išsiųsdami, savo paties kompiuteryje užšifruosite
su
+laisva programine įranga.</p>
+
+<p>Privatumo labui, jÅ«s privalote iÅ¡vengti nelaisvos programinÄs įrangos,
+kadangi, kaip jÅ«sų kompiuterinių skaiÄiavimų kontrolÄs atidavimo kitiems
+pasekmÄ, <a href="/philosophy/proprietary-surveillance.html">tikÄtina, kad
+ji jus seks</a>. Venkite <a
+href="/philosophy/who-does-that-server-really-serve.html">paslaugos kaip
+programinÄs įrangos pakaitalo</a>; priedo prie jÅ«sų kompiuterinių
+skaiÄiavimų kontrolÄs atidavimo kitiems, Å¡itam iÅ¡ jÅ«sų reikia, kad
+perduotumÄte tam serveriui visus susijusius duomenis.</p>
+
+<p>Saugokite savo draugų ir kolegų privatumÄ
taip pat. <a
+href="http://bits.blogs.nytimes.com/2014/05/21/in-cybersecurity-sometimes-the-weakest-link-is-a-family-member/";>Neatiduokite
+jų asmeninÄs informacijos</a>, iÅ¡skyrus kaip su jais susisiekti, ir niekada
+jokiai svetainei neduokite savo el. paÅ¡to ar telefono kontaktų sÄ
rašo.
+Nesakykite kompanijai, tokiai kaip Facebook, apie savo draugus nieko tokio,
+ko jie gali nenorÄti pavieÅ¡inti laikraÅ¡tyje. Dar geriau, visiÅ¡kai
nebūkite
+Facebook naudojami. Atmeskite komunikacijos sistemas, kurios iš naudotojų
+reikalauja pateikti jų tikrus vardus, net jei jÅ«s ketinate pateikti savÄ
jį,
+kadangi jos spaudžia kitus žmones atsisakyti savo privatumo.</p>
+
+<p>Savisauga yra esminÄ, bet net pati tvirÄiausia savisauga nÄra pakankama
+apsaugoti jÅ«sų privatumÄ
sistemose, arba nuo jų, kurios jums nepriklauso.
+Kai mes komunikuojame su kitais arba judame mieste, mūsų privatumas
+priklauso nuo visuomenÄs praktikų. Kai kurių sistemų, kurios seka mÅ«sų
+komunikacijas ir judÄjimÄ
, mes galime išvengti, bet ne jų visų. Aišku,
+geresnis sprendimas yra sustabdyti visas šitas sistemas nuo kitų žmonių,
nei
+tikri įtariamieji, sekimo.</p>
+
+<h3>Mes privalome kiekvienÄ
sistemÄ
projektuoti privatumui</h3>
+
+<p>Jei mes nenorime visiÅ¡kai sekamos visuomenÄs, mes privalome sekimÄ
laikyti
+tam tikro tipo socialiniu teršalu ir apriboti sekimo poveikį kiekvienai
+naujai skaitmeninei sistemai lygiai taip pat, kaip mes apribojame gamtinÄs
+aplinkos poveikį fizinÄms konstrukcijoms.</p>
+
+<p>Pavyzdžiui: „protingi“ elektros matuokliai Å¡lovinami už
elektros
+tiekimo kompanijai momentinių duomenų apie kiekvieno kliento elektros
+vartojimÄ
siuntimÄ
, įskaitant kaip vartojimas sulyginamas su vartotojais
+bendrai. Tai įgyvendinta pasiremiant bendru sekimu, bet joks sekimas nÄra
+reikalingas. Elektros tiekimo kompanijai bÅ«tų lengva apskaiÄiuoti vidutinį
+gyvenamosios kaimynystÄs vartojimÄ
padalinant visuminį suvartojimÄ
iš
+abonentų skaiÄiaus ir tÄ
išsiųsti į tuos matuoklius. Kiekvieno kliento
+matuoklis galÄtų palyginti savo vartojimÄ
, bet kuriuo pageidaujamu laiko
+periodu, su vidutiniu vartojimo modeliu tam periodui. Tokia pati nauda, be
+jokio sekimo!</p>
+
+<p>Mums reikia projektuoti tokį privatumÄ
visose mÅ«sų skaitmeninÄse
sistemose.</p>
+
+<h3>Duomenų rinkimo ištaisymas: palikti juos išbarstytus</h3>
+
+<p>Vienas bÅ«das padaryti stebÄjimÄ
saugiu privatumo atžvilgiu yra <a
+name="dispersal">išlaikyti duomenis išbarstytus ir prieigai nepatogius</a>.
+Seno stiliaus saugumo kameros nekÄlÄ privatumui jokio pavojaus(<a
+href="#privatespace">*</a>). Įrašas buvo saugomas valdoje ir laikytas
+ilgiausiai kelias savaites. DÄl prieigos prie Å¡ių įrašų nepatogumo, tai
+niekada nebuvo daroma masiškai; prie jų būdavo prieinama tik vietose,
+kuriose kas nors praneÅ¡Ä apie nusikaltimÄ
. Nebūtų įmanoma fiziškai
surinkti
+milijonus kaseÄių kiekvienÄ
dienÄ
ir jas peržiÅ«rÄti arba
nukopijuoti.</p>
+
+<p>Å iomis dienomis, saugumo kameros tapo sekimo kameromis: jos yra prijungtos
+prie interneto, taigi, įraÅ¡ai gali bÅ«ti surinkti į duomenų centrÄ
ir
+išsaugoti amžinai. Tai jau yra pavojinga, bet bus dar blogiau. Su veido
+atpažinimo progresu galime sulaukti dienos, kada įtariamus žurnalistus, kad
+pamatyti su kuo jie Å¡neka, bus galima stebÄti gatvÄje visÄ
laikÄ
.</p>
+
+<p>Prie interneto prijungtos kameros dažnai paÄios turi palaidÄ
apsaugÄ
,
taigi,
+<a
+href="http://www.networkworld.com/community/blog/cia-wants-spy-you-through-your-appliances";>bet
+kas gali pažiÅ«rÄti kÄ
mato kamera</a>. Privatumo atstatymui, mes turÄtume
+uždrausti prie interneto prijungtų kamerų, nukreiptų kur ir kada
įleidžiama
+visuomenÄ, naudojimÄ
, iÅ¡skyrus kai neÅ¡asi žmonÄs. Kiekvienas privalo
būti
+laisvas retkarÄiais įkelti nuotraukas ir video įraÅ¡us, bet sistemiÅ¡kas
tokių
+duomenų internete kaupimas privalo būti apribotas.</p>
+
+<p><a name="privatespace"><b>*</b></a>AÅ¡ Äia darau prielaidÄ
, kad saugumo
+kamera nukreipta į parduotuvÄs vidų arba į gatvÄ. Bet kokia kamera,
kuriÄ
+kas nors nukreipia į kieno nors privaÄiÄ
erdvÄ, pažeidžia privatumÄ
,
bet tai
+yra kita problema.</p>
+
+<h3 id="digitalcash">InternetinÄs komercijos sekimo iÅ¡taisymas</h3>
+
+<p>DidžiÄ
jÄ
duomenų rinkimo dalį sudaro paÄių žmonių skaitmeninÄs
veiklos.
+Įprastai duomenis pirmiausia renka kompanijos. Bet kai prieinama prie
+pavojaus privatumui ir demokratijai, nÄra jokio skirtumo ar sekimÄ
+tiesiogiai atlieka valstybÄ, ar susitarta su verslu, nes tie duomenys,
+kuriuos kompanijos renka, yra sistemiškai prieinami valstybei.</p>
+
+<p>NSA, per PRISM, <a
+href="https://www.commondreams.org/headline/2013/08/23-2";>pateko į daugelio
+didelių interneto korporacijų duomenų bazes</a>. AT&T išsaugojo visus
+per jÄ
nuo 1987 m. atliktus telefoninių skambuÄių įraÅ¡us ir <a
+href="http://www.nytimes.com/2013/09/02/us/drug-agents-use-vast-phone-trove-eclipsing-nsas.html?_r=0";>padarÄ
+juos prieinamus DEA</a> paieÅ¡kai pagal užklausimÄ
. TiesÄ
sakant, JAV
+vyriausybÄ neturi tų duomenų, bet praktine prasme galima laikyti, kad ji
+juos turi.</p>
+
+<p>TodÄl, tikslui apsaugoti žurnalistikÄ
ir demokratijÄ
reikia, kad mes
+sumažintume duomenis, bet kokios organizacijos surinktus apie žmones, o ne
+tik valstybÄs. Mes privalome iÅ¡ naujo suprojektuoti skaitmenines sistemas
+taip, kad jos duomenų apie savo naudotojus nekauptų. Jei jiems reikia
+skaitmeninių duomenų apie mÅ«sų transakcijas, jiems neturÄtų bÅ«ti
leidžiama
+juos laikyti ilgiau, nei trumpÄ
laikÄ
, kuris neatskiriamai būtinas jų
+reikalams su mumis.</p>
+
+<p>Vienas iš motyvų dabartiniam interneto sekimo lygiui yra tas, kad
svetainÄs
+yra finansuojamos per reklamavimÄ
si, paremtÄ
naudotojų veiklų ir potraukių
+stebÄjimu. Tai paprastÄ
įkyrumÄ
– reklamavimÄ
, kurį mes galime
+iÅ¡mokti ignoruoti – paverÄia į sekimo sistemÄ
, kuri mus žaloja
+nepaisant to ar mes tai žinome, ar ne. Pirkimai internetu taip pat stebi
+savo naudotojus. Ir mes visi žinome, kad „privatumo politika“
+yra labiau pasiteisinimai pažeisti privatumÄ
, nei įsipareigojimai jį
+išlaikyti.</p>
+
+<p>Mes galÄtume pakoreguoti abi problemas priimdami anoniminių mokÄjimų
sistemÄ
+– tai yra, anoniminÄ mokÄtojui. (Mes nenorime, kad pardavÄjas vengtų
+mokesÄių.) <a
+href="http://www.wired.com/opinion/2013/05/lets-cut-through-the-bitcoin-hype/";>Bitcoin
+nÄra anoniminis</a>, nors yra pastangų sukurti bÅ«dus mokÄti su Bitcoin
+anonimiÅ¡kai. TaÄiau, technologija <a
+href="http://www.wired.com/wired/archive/2.12/emoney_pr.html";>skaitmeniniams
+gryniesiems pirma buvo sukurta 1980–1990 m. laikotarpyje</a>;
+mums reikia tik tinkamų verslui planų ir, kad valstybÄ jiems
nekliudytų.</p>
+
+<p>Dar vienas pavojus iš svetainių asmeninių duomenų rinkimo yra tas, kad
+saugumo laužytojai gali patekti į vidų, juos pasiimti ir juos netinkamai
+panaudoti. Ä® tai įeina klientų kreditinių kortelių detalÄs. Anoniminių
+mokÄjimų sistema šį pavojų užbaigtų: svetainÄs saugumo skylÄ negali
jums
+pakenkti jei ta svetainÄ apie jus nieko nežino.</p>
+
+<h3>Keliavimo sekimo ištaisymas</h3>
+
+<p>Mes privalome skaitmeninÄs rinkliavos surinkimÄ
paversti anoniminiu
mokÄjimu
+(pavyzdžiui, naudojant skaitmeninius grynuosius). Valstybinių numerių
+atpažinimo sistemos atpažįsta visus valstybinius numerius ir šie <a
+href="http://news.bbc.co.uk/2/hi/programmes/whos_watching_you/8064333.stm";>duomenys
+gali bÅ«ti laikomi neapibrÄžtÄ
laikÄ
</a>; iÅ¡ jų turÄtų bÅ«ti
įstatymiškai
+reikalaujama pastebÄti ir įraÅ¡yti tik tuos valstybinius numerius, kurie yra
+teismo sprendimais paieÅ¡komų automobilių sÄ
raše. Mažiau saugi
alternatyva
+vietoje įrašytų visus automobilius, bet tik kelioms dienoms ir pilnų
duomenų
+nepadarytų prieinamais internetu; prieiga prie Å¡ių duomenų turÄtų bÅ«ti
+apribota valstybinių numerių pagal teismo sprendimus sÄ
rašo ieškojimu.</p>
+
+<p>JAV „neskraidymo“ sÄ
rašo turi būti atsikratyta, nes tai yra
<a
+href="https://www.aclu.org/blog/national-security-technology-and-liberty-racial-justice/victory-federal-court-recognizes";>bausmÄ
+be teismo</a>.</p>
+
+<p>Priimtina turÄti sÄ
raÅ¡Ä
žmonių, kurių asmuo ir bagažas bus
apieškoti su
+ypatingu atidumu ir su anoniminiais keleiviais, skrendanÄiais vidaus
+reisais, galima bÅ«tų elgtis tarsi jie bÅ«tų Å¡iame sÄ
raše. Taip pat yra
+priimtina neleisti užsienieÄiams, jei jiems aplamai nÄra leidžiama patekti
į
+valstybÄ, įlipti skrydžiams į tÄ
valstybÄ. Å ito turÄtų pakakti
visiems
+teisÄtiems tikslams.</p>
+
+<p>Daug didelio pralaidumo tranzito sistemų mokÄjimams naudoja kažkokio tipo
+protingas korteles arba RFID. Å ios sistemos kaupia asmeninius duomenis: jei
+jÅ«s kartÄ
padarysite klaidÄ
sumokÄdami kažkuo kitu, nei grynais, jie visam
+laikui susieja tÄ
kortelÄ su jÅ«sų vardu. Dar daugiau, jie įraÅ¡o visas
+keliones susietas su kiekviena kortele. Kartu jie prilygsta masiniam
+sekimui. Šis duomenų rinkimas privalo būti sumažintas.</p>
+
+<p>Navigacijos paslaugos vykdo sekimÄ
: naudotojo kompiuteris žemÄlapių
tarnybai
+praneÅ¡a to naudotojo vietÄ
ir kur tas naudotojas nori keliauti; tada, tas
+serveris nustato marÅ¡rutÄ
ir siunÄia jį atgal į to naudotojo kompiuterį,
+kuris jį pavaizduoja. Å iomis dienomis, serveris tikÄtina įraÅ¡o naudotojo
+vietas, kadangi nÄra nieko kas Å¡ito neleistų. Å is sekimas nÄra
+neatskiriamai būtinas ir projektuojant iš naujo būtų galima jo išvengti:
+laisva/libre programinÄ Ä¯ranga naudotojo kompiuteryje galÄtų atsisiųsti
+aktualių regionų (jei jie nebuvo atsisiųsti anksÄiau) žemÄlapio duomenis,
+apskaiÄiuoti marÅ¡rutÄ
ir jį pavaizduoti, niekam niekada nepranešant kur
tas
+naudotojas yra ar kur nori keliauti.</p>
+
+<p>DviraÄių skolinimosi sistemos ir t. t., gali bÅ«ti suprojektuotos taip,
kad
+besiskolinanÄiojo tapatybÄ yra žinoma tik toje stotyje, iÅ¡ kurios tas
+daiktas buvo pasiskolintas. Skolinimasis informuotų visas stotis, kad tas
+daiktas yra „iÅ¡vykÄs“, taigi, kai naudotojas jį grÄ
žina bet
+kurioje stotyje (bendrai, kurioje nors kitoje), ta stotis žinos kur ir kada
+tas daiktas buvo pasiskolintas. Ji informuos tÄ
kitÄ
stotį, kad tas daiktas
+nebÄra „iÅ¡vykÄs“. Ji taip pat apskaiÄiuos naudotojui sÄ
skaitÄ
ir
+iÅ¡siųs jÄ
(palaukusi kokį nors atsitiktinį skaiÄių minuÄių) į
bÅ«stinÄ per
+stoÄių žiedÄ
taip, kad ta bÅ«stinÄ neiÅ¡siaiÅ¡kintų iÅ¡ kurios stoties ta
+sÄ
skaita atkeliavo. Kai Å¡itai yra padaryta, grÄ
žinimo stotis užmirštų
viskÄ
+apie Å¡iÄ
transakcijÄ
. Jei daiktas per ilgai išlieka
„iÅ¡vykÄs“,
+stotis iÅ¡ kurios jis buvo pasiskolintas gali bÅ«stinÄ informuoti; tuo atveju,
+ji galÄtų besiskolinanÄiojo tapatybÄ iÅ¡siųsti nedelsiant.</p>
+
+<h3>Komunikacinių asmeninių įrašų ištaisymas</h3>
+
+<p>Prieigos prie interneto tiekÄjai ir telefoninio ryÅ¡io kompanijos laiko
+išsamius savo naudotojų kontaktų duomenis (naršymas, telefoniniai
skambuÄiai
+ir t. t.). Su mobiliaisiais telefonais, jie taip pat <a
+href="http://www.zeit.de/digital/datenschutz/2011-03/data-protection-malte-spitz";>įrašo
+naudotojo fizinÄ buvimo vietÄ
</a>. Jie šiuos asmeninius įrašus laiko
ilgÄ
+laikÄ
: AT&T atveju, virš 30 metų. Greitai jie net <a
+href="http://www.wired.com/opinion/2013/10/the-trojan-horse-of-the-latest-iphone-with-the-m7-coprocessor-we-all-become-qs-activity-trackers/";>įraÅ¡inÄs
+naudotojo kūno procesus</a>. Panašu, kad <a
+href="https://www.aclu.org/blog/national-security-technology-and-liberty/it-sure-sounds-nsa-tracking-your-location";>NSA
+korinio ryšio telefonų vietos duomenis renka</a> masiškai.</p>
+
+<p>Nestebima komunikacija, kur sistemos kuria tokius asmeninius įrašus, yra
+neįmanoma. Taigi, juos kurti ar laikyti turÄtų bÅ«ti nelegalu. ISP ir
+telefoninio ryšio kompanijoms turi būti neleidžiama labai ilgai laikyti
Å¡iÄ
+informacijÄ
, nesant teismo sprendimo sekti tam tikrÄ
pusÄ.</p>
+
+<p>Å is sprendimas nÄra visiÅ¡kai patenkinantis, nes jis fiziÅ¡kai nesustabdys
+vyriausybÄs nuo visos informacijos, iÅ¡karto kai ji yra sugeneruojama,
+rinkimo – tai, kÄ
<a
+href="http://www.guardian.co.uk/world/2013/jun/06/nsa-phone-records-verizon-court-order";>JAV
+daro su kai kuriomis arba visomis telefoninio ryšio kompanijomis</a>. Mes
+turÄtume pasikliauti to įstatymiÅ¡ku uždraudimu. TaÄiau, tai bÅ«tų
geriau,
+nei dabartinÄ situacija, kai aktualus įstatymas (PATRIOTO aktas) Å¡itos
+praktikos aiÅ¡kiai neuždraudžia. Papildomai, jei vyriausybÄ vÄl pradÄtų
+atlikti tokio tipo sekimÄ
, ji negautų duomenų apie kiekvieno telefoninius
+skambuÄius, atliktus iki to laiko.</p>
+
+<p>Privatumui apie tai su kuo jÅ«s susiraÅ¡inÄjate el. paÅ¡tu, paprastas
dalinis
+sprendimas yra jums ir kitiems naudotis el. paÅ¡to paslaugomis valstybÄje,
+kuri niekada nebendradarbiautų su jÅ«sų paÄių vyriausybe ir kuriomis
+tarpusavyje komunikuojama naudojant Å¡ifravimÄ
. TaÄiau, Ladar Levison
+(Lavabit paÅ¡to paslaugos, kuriÄ
JAV sekimas siekÄ visiÅ¡kai korumpuoti,
+savininkas) turi pažangesnÄ idÄjÄ
Å¡ifravimo sistemos, per kuriÄ
jūsų
+el. paÅ¡to paslauga žinotų tik, kad jÅ«s iÅ¡siuntÄte paÅ¡tÄ
kažkokiam mano
+el. pašto paslaugos naudotojui ir mano el. pašto paslauga žinotų tik, kad
aš
+gavau paÅ¡tÄ
iš kažkokio jūsų el. pašto paslaugos naudotojo, bet būtų
sunku
+nustatyti, kad jÅ«s man iÅ¡siuntÄte paÅ¡tÄ
.</p>
+
+<h3>Bet kažkiek sekimo yra būtina</h3>
+
+<p>Siekiant, kad valstybÄ surastų nusikaltÄlius, jai reikia galÄti tirti
+konkreÄius nusikaltimus, arba konkreÄius įtariama planuojamus nusikaltimus,
+pagal teismo sprendimÄ
. Kartu su internetu, galia pasiklausyti telefoninių
+pokalbių natÅ«raliai bÅ«tų iÅ¡plÄsta iki galios prisijungti prie
internetinių
+jungÄių. Å ia galia lengva piktnaudžiauti dÄl politinių priežasÄių,
bet ji
+taip pat yra bÅ«tina. Laimei, tai nesukurs galimybÄs surasti informatorius
+po fakto, jei prieÅ¡ tokį faktÄ
(kaip aš rekomendavau) mes neleisime
+skaitmeninÄms sistemoms masiÅ¡kai kaupti asmeninius įraÅ¡us.</p>
+
+<p>Individai, turintys specialiÄ
, valstybÄs suteiktÄ
galiÄ
, tokie kaip
+policija, netenka savo teisÄs į privatumÄ
ir privalo būti stebimi. (Iš
+tikrųjų, policija turi savo paÄios žargoninį priesaikos sulaužymo
terminÄ
+– „<a
+href="https://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Police_perjury&oldid=552608302";>liudijimasmelavimas</a>“,
+kadangi ji Å¡itÄ
daro taip dažnai, ypatingai su protestuotojais ir <a
+href="http://photographyisnotacrime.com/";>fotografais</a>.) Vienas
+Kalifornijos miestas, kuriame policijai reikÄjo visÄ
laikÄ
dÄvÄti video
+kameras, atrado, kad <a
+href="http://www.motherjones.com/kevin-drum/2013/08/ubiquitous-surveillance-police-edition";>jos
+jÄgos panaudojimas sumažÄjo 60 %</a>. ACLU Å¡itam teikia
pirmenybÄ.</p>
+
+<p><a
+href="http://action.citizen.org/p/dia/action3/common/public/?action_KEY=12266";>Korporacijos
+nÄra žmonÄs ir žmogaus teisÄs netaikytinos</a>. TeisÄta iÅ¡ įmonių
+reikalauti paviešinti detales procesų, kurie gali sukelti cheminių,
+biologinių, branduolinių, fiskalinių, skaiÄiuojamųjų (pvz., <a
+href="http://DefectiveByDesign.org";>DRM</a>) ar politinių (pvz., užkulisinÄ
+veikla) pavojų visuomenei, iki bet kokio viešajai gerovei reikalingo lygio.
+Å ių operacijų pavojus (apsvarstykite BP naftos iÅ¡liejimÄ
, išsilydimus
+FukuÅ¡imoje ir 2008 m. fiskalinÄ krizÄ) pranoksta terorizmÄ
.</p>
+
+<p>TaÄiau, žurnalistika privalo bÅ«ti apsaugota nuo sekimo, net kai ji yra
+vykdoma kaip verslo dalis.</p>
+
+<hr />
+
+<p>Skaitmenine technologija milžiniÅ¡kai padidintas mÅ«sų judÄjimų,
veiksmų ir
+komunikacijų sekimo lygis. Tai yra gerokai daugiau, nei mes patyrÄme
+1990–2000 m. laikotarpiu ir <a
+href="http://blogs.hbr.org/cs/2013/06/your_iphone_works_for_the_secret_police.html";>gerokai
+daugiau, nei žmonÄs už GeležinÄs uždangos patyrÄ</a>
+1980–1990 m. laikotarpiu, ir vis tiek bÅ«tų gerokai daugiau, net
+su papildomais teisiniais tų sukauptų duomenų naudojimo apribojimais
+valstybei.</p>
+
+<p>Nebent jei mes tikime, kad mÅ«sų laisvos valstybÄs anksÄiau nukentÄjo
nuo
+baisaus sekimo deficito ir turÄtų bÅ«ti labiau sekamos, nei buvo Sovietų
+SÄ
junga ir Rytų Vokietija, mes privalome šį padidÄjimÄ
nukreipti
priešinga
+linkme. Tam reikalinga sustabdyti didelių duomenų apie žmones kaupimÄ
.</p>
+
+<div class="translators-notes">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
+<h3>VertÄjo pastabos</h3>
+<ol>
+<li id="TransNote1">Nuo Äia ir toliau, akronimai originalo kalba
+neverÄiami.</li>
+</ol></div>
+</div>
+
+<!-- for id="content", starts in the include above -->
+<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>. Taip pat, yra ir <a
+href="/contact/">kiti bÅ«dai susisiekti</a> su FSF. NeveikianÄių nuorodų ir
+kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+
+<p>
+<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:address@hidden";>
+
+ <address@hidden></a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamÄs, kad pateiktume tikslius, geros
+kokybÄs vertimus. TaÄiau mes nesame iÅ¡imtys netobulumui. PraÅ¡ome
siųskite
+savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+<p>MÅ«sų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informacijÄ
pamatykite
+<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų
+PERSKAITYKITEMANE</a>.</p>
+</div>
+
+<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
+ files generated as part of manuals) on the GNU web server should
+ be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this
+ without talking with the webmasters or licensing team first.
+ Please make sure the copyright date is consistent with the
+ document. For web pages, it is ok to list just the latest year the
+ document was modified, or published.
+
+ If you wish to list earlier years, that is ok too.
+ Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
+ years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
+ year, i.e., a year in which the document was published (including
+ being publicly visible on the web or in a revision control system).
+
+ There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
+ Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
+<p>Copyright © 2015 Richard Stallman</p>
+
+<p>Å iam puslapiui taikoma <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/";>Creative Commons
+Priskyrimas - Jokių iÅ¡vestinių darbų 4.0 TarptautinÄ licencija</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" -->
+<div class="translators-credits">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.-->
+ </div>
+
+<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
+Atnaujinta:
+
+$Date: 2015/08/28 07:02:27 $
+
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>
Index: philosophy/po/compromise.lt-en.html
===================================================================
RCS file: philosophy/po/compromise.lt-en.html
diff -N philosophy/po/compromise.lt-en.html
--- /dev/null 1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ philosophy/po/compromise.lt-en.html 28 Aug 2015 07:02:28 -0000 1.1
@@ -0,0 +1,254 @@
+<!--#include virtual="/server/header.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+<title>Avoiding Ruinous Compromises
+- GNU Project - Free Software Foundation</title>
+<style type="text/css" media="print,screen">
+<!--
+ .quote {
+ font-size: 90%;
+ max-width: 30em;
+ padding: .5em 1.5em;
+ background-color: #ececec;
+ border-radius: 1em;
+ -moz-border-radius: 1em;
+ -khtml-border-radius: 1em;
+ -webkit-border-radius: 1em;
+ -opera-border-radius: 1em;
+ }
+ .quote.imgright { margin: .3em 1em 1em 1em; }
+ .quote b { font-style: normal; }
+-->
+</style>
+<!--#include virtual="/philosophy/po/compromise.translist" -->
+<!--#include virtual="/server/banner.html" -->
+<h2>Avoiding Ruinous Compromises</h2>
+
+<p>by <strong>Richard Stallman</strong></p>
+
+<blockquote class="quote imgright"><p>“Twenty-five years
+ago <a href="/gnu/initial-announcement.html">on September 27, 1983, I
+announced a plan</a> to create a completely free operating system
+called GNU—for ‘GNU's Not Unix’. As part of the
+25th anniversary of the GNU system, I have written this article on how
+our community can avoid ruinous compromises. In addition to avoiding
+such compromises, there are many ways you can <a href="/help/help.html">help
+GNU</a> and free software. One basic way is
+to <a
href="https://www.fsf.org/associate/support_freedom/join_fsf?referrer=4052";>
+join the Free Software Foundation</a> as an Associate
+Member.”—<b>Richard Stallman</b></p></blockquote>
+
+<p>The free software movement aims for a social
+change: <a href="/philosophy/free-sw.html">to make all software
+free</a> so that all software users are free and can be part of a
+community of cooperation. Every nonfree program gives its developer
+unjust power over the users. Our goal is to put an end to that
+injustice.</p>
+
+<p>The road to freedom
+is <a
href="http://www.fsf.org/bulletin/2008/spring/the-last-mile-is-always-the-hardest/";>
+a long road</a>. It will take many steps and many years to reach a
+world in which it is normal for software users to have freedom. Some
+of these steps are hard, and require sacrifice. Some of them become easier
+if we make compromises with people that have different goals.</p>
+
+<p>Thus, the <a href="http://www.fsf.org/";>Free Software
+Foundation</a> makes compromises—even major ones. For
+instance, we made compromises in the patent provisions of version 3 of
+the <a href="/licenses/gpl.html">GNU General Public License</a> (GNU GPL) so
+that major companies would contribute to and distribute GPLv3-covered
+software and thus bring some patents under the effect of these
+provisions. </p>
+
+<img src="/graphics/gplv3-large.png" alt=" [GPLv3 Logo] " class="imgleft" />
+
+<p><a href="/licenses/lgpl.html">The Lesser GPL</a>'s purpose is a
+compromise: we use it on certain chosen free libraries to permit their
+use in nonfree programs because we think that legally prohibiting
+this would only drive developers to proprietary libraries instead. We
+accept and install code in GNU programs to make them work together
+with common nonfree programs, and we document and publicize this in
+ways that encourage users of the latter to install the former, but not
+vice versa. We support specific campaigns we agree with, even when we
+don't fully agree with the groups behind them.</p>
+
+<p>But we reject certain compromises even though many others in our
+community are willing to make them. For instance,
+we <a href="/philosophy/free-system-distribution-guidelines.html">
+endorse only the GNU/Linux distributions</a> that have policies not to
+include nonfree software or lead users to install it. To endorse
+nonfree distributions would be a <acronym title="ruinous
+(rū'ə-nəs) adj. 1. Causing or apt to cause ruin;
+destructive. 2. Falling to ruin; dilapidated or
+decayed.">ruinous</acronym> compromise.</p>
+
+<p>Compromises are ruinous if they would work against our aims in the
+long term. That can occur either at the level of ideas or at the level of
+actions.</p>
+
+<p>At the level of ideas, ruinous compromises are those that reinforce
+the premises we seek to change. Our goal is a world in which software
+users are free, but as yet most computer users do not even recognize
+freedom as an issue. They have taken up “consumer”
+values, which means they judge any program only on practical characteristics
+such as price and convenience.</p>
+
+<p>Dale Carnegie's classic self-help book, <cite>How to Win Friends and
+Influence People</cite>, advises that the most effective way to
+persuade someone to do something is to present arguments that appeal
+to his values. There are ways we can appeal to the consumer values
+typical in our society. For instance, free software obtained gratis
+can save the user money. Many free programs are convenient and
+reliable, too. Citing those practical benefits has succeeded in
+persuading many users to adopt various free programs, some of which
+are now quite successful.</p>
+
+<p>If getting more people to use some free programs is as far as you
+aim to go, you might decide to keep quiet about the concept of
+freedom, and focus only on the practical advantages that make sense
+in terms of consumer values. That's what the term “open
+source” and its associated rhetoric do.</p>
+
+<p>That approach can get us only part way to the goal of freedom. People
+who use free software only because it is convenient will stick with it
+only as long as it is convenient. And they will see no reason not to
+use convenient proprietary programs along with it.</p>
+
+<p>The philosophy of open source presupposes and appeals to consumer
+values, and this affirms and reinforces them. That's why we
+<a href="/philosophy/open-source-misses-the-point.html">do not support
+open source.</a></p>
+
+<img src="/graphics/gnulaptop.png"
+ alt=" [Levitating Gnu with a laptop] " class="imgright" />
+
+<p>To establish a free community fully and lastingly, we need to do
+more than get people to use some free software. We need to spread the
+idea of judging software (and other things) on “citizen
+values”, based on whether it respects users' freedom and
+community, not just in terms of convenience. Then people will not
+fall into the trap of a proprietary program baited by an attractive,
+convenient feature.</p>
+
+<p>To promote citizen values, we have to talk about them and show how
+they are the basis of our actions. We must reject the Dale Carnegie
+compromise that would influence their actions by endorsing their
+consumer values.</p>
+
+<p>This is not to say we cannot cite practical advantage at all—we can
+and we do. It becomes a problem only when the practical advantage steals
+the scene and pushes freedom into the background. Therefore,
+when we cite the practical advantages of free software, we reiterate
+frequently that those are just <em>additional, secondary</em> reasons
+to prefer it.</p>
+
+<p>It's not enough to make our words accord with our ideals; our
+actions have to accord with them too. So we must also avoid
+compromises that involve doing or legitimizing the things we aim to
+stamp out.</p>
+
+<p>For instance, experience shows that you can attract some users to
+<a href="/gnu/why-gnu-linux.html">GNU/Linux</a> if you include some
+nonfree programs. This could mean a cute nonfree application that
+will catch some user's eye, or a nonfree programming platform such
+as <a href="/philosophy/java-trap.html">Java</a> (formerly) or the
+Flash runtime (still), or a nonfree device driver that enables
+support for certain hardware models.</p>
+
+<p>These compromises are tempting, but they undermine the goal. If
+you distribute nonfree software, or steer people towards it, you will
+find it hard to say, “Nonfree software is an injustice, a
+social problem, and we must put an end to it.” And even if you
+do continue to say those words, your actions will undermine them.</p>
+
+<p>The issue here is not whether people should be <em>able</em>
+or <em>allowed</em> to install nonfree software; a general-purpose
+system enables and allows users to do whatever they wish. The issue
+is whether we guide users towards nonfree software. What they do on
+their own is their responsibility; what we do for them, and what we
+direct them towards, is ours. We must not direct the
+users towards proprietary software as if it were a solution, because
+proprietary software is the problem.</p>
+
+<p>A ruinous compromise is not just a bad influence on others. It can
+distort your own values, too, through cognitive dissonance. If you
+have certain values, but your actions imply other, conflicting values,
+you are likely to change your values or your actions so as to resolve the
+contradiction. Thus, projects that argue only from practical
+advantages, or direct people toward some nonfree software, nearly
+always shy away from even <em>suggesting</em> that nonfree software
+is unethical. For their participants, as well as for the public, they
+reinforce consumer values. We must reject these compromises if we wish
+to keep our values straight.</p>
+
+<p>If you want to move to free software without compromising the goal
+of freedom, look at <a href="http://www.fsf.org/resources";>the FSF's
+resources area</a>. It lists hardware and machine configurations that
+work with free software, <a href="/distros"> totally free GNU/Linux
+distros</a> to install, and <a href="http://directory.fsf.org/";>
+thousands of free software packages</a> that
+work in a 100 percent free software environment. If you want to help the
+community stay on the road to freedom, one important way is to
+publicly uphold citizen values. When people are discussing what is
+good or bad, or what to do, cite the values of freedom and community
+and argue from them.</p>
+
+<p>A road that lets you go faster is not better if it leads to the
+wrong place. Compromise is essential to achieve an ambitious goal,
+but beware of compromises that lead away from the goal.</p>
+
+<hr />
+
+<p>
+For a similar point in a different area of life,
+see <a
+href="http://www.guardian.co.uk/commentisfree/2011/jul/19/nudge-is-not-enough-behaviour-change";>
+“Nudge” is not enough</a>.
+</p>
+
+</div><!-- for id="content", starts in the include above -->
+<!--#include virtual="/server/footer.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Please send general FSF & GNU inquiries to <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>. There are also <a
+href="/contact/">other ways to contact</a> the FSF. Broken links and other
+corrections or suggestions can be sent to <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+
+<p><!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:address@hidden";>
+ <address@hidden></a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+Please see the <a
+href="/server/standards/README.translations.html">Translations README</a> for
+information on coordinating and submitting translations of this article.</p>
+</div>
+
+<p>Copyright © 2008, 2009, 2014, 2015 <a
href="http://www.stallman.org/";>Richard
+Stallman</a>.</p>
+
+<p>This page is licensed under a <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/3.0/us/";>Creative
+Commons Attribution-NoDerivs 3.0 United States License</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.html" -->
+
+<p class="unprintable">Updated:
+<!-- timestamp start -->
+$Date: 2015/08/28 07:02:28 $
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>
Index: philosophy/po/free-software-even-more-important.lt-en.html
===================================================================
RCS file: philosophy/po/free-software-even-more-important.lt-en.html
diff -N philosophy/po/free-software-even-more-important.lt-en.html
--- /dev/null 1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ philosophy/po/free-software-even-more-important.lt-en.html 28 Aug 2015
07:02:28 -0000 1.1
@@ -0,0 +1,350 @@
+<!--#include virtual="/server/header.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+<title>Free Software Is Even More Important Now
+- GNU Project - Free Software Foundation</title>
+ <!--#include
virtual="/philosophy/po/free-software-even-more-important.translist" -->
+<!--#include virtual="/server/banner.html" -->
+
+<h2>Free Software Is Even More Important Now</h2>
+
+<p>by <a href="http://www.stallman.org/";><strong>Richard
+Stallman</strong></a></p>
+
+<blockquote>
+<p>A substantially edited version of this article was published in <a
+href="http://www.wired.com/opinion/2013/09/why-free-software-is-more-important-now-than-ever-before";>
+Wired</a>.</p>
+<p>
+<a href="/help">Suggested ways you can help the free software movement</a>.
+</p>
+</blockquote>
+
+<p>Since 1983, the Free Software Movement has campaigned for computer
+users' freedom—for users to control the software they
+use, rather than vice versa. When a program respects users' freedom
+and community, we call it “free software.”</p>
+
+<p>We also sometimes call it “libre software” to emphasize
+that we're talking about liberty, not price. Some proprietary
+(nonfree) programs, such as Photoshop, are very expensive; others,
+such as Flash Player, are available gratis—but that's a minor
+detail. Either way, they give the program's developer power
+over the users, power that no one should have.</p>
+
+<p>Those two nonfree programs have something else in common: they are
+both <em>malware</em>. That is, both have functionalities designed to
+mistreat the user. Proprietary software nowadays is often malware
+because <a href="/philosophy/proprietary/proprietary.html">the
+developers' power corrupts them</a>.</p>
+
+<p>With free software, the users control the program, both individually
+and collectively. So they control what their computers do (assuming
+those computers are <a href="/philosophy/loyal-computers.html">loyal</a>
+and do what the users' programs tell them to do).</p>
+
+<p>With proprietary software, the program controls the users, and some
+other entity (the developer or “owner”) controls the
+program. So the proprietary program gives its developer power over
+its users. That is unjust in itself, and tempts the developer to
+mistreat the users in other ways.</p>
+
+<p>Freedom means having control over your own life. If you use a
+program to carry out activities in your life, your freedom depends on
+your having control over the program. You deserve to have control
+over the programs you use, and all the more so when you use them for
+something important in your life.</p>
+
+<p>Users' control over the program requires four
+<a href="/philosophy/free-sw.html">essential freedoms</a>.
+</p>
+
+<p>(0) The freedom to run the program as you wish, for whatever purpose.</p>
+
+<p>(1) The freedom to study the program's “source code”,
+and change it, so the program does your computing as you wish.
+Programs are written by programmers in a programming
+language—like English combined with algebra—and that form
+of the program is the “source code”. Anyone who knows
+programming, and has the program in source code form, can read the
+source code, understand its functioning, and change it too. When all
+you get is the executable form, a series of numbers that are efficient
+for the computer to run but extremely hard for a human being to
+understand, understanding and changing the program in that form are
+forbiddingly hard.</p>
+
+<p>(2) The freedom to make and distribute exact copies when you wish.
+(It is not an obligation; doing this is your choice. If the program
+is free, that doesn't mean someone has an obligation to offer you a
+copy, or that you have an obligation to offer him a copy.
+Distributing a program to users without freedom mistreats them;
+however, choosing not to distribute the program—using it
+privately—does not mistreat anyone.)</p>
+
+<p>(3) The freedom to make and distribute copies of your modified
+versions, when you wish.</p>
+
+<p>The first two freedoms mean each user can exercise individual
+control over the program. With the other two freedoms, any group of
+users can together exercise <em>collective control</em> over the
+program. With all four freedoms, the users fully control the program.
+If any of them is missing or inadequate, the program is proprietary
+(nonfree), and unjust.</p>
+
+<p>Other kinds of works are also used for practical activities, including
+recipes for cooking, educational works such as textbooks, reference
+works such as dictionaries and encyclopedias, fonts for displaying
+paragraphs of text, circuit diagrams for hardware for people to build,
+and patterns for making useful (not merely decorative) objects with a
+3D printer. Since these are not software, the free software movement
+strictly speaking doesn't cover them; but the same reasoning applies
+and leads to the same conclusion: these works should carry the four
+freedoms.</p>
+
+<p>A free program allows you to tinker with it to make it do what you
+want (or cease do to something you dislike). Tinkering with software
+may sound ridiculous if you are accustomed to proprietary software as
+a sealed box, but in the Free World it's a common thing to do, and a
+good way to learn programming. Even the traditional American pastime
+of tinkering with cars is obstructed because cars now contain nonfree
+software.</p>
+
+<h3>The Injustice of Proprietariness</h3>
+
+<p>If the users don't control the program, the program controls the
+users. With proprietary software, there is always some entity, the
+developer or “owner” of the program, that controls the
+program—and through it, exercises power over its users. A
+nonfree program is a yoke, an instrument of unjust power.</p>
+
+<p>In outrageous cases (though this outrage has become quite usual) <a
+href="/philosophy/proprietary/">proprietary programs are designed
+to spy on the users, restrict them, censor them, and abuse them</a>.
+For instance, the operating system of Apple iThings does all of these,
+and so does Windows on mobile devices with ARM chips. Windows, mobile
+phone firmware, and Google Chrome for Windows include a universal back
+door that allows some company to change the program remotely without
+asking permission. The Amazon Kindle has a back door that can erase
+books.</p>
+
+<p>With the goal of ending the injustice of nonfree software, the free
+software movement develops free programs so users can free themselves.
+We began in 1984 by developing the free operating system <a
+href="/gnu/the-gnu-project.html">GNU</a>. Today, millions of computers
+run GNU, mainly in the <a href="/gnu/gnu-linux-faq.html">GNU/Linux
+combination</a>.</p>
+
+<p>Distributing a program to users without freedom mistreats those users;
+however, choosing not to distribute the program does not mistreat
+anyone. If you write a program and use it privately, that does no
+wrong to others. (You do miss an opportunity to do good, but that's
+not the same as doing wrong.) Thus, when we say all software must
+be free, we mean that every copy must come with the four freedoms,
+but we don't mean that someone has an obligation to offer you a copy.</p>
+
+<h3>Nonfree Software and SaaSS</h3>
+
+<p>Nonfree software was the first way for companies to take control of
+people's computing. Nowadays, there is another way, called Service as
+a Software Substitute, or SaaSS. That means letting someone else's
+server do your own computing tasks.</p>
+
+<p>SaaSS doesn't mean the programs on the server are nonfree (though they
+often are). Rather, using SaaSS causes the same injustices as using a
+nonfree program: they are two paths to the same bad place. Take the
+example of a SaaSS translation service: The user sends text to the
+server, and the server translates it (from English to Spanish, say)
+and sends the translation back to the user. Now the job of
+translating is under the control of the server operator rather than
+the user.</p>
+
+<p>If you use SaaSS, the server operator controls your computing. It
+requires entrusting all the pertinent data to the server operator,
+which will be forced to show it to the state as well—<a
+href="/philosophy/who-does-that-server-really-serve.html">who
+does that server really serve, after all?</a></p>
+
+<h3>Primary And Secondary Injustices</h3>
+
+<p>When you use proprietary programs or SaaSS, first of all you do wrong
+to yourself, because it gives some entity unjust power over you. For
+your own sake, you should escape. It also wrongs others if you make a
+promise not to share. It is evil to keep such a promise, and a lesser
+evil to break it; to be truly upright, you should not make the promise
+at all.</p>
+
+<p>There are cases where using nonfree software puts pressure directly
+on others to do likewise. Skype is a clear example: when one person
+uses the nonfree Skype client software, it requires another person to
+use that software too—thus both surrender their freedom.
+(Google Hangouts have the same problem.) It is wrong even to suggest
+using such programs. We should refuse to use them even briefly, even
+on someone else's computer.</p>
+
+<p>Another harm of using nonfree programs and SaaSS is that it rewards
+the perpetrator, encouraging further development of that program or
+“service”, leading in turn to even more people falling
+under the company's thumb.</p>
+
+<p>All the forms of indirect harm are magnified when the user is a
+public entity or a school.</p>
+
+<h3>Free Software and the State</h3>
+
+<p>Public agencies exist for the people, not for themselves. When they
+do computing, they do it for the people. They have a duty to maintain
+full control over that computing so that they can assure it is done
+properly for the people. (This constitutes the computational
+sovereignty of the state.) They must never allow control over the
+state's computing to fall into private hands.</p>
+
+<p>To maintain control of the people's computing, public agencies must
+not do it with proprietary software (software under the control of an
+entity other than the state). And they must not entrust it to a
+service programmed and run by an entity other than the state, since
+this would be SaaSS.</p>
+
+<p>Proprietary software has no security at all in one crucial case
+— against its developer. And the developer may help others attack.
+<a
href="http://arstechnica.com/security/2013/06/nsa-gets-early-access-to-zero-day-data-from-microsoft-others/";>
+Microsoft shows Windows bugs to the NSA</a> (the US government digital
+spying agency) before fixing them. We do not know whether Apple does
+likewise, but it is under the same government pressure as Microsoft.
+If the government of any other country uses such software, it
+endangers national security. Do you want the NSA to break into your
+government's computers? See
+our <a href="/philosophy/government-free-software.html">suggested
+policies for governments to promote free software</a>.</p>
+
+<h3>Free Software and Education</h3>
+
+<p>Schools (and this includes all educational activities) influence the
+future of society through what they teach. They should teach
+exclusively free software, so as to use their influence for the good.
+To teach a proprietary program is to implant dependence, which goes
+against the mission of education. By training in use of free
+software, schools will direct society's future towards freedom, and
+help talented programmers master the craft.</p>
+
+<p>They will also teach students the habit of cooperating, helping
+other people. Each class should have this rule: “Students, this
+class is a place where we share our knowledge. If you bring software
+to class, you may not keep it for yourself. Rather, you must share
+copies with the rest of the class—including the program's source
+code, in case someone else wants to learn. Therefore, bringing
+proprietary software to class is not permitted except to reverse
+engineer it.”</p>
+
+<p>Proprietary developers would have us punish students who are good
+enough at heart to share software and thwart those curious enough to
+want to change it. This means a bad education. See
+<a href="/education/">http://www.gnu.org/education/</a>
+for more discussion of the use of free software in schools.</p>
+
+<h3>Free Software: More Than “Advantages”</h3>
+
+<p>I'm often asked to describe the “advantages” of free
+software. But the word “advantages” is too weak when it
+comes to freedom. Life without freedom is oppression, and that
+applies to computing as well as every other activity in our lives. We
+must refuse to give the developers of the programs or computing services
+control over the computing we do. This is the right thing to do, for
+selfish reasons; but not solely for selfish reasons.</p>
+
+<p>Freedom includes the freedom to cooperate with others. Denying
+people that freedom means keeping them divided, which is the start of
+a scheme to oppress them. In the free software community, we are very
+much aware of the importance of the freedom to cooperate because our
+work consists of organized cooperation. If your friend comes to visit
+and sees you use a program, she might ask for a copy. A program which
+stops you from redistributing it, or says you're “not supposed
+to”, is antisocial.</p>
+
+<p>In computing, cooperation includes redistributing exact copies of a
+program to other users. It also includes distributing your changed
+versions to them. Free software encourages these forms of
+cooperation, while proprietary software forbids them. It forbids
+redistribution of copies, and by denying users the source code, it
+blocks them from making changes. SaaSS has the same effects: if your
+computing is done over the web in someone else's server, by someone
+else's copy of a program, you can't see it or touch the software that
+does your computing, so you can't redistribute it or change it.</p>
+
+<h3>Conclusion</h3>
+
+<p>We deserve to have control of our own computing; how can we win
+this control? By rejecting nonfree software on the computers we own
+or regularly use, and rejecting SaaSS. By <a
+href="/licenses/license-recommendations.html"> developing free
+software</a> (for those of us who are programmers.) By refusing to
+develop or promote nonfree software or SaaSS. By <a
+href="/help">spreading these ideas to others</a>.</p>
+
+<p>We and thousands of users have done this since 1984, which is how
+we now have the free GNU/Linux operating system that
+anyone—programmer or not—can use. Join our cause, as a
+programmer or an activist. Let's make all computer users free.</p>
+
+</div><!-- for id="content", starts in the include above -->
+<!--#include virtual="/server/footer.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Please send general FSF & GNU inquiries to
+<a href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.
+There are also <a href="/contact/">other ways to contact</a>
+the FSF. Broken links and other corrections or suggestions can be sent
+to <a href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+
+<p><!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:address@hidden";>
+ <address@hidden></a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+Please see the <a
+href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+README</a> for information on coordinating and submitting translations
+of this article.</p>
+</div>
+
+<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
+ files generated as part of manuals) on the GNU web server should
+ be under CC BY-ND 3.0 US. Please do NOT change or remove this
+ without talking with the webmasters or licensing team first.
+ Please make sure the copyright date is consistent with the
+ document. For web pages, it is ok to list just the latest year the
+ document was modified, or published.
+
+ If you wish to list earlier years, that is ok too.
+ Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
+ years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
+ year, i.e., a year in which the document was published (including
+ being publicly visible on the web or in a revision control system).
+
+ There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
+ Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
+
+<p>Copyright © 2015 Richard Stallman</p>
+
+<p>This page is licensed under a <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/3.0/us/";>Creative
+Commons Attribution-NoDerivs 3.0 United States License</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.html" -->
+
+<p class="unprintable">Updated:
+<!-- timestamp start -->
+$Date: 2015/08/28 07:02:28 $
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>
Index: philosophy/po/not-ipr.lt-en.html
===================================================================
RCS file: philosophy/po/not-ipr.lt-en.html
diff -N philosophy/po/not-ipr.lt-en.html
--- /dev/null 1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ philosophy/po/not-ipr.lt-en.html 28 Aug 2015 07:02:28 -0000 1.1
@@ -0,0 +1,307 @@
+<!--#include virtual="/server/header.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+<title>Did You Say “Intellectual Property”? It's a Seductive
Mirage
+- GNU Project - Free Software Foundation</title>
+<!--#include virtual="/philosophy/po/not-ipr.translist" -->
+<!--#include virtual="/server/banner.html" -->
+<h2>Did You Say “Intellectual Property”? It's a Seductive
Mirage</h2>
+
+<p>by <a href="http://www.stallman.org/";>Richard M. Stallman</a></p>
+
+<p>
+It has become fashionable to toss copyright, patents, and
+trademarks—three separate and different entities involving three
+separate and different sets of laws—plus a dozen other laws into
+one pot and call it “intellectual property”. The
+distorting and confusing term did not become common by accident.
+Companies that gain from the confusion promoted it. The clearest way
+out of the confusion is to reject the term entirely.
+</p>
+
+<p>
+According to Professor Mark Lemley, now of the Stanford Law School,
+the widespread use of the term “intellectual property” is
+a fashion that followed the 1967 founding of the World “Intellectual
+Property” Organization (WIPO), and only became really common in recent
+years. (WIPO is formally a UN organization, but in fact represents the
+interests of the holders of copyrights, patents, and trademarks.) Wide use
dates from
+<a
href="http://ngrams.googlelabs.com/graph?content=intellectual+property&year_start=1800&year_end=2008&corpus=0&smoothing=1";>around
+1990</a>. (<a href="/graphics/seductivemirage.png">Local image copy</a>)
+</p>
+
+<p>
+The term carries a bias that is not hard to see: it suggests thinking
+about copyright, patents and trademarks by analogy with property
+rights for physical objects. (This analogy is at odds with the legal
+philosophies of copyright law, of patent law, and of trademark law,
+but only specialists know that.) These laws are in fact not much like
+physical property law, but use of this term leads legislators to
+change them to be more so. Since that is the change desired by the
+companies that exercise copyright, patent and trademark powers, the
+bias introduced by the term “intellectual property” suits them.
+</p>
+
+<p>
+The bias is reason enough to reject the term, and people have often
+asked me to propose some other name for the overall category—or
+have proposed their own alternatives (often humorous). Suggestions
+include IMPs, for Imposed Monopoly Privileges, and GOLEMs, for
+Government-Originated Legally Enforced Monopolies. Some speak of
+“exclusive rights regimes”, but referring to restrictions
+as “rights” is doublethink too.
+</p>
+
+<p>
+Some of these alternative names would be an improvement, but it is a
+mistake to replace “intellectual property” with any other
+term. A different name will not address the term's deeper problem:
+overgeneralization. There is no such unified thing as
+“intellectual property”—it is a mirage. The only
+reason people think it makes sense as a coherent category is that
+widespread use of the term has misled them about the laws in question.
+</p>
+
+<p>
+The term “intellectual property” is at best a catch-all to
+lump together disparate laws. Nonlawyers who hear one term applied to
+these various laws tend to assume they are based on a common
+principle and function similarly.
+</p>
+
+<p>
+Nothing could be further from the case.
+These laws originated separately, evolved differently, cover different
+activities, have different rules, and raise different public policy issues.
+</p>
+
+<p>
+For instance, copyright law was designed to promote authorship and
+art, and covers the details of expression of a work. Patent law was
+intended to promote the publication of useful ideas, at the price of
+giving the one who publishes an idea a temporary monopoly over
+it—a price that may be worth paying in some fields and not in
+others.
+</p>
+
+<p>
+Trademark law, by contrast, was not intended to promote any particular
+way of acting, but simply to enable buyers to know what they are
+buying. Legislators under the influence of the term “intellectual
+property”, however, have turned it into a scheme that provides
+incentives for advertising. And these are just
+three out of many laws that the term refers to.
+</p>
+
+<p>
+Since these laws developed independently, they are different in every
+detail, as well as in their basic purposes and methods. Thus, if you
+learn some fact about copyright law, you'd be wise to assume that
+patent law is different. You'll rarely go wrong!
+</p>
+
+<p>
+In practice, nearly all general statements you encounter that are
+formulated using “intellectual property” will be false.
+For instance, you'll see claims that “its” purpose is to
+“promote innovation”, but that only fits patent law and
+perhaps plant variety monopolies. Copyright law is not concerned with
+innovation; a pop song or novel is copyrighted even if there is
+nothing innovative about it. Trademark law is not concerned with
+innovation; if I start a tea store and call it “rms tea”,
+that would be a solid trademark even if I sell the same teas in the
+same way as everyone else. Trade secret law is not concerned with
+innovation, except tangentially; my list of tea customers would be a
+trade secret with nothing to do with innovation.</p>
+
+<p>
+You will also see assertions that “intellectual property”
+is concerned with “creativity”, but really that only fits
+copyright law. More than creativity is needed to make a patentable
+invention. Trademark law and trade secret law have nothing to do with
+creativity; the name “rms tea” isn't creative at all, and
+neither is my secret list of tea customers.</p>
+
+<p>
+People often say “intellectual property” when they really
+mean some larger or smaller set of laws. For instance, rich countries
+often impose unjust laws on poor countries to squeeze money out of
+them. Some of these laws are among those called “intellectual
+property” laws, and others are not; nonetheless, critics of the
+practice often grab for that label because it has become familiar to
+them. By using it, they misrepresent the nature of the issue. It
+would be better to use an accurate term, such as “legislative
+colonization”, that gets to the heart of the matter.
+</p>
+
+<p>
+Laymen are not alone in being confused by this term. Even law
+professors who teach these laws are lured and distracted by the
+seductiveness of the term “intellectual property”, and
+make general statements that conflict with facts they know. For
+example, one professor wrote in 2006:
+</p>
+
+<blockquote><p>
+Unlike their descendants who now work the floor at WIPO, the framers
+of the US constitution had a principled, procompetitive attitude to
+intellectual property. They knew rights might be necessary,
+but…they tied congress's hands, restricting its power in
+multiple ways.
+</p></blockquote>
+
+<p>
+That statement refers to Article 1, Section 8, Clause 8 of the US
+Constitution, which authorizes copyright law and patent law. That
+clause, though, has nothing to do with trademark law, trade secret
+law, or various others. The term “intellectual property”
+led that professor to make a false generalization.
+</p>
+
+<p>
+The term “intellectual property” also leads to simplistic
+thinking. It leads people to focus on the meager commonality in form
+that these disparate laws have—that they create artificial
+privileges for certain parties—and to disregard the details
+which form their substance: the specific restrictions each law places
+on the public, and the consequences that result. This simplistic focus
+on the form encourages an “economistic” approach to all
+these issues.
+</p>
+
+<p>
+Economics operates here, as it often does, as a vehicle for unexamined
+assumptions. These include assumptions about values, such as that
+amount of production matters while freedom and way of life do not,
+and factual assumptions which are mostly false, such as that
+copyrights on music supports musicians, or that patents on drugs
+support life-saving research.
+</p>
+
+<p>
+Another problem is that, at the broad scale implicit in the term
“intellectual
+property”, the specific issues raised by the various laws become
+nearly invisible. These issues arise from the specifics of each
+law—precisely what the term “intellectual property”
+encourages people to ignore. For instance, one issue relating to
+copyright law is whether music sharing should be allowed; patent law
+has nothing to do with this. Patent law raises issues such as whether
+poor countries should be allowed to produce life-saving drugs and sell
+them cheaply to save lives; copyright law has nothing to do with such
+matters.
+</p>
+
+<p>
+Neither of these issues is solely economic in nature, and their
+noneconomic aspects are very different; using the shallow economic
+overgeneralization as the basis for considering them means ignoring the
+differences. Putting the two laws in the “intellectual
+property” pot obstructs clear thinking about each one.
+</p>
+
+<p>
+Thus, any opinions about “the issue of intellectual
+property” and any generalizations about this supposed category
+are almost surely foolish. If you think all those laws are one issue,
+you will tend to choose your opinions from a selection of sweeping
+overgeneralizations, none of which is any good.
+</p>
+
+<p>
+If you want to think clearly about the issues raised by patents, or
+copyrights, or trademarks, or various other different laws, the first
+step is to
+forget the idea of lumping them together, and treat them as separate
+topics. The second step is to reject the narrow perspectives and
+simplistic picture the term “intellectual property”
+suggests. Consider each of these issues separately, in its fullness,
+and you have a chance of considering them well.
+</p>
+
+<p>And when it comes to reforming WIPO, here is <a
+href="http://fsfe.org/projects/wipo/wiwo.en.html";>one proposal for
+changing the name and substance of WIPO</a>.
+</p>
+
+<hr />
+
+<p>
+See also <a href="/philosophy/komongistan.html">The Curious History of
+Komongistan (Busting the term “intellectual property”)</a>.
+</p>
+
+<p>
+Countries in Africa are a lot more similar than these laws, and
+“Africa” is a coherent geographical concept; nonetheless,
+<a href="http://www.theguardian.com/world/2014/jan/24/africa-clinton";>
+talking about “Africa” instead of a specific country
+causes lots of confusion</a>.
+</p>
+
+<p>
+<a
href="http://torrentfreak.com/language-matters-framing-the-copyright-monopoly-so-we-can-keep-our-liberties-130714/";>
+Rickard Falkvinge supports rejection of this term</a>.</p>
+
+</div><!-- for id="content", starts in the include above -->
+<!--#include virtual="/server/footer.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Please send general FSF & GNU inquiries to
+<a href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.
+There are also <a href="/contact/">other ways to contact</a>
+the FSF. Broken links and other corrections or suggestions can be sent
+to <a href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+
+<p><!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:address@hidden";>
+ <address@hidden></a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+Please see the <a
+href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+README</a> for information on coordinating and submitting translations
+of this article.</p>
+</div>
+
+<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
+ files generated as part of manuals) on the GNU web server should
+ be under CC BY-ND 3.0 US. Please do NOT change or remove this
+ without talking with the webmasters or licensing team first.
+ Please make sure the copyright date is consistent with the
+ document. For web pages, it is ok to list just the latest year the
+ document was modified, or published.
+
+ If you wish to list earlier years, that is ok too.
+ Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
+ years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
+ year, i.e., a year in which the document was published (including
+ being publicly visible on the web or in a revision control system).
+
+ There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
+ Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
+
+<p>Copyright © 2004, 2006, 2010, 2013, 2015 Richard M. Stallman</p>
+
+<p>This page is licensed under a <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/3.0/us/";>Creative
+Commons Attribution-NoDerivs 3.0 United States License</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.html" -->
+
+<p class="unprintable">Updated:
+<!-- timestamp start -->
+$Date: 2015/08/28 07:02:28 $
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>
Index: philosophy/po/open-source-misses-the-point.lt-en.html
===================================================================
RCS file: philosophy/po/open-source-misses-the-point.lt-en.html
diff -N philosophy/po/open-source-misses-the-point.lt-en.html
--- /dev/null 1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ philosophy/po/open-source-misses-the-point.lt-en.html 28 Aug 2015
07:02:28 -0000 1.1
@@ -0,0 +1,456 @@
+<!--#include virtual="/server/header.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+<title>Why Open Source Misses the Point of Free Software - GNU Project -
+Free Software Foundation</title>
+<!--#include virtual="/philosophy/po/open-source-misses-the-point.translist"
-->
+<!--#include virtual="/server/banner.html" -->
+<h2>Why Open Source misses the point of Free Software</h2>
+
+<p>by <strong>Richard Stallman</strong></p>
+
+<p>When we call software “free,” we mean that it respects
+the <a href="/philosophy/free-sw.html">users' essential freedoms</a>:
+the freedom to run it, to study and change it, and to redistribute
+copies with or without changes. This is a matter of freedom, not
+price, so think of “free speech,” not “free
+beer.”</p>
+
+<p>These freedoms are vitally important. They are essential, not just
+for the individual users' sake, but for society as a whole because they
+promote social solidarity—that is, sharing and cooperation. They
+become even more important as our culture and life activities are
+increasingly digitized. In a world of digital sounds, images, and words,
+free software becomes increasingly essential for freedom in general.</p>
+
+<p>Tens of millions of people around the world now use free software;
+the public schools of some regions of India and Spain now teach all
+students to use the free <a href="/gnu/linux-and-gnu.html">GNU/Linux
+operating system</a>. Most of these users, however, have never heard of
+the ethical reasons for which we developed this system and built the free
+software community, because nowadays this system and community are more
+often spoken of as “open source”, attributing them to a
+different philosophy in which these freedoms are hardly mentioned.</p>
+
+<p>The free software movement has campaigned for computer users'
+freedom since 1983. In 1984 we launched the development of the free
+operating system GNU, so that we could avoid the nonfree operating systems
+that deny freedom to their users. During the 1980s, we developed most
+of the essential components of the system and designed
+the <a href="/licenses/gpl.html">GNU General Public License</a> (GNU GPL)
+to release them under—a license designed specifically to protect
+freedom for all users of a program.</p>
+
+<p>Not all of the users and developers of free software
+agreed with the goals of the free software movement. In 1998, a part
+of the free software community splintered off and began campaigning in
+the name of “open source.” The term was originally
+proposed to avoid a possible misunderstanding of the term “free
+software,” but it soon became associated with philosophical
+views quite different from those of the free software movement.</p>
+
+<p>Some of the supporters of open source considered the term a
+“marketing campaign for free software,” which would appeal
+to business executives by highlighting the software's practical
+benefits, while not raising issues of right and wrong that they might
+not like to hear. Other supporters flatly rejected the free software
+movement's ethical and social values. Whichever their views, when
+campaigning for open source, they neither cited nor advocated those
+values. The term “open source” quickly became associated
+with ideas and arguments based only on practical values, such as
+making or having powerful, reliable software. Most of the supporters
+of open source have come to it since then, and they make the same
+association.</p>
+
+<p>The two terms
+describe almost the same category of software, but they stand for
+views based on fundamentally different values. Open source is a
+development methodology; free software is a social movement. For the
+free software movement, free software is an ethical imperative,
+essential respect for the users' freedom. By contrast,
+the philosophy of open source considers issues in terms of how to make
+software “better”—in a practical sense only. It
+says that nonfree software is an inferior solution to the practical
+problem at hand. Most discussion of “open source” pays no
+attention to right and wrong, only to popularity and success; here's
+a <a
href="http://www.linuxinsider.com/story/Open-Source-Is-Woven-Into-the-Latest-Hottest-Trends-78937.html";>
+typical example</a>.</p>
+
+<p>For the free software movement, however, nonfree software is a
+social problem, and the solution is to stop using it and move to free
+software.</p>
+
+<p>“Free software.” “Open source.” If it's the same
+software (<a href="/philosophy/free-open-overlap.html">or nearly so</a>),
+does it matter which name you use? Yes, because different words convey
+different ideas. While a free program by any other name would give you the
+same freedom today, establishing freedom in a lasting way depends above all
+on teaching people to value freedom. If you want to help do this, it is
+essential to speak of “free software.”</p>
+
+<p>We in the free software movement don't think of the open source
+camp as an enemy; the enemy is proprietary (nonfree) software. But
+we want people to know we stand for freedom, so we do not accept being
+mislabeled as open source supporters.</p>
+
+<h3>Practical Differences between Free Software and Open Source</h3>
+
+<p>In practice, open source stands for criteria a little weaker than
+those of free software. As far as we know, all existing free software
+would qualify as open source. Nearly all open source software is free
+software, but there are exceptions. First, some open source licenses
+are too restrictive, so they do not qualify as free licenses. For
+example, “Open Watcom” is nonfree because its license does
+not allow making a modified version and using it privately.
+Fortunately, few programs use such licenses.</p>
+
+<p>Second, and more important in practice, many products containing
+computers check signatures on their executable programs to block users
+from installing different executables; only one privileged company can
+make executables that can run in the device or can access its full
+capabilities. We call these devices “tyrants”, and the
+practice is called “tivoization” after the product (Tivo)
+where we first saw it. Even if the executable is made from free
+source code, the users cannot run modified versions of it, so the
+executable is nonfree.</p>
+
+<p>The criteria for open source do not recognize this issue; they are
+concerned solely with the licensing of the source code. Thus, these
+unmodifiable executables, when made from source code such as Linux
+that is open source and free, are open source but not free. Many
+Android products contain nonfree tivoized executables of Linux.</p>
+
+<h3>Common Misunderstandings of “Free Software” and
+“Open Source”</h3>
+
+<p>The term “free software” is prone to misinterpretation:
+an unintended meaning, “software you can get
+for zero price,” fits the term just as well as the intended
+meaning, “software which gives the user certain freedoms.”
+We address this problem by publishing the definition of free software,
+and by saying “Think of ‘free speech,’ not ‘free
+beer.’” This is not a perfect solution; it cannot completely
+eliminate the problem. An unambiguous and correct term would be better, if
+it didn't present other problems.</p>
+
+<p>Unfortunately, all the alternatives in English have problems of
+their own. We've looked at many that people have
+suggested, but none is so clearly “right” that switching
+to it would be a good idea. (For instance, in some contexts the
+French and Spanish word “libre” works well, but people in India
+do not recognize it at all.) Every proposed replacement for
+“free software” has some kind of semantic problem—and
+this includes “open source software.”</p>
+
+<p>The <a href="http://opensource.org/docs/osd";>official definition of
+“open source software”</a> (which is published by the Open
+Source Initiative and is too long to include here) was derived
+indirectly from our criteria for free software. It is not the same;
+it is a little looser in some respects. Nonetheless, their definition
+agrees with our definition in most cases.</p>
+
+<p>However, the obvious meaning for the expression “open source
+software”—and the one most people seem to think it
+means—is “You can look at the source code.” That
+criterion is much weaker than the free software definition, much
+weaker also than the official definition of open source. It includes
+many programs that are neither free nor open source.</p>
+
+<p>Since the obvious meaning for “open source” is not the
+meaning that its advocates intend, the result is that most people
+misunderstand the term. According to writer Neal Stephenson,
+“Linux is ‘open source’ software meaning, simply,
+that anyone can get copies of its source code files.” I don't
+think he deliberately sought to reject or dispute the
+official definition. I think he simply applied the
+conventions of the English language to come up with a meaning for the
+term. The state of Kansas published a similar definition:
+<!-- It was from http://da.state.ks.us/itec/TechArchPt6ver80.pdf, but
+that page is no longer available. --> “Make use of open-source
+software (OSS). OSS is software for which the source code is freely
+and publicly available, though the specific licensing agreements vary
+as to what one is allowed to do with that code.”</p>
+
+<p>The <i>New York Times</i>
+has <a
+href="http://www.nytimes.com/external/gigaom/2009/02/07/07gigaom-the-brave-new-world-of-open-source-game-design-37415.html";>
+run an article that stretches the meaning of the term</a> to refer to
+user beta testing—letting a few users try an early version and
+give confidential feedback—which proprietary software developers
+have practiced for decades.</p>
+
+<p>Open source supporters try to deal with this by pointing to their
+official definition, but that corrective approach is less effective
+for them than it is for us. The term “free software” has
+two natural meanings, one of which is the intended meaning, so a
+person who has grasped the idea of “free speech, not free
+beer” will not get it wrong again. But the term “open
+source” has only one natural meaning, which is different from
+the meaning its supporters intend. So there is no succinct way to
+explain and justify its official definition. That makes for worse
+confusion.</p>
+
+<p>Another misunderstanding of “open source” is the idea
+that it means “not using the GNU GPL.” This tends to
+accompany another misunderstanding that “free software”
+means “GPL-covered software.” These are both mistaken,
+since the GNU GPL qualifies as an open source license and most of the
+open source licenses qualify as free software licenses. There
+are <a href="/licenses/license-list.html"> many free software
+licenses</a> aside from the GNU GPL.</p>
+
+<p>The term “open source” has been further stretched by
+its application to other activities, such as government, education,
+and science, where there is no such thing as source code, and where
+criteria for software licensing are simply not pertinent. The only
+thing these activities have in common is that they somehow invite
+people to participate. They stretch the term so far that it only
+means “participatory” or “transparent”, or
+less than that. At worst, it
+has <a
href="http://www.nytimes.com/2013/03/17/opinion/sunday/morozov-open-and-closed.html";>
+become a vacuous buzzword</a>.</p>
+
+<h3>Different Values Can Lead to Similar Conclusions…but Not Always</h3>
+
+<p>Radical groups in the 1960s had a reputation for factionalism: some
+organizations split because of disagreements on details of strategy,
+and the two daughter groups treated each other as enemies despite
+having similar basic goals and values. The right wing made much of
+this and used it to criticize the entire left.</p>
+
+<p>Some try to disparage the free software movement by comparing our
+disagreement with open source to the disagreements of those radical
+groups. They have it backwards. We disagree with the open source
+camp on the basic goals and values, but their views and ours lead in
+many cases to the same practical behavior—such as developing
+free software.</p>
+
+<p>As a result, people from the free software movement and the open
+source camp often work together on practical projects such as software
+development. It is remarkable that such different philosophical views
+can so often motivate different people to participate in the same
+projects. Nonetheless, there are situations where these fundamentally
+different views lead to very different actions.</p>
+
+<p>The idea of open source is that allowing users to change and
+redistribute the software will make it more powerful and reliable.
+But this is not guaranteed. Developers of proprietary software are
+not necessarily incompetent. Sometimes they produce a program that
+is powerful and reliable, even though it does not respect the users'
+freedom. Free software activists and open source enthusiasts will
+react very differently to that.</p>
+
+<p>A pure open source enthusiast, one that is not at all influenced by
+the ideals of free software, will say, “I am surprised you were able
+to make the program work so well without using our development model,
+but you did. How can I get a copy?” This attitude will reward
+schemes that take away our freedom, leading to its loss.</p>
+
+<p>The free software activist will say, “Your program is very
+attractive, but I value my freedom more. So I reject your program. I
+will get my work done some other way, and support a project to develop
+a free replacement.” If we value our freedom, we can act to
+maintain and defend it.</p>
+
+<h3>Powerful, Reliable Software Can Be Bad</h3>
+
+<p>The idea that we want software to be powerful and reliable comes
+from the supposition that the software is designed to serve its users.
+If it is powerful and reliable, that means it serves them better.</p>
+
+<p>But software can be said to serve its users only if it respects
+their freedom. What if the software is designed to put chains on its
+users? Then powerfulness means the chains are more constricting,
+and reliability that they are harder to remove. Malicious features,
+such as spying on the users, restricting the users, back doors, and
+imposed upgrades are common in proprietary software, and some open
+source supporters want to implement them in open source programs.</p>
+
+<p>Under pressure from the movie and record companies, software for
+individuals to use is increasingly designed specifically to restrict
+them. This malicious feature is known as Digital Restrictions
+Management (DRM) (see <a
+href="http://defectivebydesign.org/";>DefectiveByDesign.org</a>) and is
+the antithesis in spirit of the freedom that free software aims
+to provide. And not just in spirit: since the goal of DRM is to
+trample your freedom, DRM developers try to make it hard, impossible,
+or even illegal for you to change the software that implements the DRM.</p>
+
+<p>Yet some open source supporters have proposed “open source
+DRM” software. Their idea is that, by publishing the source code
+of programs designed to restrict your access to encrypted media and by
+allowing others to change it, they will produce more powerful and
+reliable software for restricting users like you. The software would then
+be delivered to you in devices that do not allow you to change it.</p>
+
+<p>This software might be open source and use the open
+source development model, but it won't be free software since it
+won't respect the freedom of the users that actually run it. If the
+open source development model succeeds in making this software more
+powerful and reliable for restricting you, that will make it even
+worse.</p>
+
+<h3>Fear of Freedom</h3>
+
+<p>The main initial motivation of those who split off the open source
+camp from the free software movement was that the ethical ideas of
+“free software” made some people uneasy. That's true: raising
+ethical issues such as freedom, talking about responsibilities as well as
+convenience, is asking people to think about things they might prefer
+to ignore, such as whether their conduct is ethical. This can trigger
+discomfort, and some people may simply close their minds to it. It
+does not follow that we ought to stop talking about these issues.</p>
+
+<p>That is, however, what the leaders of open source
+decided to do. They figured that by keeping quiet about ethics and
+freedom, and talking only about the immediate practical benefits of
+certain free software, they might be able to “sell” the
+software more effectively to certain users, especially business.</p>
+
+<p>This approach has proved effective, in its own terms. The rhetoric
+of open source has convinced many businesses and individuals to use,
+and even develop, free software, which has extended our
+community—but only at the superficial, practical level. The
+philosophy of open source, with its purely practical values, impedes
+understanding of the deeper ideas of free software; it brings many
+people into our community, but does not teach them to defend it. That
+is good, as far as it goes, but it is not enough to make freedom
+secure. Attracting users to free software takes them just part of the
+way to becoming defenders of their own freedom.</p>
+
+<p>Sooner or later these users will be invited to switch back to
+proprietary software for some practical advantage. Countless
+companies seek to offer such temptation, some even offering copies
+gratis. Why would users decline? Only if they have learned to value
+the freedom free software gives them, to value freedom in and of itself
+rather than the technical and practical convenience of specific free
+software. To spread this idea, we have to talk about freedom. A
+certain amount of the “keep quiet” approach to business can be
+useful for the community, but it is dangerous if it becomes so common
+that the love of freedom comes to seem like an eccentricity.</p>
+
+<p>That dangerous situation is exactly what we have. Most people
+involved with free software, especially its distributors, say little about
+freedom—usually because they seek to be “more acceptable to
+business.” Nearly all GNU/Linux operating system distributions add
+proprietary packages to the basic free system, and they invite users to
+consider this an advantage rather than a flaw.</p>
+
+<p>Proprietary add-on software and partially nonfree GNU/Linux
+distributions find fertile ground because most of our community does
+not insist on freedom with its software. This is no coincidence.
+Most GNU/Linux users were introduced to the system through “open
+source” discussion, which doesn't say that freedom is a goal.
+The practices that don't uphold freedom and the words that don't talk
+about freedom go hand in hand, each promoting the other. To overcome
+this tendency, we need more, not less, talk about freedom.</p>
+
+<h3>“FLOSS” and “FOSS”</h3>
+
+<p> The terms “FLOSS” and “FOSS” are used to
+be <a href="/philosophy/floss-and-foss.html"> neutral between free
+software and open source</a>. If neutrality is your goal,
+“FLOSS” is the better of the two, since it really is
+neutral. But if you want to stand up for freedom, using a neutral
+term isn't the way. Standing up for freedom entails showing people
+your support for freedom.</p>
+
+<h3>Rivals for Mindshare</h3>
+
+<p>“Free” and “open” are rivals for mindshare.
+“Free software” and “open source” are
+different ideas but, in most people's way of looking at software, they
+compete for the same conceptual slot. When people become habituated
+to saying and thinking “open source,” that is an obstacle
+to their grasping the free software movement's philosophy and thinking
+about it. If they have already come to associate us and our software
+with the word “open,” we may need to shock them intellectually
+before they recognize that we stand for something <em>else</em>.
+Any activity that promotes the word “open” tends to
+extend the curtain that hides the ideas of the free software
+movement.</p>
+
+<p>Thus, free software activists are well advised to decline to work
+on an activity that calls itself “open.” Even if the
+activity is good in and of itself, each contribution you make does a
+little harm on the side. There are plenty of other good activities
+which call themselves “free” or “libre.” Each
+contribution to those projects does a little extra good on the side.
+With so many useful projects to choose from, why not choose one
+which does extra good?</p>
+
+<h3>Conclusion</h3>
+
+<p>As the advocates of open source draw new users into our community,
+we free software activists must shoulder the task of bringing the issue
+of freedom to their attention. We have to say, “It's
+free software and it gives you freedom!”—more and louder
+than ever. Every time you say “free software” rather than
+“open source,” you help our cause.</p>
+
+<h4>Notes</h4>
+
+<!-- The article is incomplete (#793776) as of 21st January 2013.
+<p>
+Joe Barr's article,
+<a href="http://www.itworld.com/LWD010523vcontrol4";>“Live and
+let license,”</a> gives his perspective on this issue.</p>
+-->
+<p>
+Lakhani and Wolf's <a
+href="http://ocw.mit.edu/courses/sloan-school-of-management/15-352-managing-innovation-emerging-trends-spring-2005/readings/lakhaniwolf.pdf";>
+paper on the motivation of free software developers</a> says that a
+considerable fraction are motivated by the view that software should be
+free. This is despite the fact that they surveyed the developers on
+SourceForge, a site that does not support the view that this is an ethical
+issue.</p>
+
+</div><!-- for id="content", starts in the include above -->
+
+<!--#include virtual="/server/footer.html" -->
+
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Please send general FSF & GNU inquiries to <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>. There are also <a
+href="/contact/">other ways to contact</a> the FSF. Broken links and other
+corrections or suggestions can be sent to <a
+href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+
+<p><!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:address@hidden";>
+ <address@hidden></a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+
+Please see the <a
+href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+README</a> for information on coordinating and submitting translations
+of this article.</p>
+</div>
+
+<p>Copyright © 2007, 2010, 2012, 2015 Richard Stallman</p>
+
+<p>This page is licensed under a <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/3.0/us/";>Creative
+Commons Attribution-NoDerivs 3.0 United States License</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.html" -->
+
+<p class="unprintable">Updated:
+<!-- timestamp start -->
+$Date: 2015/08/28 07:02:28 $
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>
Index: philosophy/po/surveillance-vs-democracy.lt-en.html
===================================================================
RCS file: philosophy/po/surveillance-vs-democracy.lt-en.html
diff -N philosophy/po/surveillance-vs-democracy.lt-en.html
--- /dev/null 1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ philosophy/po/surveillance-vs-democracy.lt-en.html 28 Aug 2015 07:02:29
-0000 1.1
@@ -0,0 +1,523 @@
+<!--#include virtual="/server/header.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+<title>How Much Surveillance Can Democracy Withstand?
+- GNU Project - Free Software Foundation</title>
+<!--#include virtual="/philosophy/po/surveillance-vs-democracy.translist" -->
+<!--#include virtual="/server/banner.html" -->
+<h2>How Much Surveillance Can Democracy Withstand?</h2>
+
+<p>by <a href="http://www.stallman.org/";>Richard Stallman</a></p>
+
+<blockquote><p>A version of this article was first published
+in <a
href="http://www.wired.com/opinion/2013/10/a-necessary-evil-what-it-takes-for-democracy-to-survive-surveillance/";>Wired</a>
+in October 2013.</p></blockquote>
+
+<p>Thanks to Edward Snowden's disclosures, we know that the current
+level of general surveillance in society is incompatible with human
+rights. The repeated harassment and prosecution of dissidents,
+sources, and journalists in the US and elsewhere provides
+confirmation. We need to reduce the level of general surveillance,
+but how far? Where exactly is the
+<em>maximum tolerable level of surveillance</em>, which we must ensure
+is not exceeded? It is the level beyond which surveillance starts to
+interfere with the functioning of democracy, in that whistleblowers
+(such as Snowden) are likely to be caught.</p>
+
+<p>Faced with government secrecy, we the people depend on
+whistleblowers
+to <a href="https://www.eff.org/deeplinks/2013/11/reddit-tpp-ama";>tell
+us what the state is doing</a>. However, today's surveillance
+intimidates potential whistleblowers, which means it is too much. To
+recover our democratic control over the state, we must reduce
+surveillance to the point where whistleblowers know they are safe.</p>
+
+<p>Using free/libre
+software, <a href="/philosophy/free-software-even-more-important.html">as
+I've advocated for 30 years</a>, is the first step in taking control
+of our digital lives, and that includes preventing surveillance. We
+can't trust nonfree software; the NSA
+<a
href="http://blogs.computerworlduk.com/open-enterprise/2013/06/how-can-any-company-ever-trust-microsoft-again/index.htm";>uses</a>
+and
+even <a
href="http://www.theguardian.com/world/2013/sep/05/nsa-gchq-encryption-codes-security";>creates</a>
+security weaknesses in nonfree software to invade our own computers
+and routers. Free software gives us control of our own computers,
+but <a href="http://www.wired.com/opinion/2013/10/149481/";>that won't
+protect our privacy once we set foot on the Internet</a>.</p>
+
+<p><a
+href="http://www.theguardian.com/world/2013/oct/10/nsa-surveillance-patriot-act-author-bill";>Bipartisan
+legislation to “curtail the domestic surveillance
+powers”</a> in the U.S. is being drawn up, but it relies on
+limiting the government's use of our virtual dossiers. That won't
+suffice to protect whistleblowers if “catching the
+whistleblower” is grounds for access sufficient to identify him
+or her. We need to go further.</p>
+
+<h3>The Upper Limit on Surveillance in a Democracy</h3>
+
+<p>If whistleblowers don't dare reveal crimes and lies, we lose the
+last shred of effective control over our government and institutions.
+That's why surveillance that enables the state to find out who has
+talked with a reporter is too much surveillance—too much for
+democracy to endure.</p>
+
+<p>An unnamed U.S. government official ominously told journalists in
+2011 that
+the <a
href="http://www.rcfp.org/browse-media-law-resources/news-media-law/news-media-and-law-summer-2011/lessons-wye-river";>U.S.
would
+not subpoena reporters because “We know who you're talking
+to.”</a>
+Sometimes <a
href="http://www.theguardian.com/media/2013/sep/24/yemen-leak-sachtleben-guilty-associated-press";>journalists'
+phone call records are subpoenaed</a> to find this out, but Snowden
+has shown us that in effect they subpoena all the phone call records
+of everyone in the U.S., all the
+time, <a
href="http://www.theguardian.com/world/interactive/2013/jun/06/verizon-telephone-data-court-order";>from
+Verizon</a>
+and <a
href="http://www.marketwatch.com/story/nsa-data-mining-digs-into-networks-beyond-verizon-2013-06-07";>from
+other companies too</a>.</p>
+
+<p>Opposition and dissident activities need to keep secrets from
+states that are willing to play dirty tricks on them. The ACLU has
+demonstrated the U.S. government's <a
+href="http://www.aclu.org/files/assets/Spyfiles_2_0.pdf";>systematic
+practice of infiltrating peaceful dissident groups</a> on the pretext
+that there might be terrorists among them. The point at which
+surveillance is too much is the point at which the state can find who
+spoke to a known journalist or a known dissident.</p>
+
+<h3>Information, Once Collected, Will Be Misused</h3>
+
+<p>When people recognize that the level of general surveillance is too
+high, the first response is to propose limits on access to the
+accumulated data. That sounds nice, but it won't fix the problem, not
+even slightly, even supposing that the government obeys the rules.
+(The NSA has misled the FISA court, which said it
+was <a href="http://www.wired.com/threatlevel/2013/09/nsa-violations/";>unable
+to effectively hold the NSA accountable</a>.) Suspicion of a crime
+will be grounds for access, so once a whistleblower is accused of
+“espionage,” finding the “spy” will provide an
+excuse to access the accumulated material.</p>
+
+<p>In addition, the state's surveillance staff will misuse the data for
+personal reasons. Some NSA
+agents <a
href="http://www.theguardian.com/world/2013/aug/24/nsa-analysts-abused-surveillance-systems";>used
+U.S. surveillance systems to track their lovers</a>—past,
+present, or wished-for—in a practice called
+“LOVEINT.” The NSA says it has caught and punished this a
+few times; we don't know how many other times it wasn't caught. But
+these events shouldn't surprise us, because police have
+long <a href="http://www.sweetliberty.org/issues/privacy/lein1.htm";>used
+their access to driver's license records to track down someone
+attractive</a>, a practice known as “running a plate for a
+date.”</p>
+
+<p>Surveillance data will always be used for other purposes, even if
+this is prohibited. Once the data has been accumulated and the state
+has the possibility of access to it, it can misuse that data in
+dreadful ways, as shown by examples
+from <a
href="http://falkvinge.net/2012/03/17/collected-personal-data-will-always-be-used-against-the-citizens/";>Europe</a>
+and <a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Japanese_American_internment";>the
+US </a>.</p>
+
+<p>Personal data collected by the state is also likely to be obtained
+by outside crackers that break the security of the servers, even
+by <a
href="https://www.techdirt.com/articles/20150612/16334231330/second-opm-hack-revealed-even-worse-than-first.shtml";>crackers
+working for hostile states</a>.</p>
+
+<p>Governments can easily use massive surveillance capability
+to <a
href="http://www.nytimes.com/2015/06/22/world/europe/macedonia-government-is-blamed-for-wiretapping-scandal.html";>subvert
+democracy directly</a>.</p>
+
+<p>Total surveillance accessible to the state enables the state to
+launch a massive fishing expedition against any person. To make
+journalism and democracy safe, we must limit the accumulation of data
+that is easily accessible to the state.</p>
+
+<h3>Robust Protection for Privacy Must Be Technical</h3>
+
+<p>The Electronic Frontier Foundation and other organizations propose
+a set of legal principles designed to <a
+href="https://en.necessaryandproportionate.org/text";>prevent the
+abuses of massive surveillance</a>. These principles include,
+crucially, explicit legal protection for whistleblowers; as a
+consequence, they would be adequate for protecting democratic
+freedoms—if adopted completely and enforced without exception
+forever.</p>
+
+<p>However, such legal protections are precarious: as recent history
+shows, they can be repealed (as in the FISA Amendments Act),
+suspended, or <a
+href="http://www.nytimes.com/2009/04/16/us/16nsa.html";>ignored</a>.</p>
+
+<p>Meanwhile, demagogues will cite the usual excuses as grounds for
+total surveillance; any terrorist attack, even one that kills just a
+handful of people, can be hyped to provide an opportunity.</p>
+
+<p>If limits on access to the data are set aside, it will be as if
+they had never existed: years worth of dossiers would suddenly become
+available for misuse by the state and its agents and, if collected by
+companies, for their private misuse as well. If, however, we stop the
+collection of dossiers on everyone, those dossiers won't exist, and
+there will be no way to compile them retroactively. A new illiberal
+regime would have to implement surveillance afresh, and it would only
+collect data starting at that date. As for suspending or momentarily
+ignoring this law, the idea would hardly make sense.</p>
+
+<h3>First, Don't Be Foolish</h3>
+
+<p>To have privacy, you must not throw it away: the first one who has
+to protect your privacy is you. Avoid identifying yourself to web
+sites, contact them with Tor, and use browsers that block the schemes
+they use to track visitors. Use the GNU Privacy Guard to encrypt the
+contents of your email. Pay for things with cash.</p>
+
+<p>Keep your own data; don't store your data in a company's
+“convenient” server. It's safe, however, to entrust a
+data backup to a commercial service, provided you put the files in an
+archive and encrypt the whole archive, including the names of the
+files, with free software on your own computer before uploading
+it.</p>
+
+<p>For privacy's sake, you must avoid nonfree software since, as a
+consequence of giving others control of your computing, it
+is <a href="/philosophy/proprietary-surveillance.html">likely to spy
+on you</a>.
+Avoid <a href="/philosophy/who-does-that-server-really-serve.html">service
+as a software substitute</a>; as well as giving others control of your
+computing, it requires you to hand over all the pertinent data to the
+server.</p>
+
+<p>Protect your friends' and acquaintances' privacy,
+too. <a
href="http://bits.blogs.nytimes.com/2014/05/21/in-cybersecurity-sometimes-the-weakest-link-is-a-family-member/";>Don't
+give out their personal information</a> except how to contact them,
+and never give any web site your list of email or phone contacts.
+Don't tell a company such as Facebook anything about your friends that
+they might not wish to publish in a newspaper. Better yet, don't be
+used by Facebook at all. Reject communication systems that require
+users to give their real names, even if you are going to give yours,
+since they pressure other people to surrender their privacy.</p>
+
+<p>Self-protection is essential, but even the most rigorous
+self-protection is insufficient to protect your privacy on or from
+systems that don't belong to you. When we communicate with others or
+move around the city, our privacy depends on the practices of society.
+We can avoid some of the systems that surveil our communications and
+movements, but not all of them. Clearly, the better solution is to
+make all these systems stop surveilling people other than legitimate
+suspects.</p>
+
+<h3>We Must Design Every System for Privacy</h3>
+
+<p>If we don't want a total surveillance society, we must consider
+surveillance a kind of social pollution, and limit the surveillance
+impact of each new digital system just as we limit the environmental
+impact of physical construction.</p>
+
+<p>For example: “smart” meters for electricity are touted
+for sending the power company moment-by-moment data about each
+customer's electric usage, including how usage compares with users in
+general. This is implemented based on general surveillance, but does
+not require any surveillance. It would be easy for the power company
+to calculate the average usage in a residential neighborhood by
+dividing the total usage by the number of subscribers, and send that
+to the meters. Each customer's meter could compare her usage, over
+any desired period of time, with the average usage pattern for that
+period. The same benefit, with no surveillance!</p>
+
+<p>We need to design such privacy into all our digital systems.</p>
+
+<h3>Remedy for Collecting Data: Leaving It Dispersed</h3>
+
+<p>One way to make monitoring safe for privacy is
+to <a name="dispersal">keep the data dispersed and inconvenient to
+access</a>. Old-fashioned security cameras were no threat to privacy(<a
href="#privatespace">*</a>).
+The recording was stored on the premises, and kept for a few weeks at
+most. Because of the inconvenience of accessing these recordings, it
+was never done massively; they were accessed only in the places where
+someone reported a crime. It would not be feasible to physically
+collect millions of tapes every day and watch them or copy them.</p>
+
+<p>Nowadays, security cameras have become surveillance cameras: they
+are connected to the Internet so recordings can be collected in a data
+center and saved forever. This is already dangerous, but it is going
+to get worse. Advances in face recognition may bring the day when
+suspected journalists can be tracked on the street all the time to see
+who they talk with.</p>
+
+<p>Internet-connected cameras often have lousy digital security
+themselves,
+so <a
href="http://www.networkworld.com/community/blog/cia-wants-spy-you-through-your-appliances";>anyone
+could watch what the camera sees</a>. To restore privacy, we should
+ban the use of Internet-connected cameras aimed where and when the
+public is admitted, except when carried by people. Everyone must be
+free to post photos and video recordings occasionally, but the
+systematic accumulation of such data on the Internet must be
+limited.</p>
+
+<p><a name="privatespace"><b>*</b></a>I assume here that the security
+camera points at the inside of a store, or at the street. Any camera
+pointed at someone's private space by someone else violates privacy,
+but that is another issue.</p>
+
+<h3 id="digitalcash">Remedy for Internet Commerce Surveillance</h3>
+
+<p>Most data collection comes from people's own digital activities.
+Usually the data is collected first by companies. But when it comes
+to the threat to privacy and democracy, it makes no difference whether
+surveillance is done directly by the state or farmed out to a
+business, because the data that the companies collect is
+systematically available to the state.</p>
+
+<p>The NSA, through PRISM,
+has <a href="https://www.commondreams.org/headline/2013/08/23-2";>gotten
+into the databases of many large Internet corporations</a>. AT&T
+has saved all its phone call records since 1987
+and <a
href="http://www.nytimes.com/2013/09/02/us/drug-agents-use-vast-phone-trove-eclipsing-nsas.html?_r=0";>makes
+them available to the DEA</a> to search on request. Strictly
+speaking, the U.S. government does not possess that data, but in
+practical terms it may as well possess it.</p>
+
+<p>The goal of making journalism and democracy safe therefore requires
+that we reduce the data collected about people by any organization,
+not just by the state. We must redesign digital systems so that they
+do not accumulate data about their users. If they need digital data
+about our transactions, they should not be allowed to keep them more
+than a short time beyond what is inherently necessary for their
+dealings with us.</p>
+
+<p>One of the motives for the current level of surveillance of the
+Internet is that sites are financed through advertising based on
+tracking users' activities and propensities. This converts a mere
+annoyance—advertising that we can learn to ignore—into a
+surveillance system that harms us whether we know it or not.
+Purchases over the Internet also track their users. And we are all
+aware that “privacy policies” are more excuses to violate
+privacy than commitments to uphold it.</p>
+
+<p>We could correct both problems by adopting a system of anonymous
+payments—anonymous for the payer, that is. (We don't want the
+payee to dodge
+taxes.) <a
href="http://www.wired.com/opinion/2013/05/lets-cut-through-the-bitcoin-hype/";>Bitcoin
+is not anonymous</a>, though there are efforts to develop ways to pay
+anonymously with Bitcoin. However, technology
+for <a href="http://www.wired.com/wired/archive/2.12/emoney_pr.html";>digital
+cash was first developed in the 1980s</a>; we need only suitable
+business arrangements, and for the state not to obstruct them.</p>
+
+<p>A further threat from sites' collection of personal data is that
+security breakers might get in, take it, and misuse it. This includes
+customers' credit card details. An anonymous payment system would end
+this danger: a security hole in the site can't hurt you if the site
+knows nothing about you.</p>
+
+<h3>Remedy for Travel Surveillance</h3>
+
+<p>We must convert digital toll collection to anonymous payment (using
+digital cash, for instance). License-plate recognition systems
+recognize all license plates, and
+the <a
href="http://news.bbc.co.uk/2/hi/programmes/whos_watching_you/8064333.stm";>data
+can be kept indefinitely</a>; they should be required by law to notice
+and record only those license numbers that are on a list of cars
+sought by court orders. A less secure alternative would record all
+cars locally but only for a few days, and not make the full data
+available over the Internet; access to the data should be limited to
+searching for a list of court-ordered license-numbers.</p>
+
+<p>The U.S. “no-fly” list must be abolished because it is
+<a
href="https://www.aclu.org/blog/national-security-technology-and-liberty-racial-justice/victory-federal-court-recognizes";>punishment
+without trial</a>.</p>
+
+<p>It is acceptable to have a list of people whose person and luggage
+will be searched with extra care, and anonymous passengers on domestic
+flights could be treated as if they were on this list. It is also
+acceptable to bar non-citizens, if they are not permitted to enter the
+country at all, from boarding flights to the country. This ought to
+be enough for all legitimate purposes.</p>
+
+<p>Many mass transit systems use some kind of smart cards or RFIDs for
+payment. These systems accumulate personal data: if you once make the
+mistake of paying with anything but cash, they associate the card
+permanently with your name. Furthermore, they record all travel
+associated with each card. Together they amount to massive
+surveillance. This data collection must be reduced.</p>
+
+<p>Navigation services do surveillance: the user's computer tells the
+map service the user's location and where the user wants to go; then
+the server determines the route and sends it back to the user's
+computer, which displays it. Nowadays, the server probably records
+the user's locations, since there is nothing to prevent it. This
+surveillance is not inherently necessary, and redesign could avoid it:
+free/libre software in the user's computer could download map data for
+the pertinent regions (if not downloaded previously), compute the
+route, and display it, without ever telling anyone where the user is
+or wants to go.</p>
+
+<p>Systems for borrowing bicycles, etc., can be designed so that the
+borrower's identity is known only inside the station where the item
+was borrowed. Borrowing would inform all stations that the item is
+“out,” so when the user returns it at any station (in
+general, a different one), that station will know where and when that
+item was borrowed. It will inform the other station that the item is
+no longer “out.” It will also calculate the user's bill,
+and send it (after waiting some random number of minutes) to
+headquarters along a ring of stations, so that headquarters would not
+find out which station the bill came from. Once this is done, the
+return station would forget all about the transaction. If an item
+remains “out” for too long, the station where it was
+borrowed can inform headquarters; in that case, it could send the
+borrower's identity immediately.</p>
+
+<h3>Remedy for Communications Dossiers</h3>
+
+<p>Internet service providers and telephone companies keep extensive
+data on their users' contacts (browsing, phone calls, etc). With
+mobile phones, they
+also <a
href="http://www.zeit.de/digital/datenschutz/2011-03/data-protection-malte-spitz";>record
+the user's physical location</a>. They keep these dossiers for a long
+time: over 30 years, in the case of AT&T. Soon they will
+even <a
href="http://www.wired.com/opinion/2013/10/the-trojan-horse-of-the-latest-iphone-with-the-m7-coprocessor-we-all-become-qs-activity-trackers/";>record
+the user's body activities</a>. It appears that
+the <a
href="https://www.aclu.org/blog/national-security-technology-and-liberty/it-sure-sounds-nsa-tracking-your-location";>NSA
+collects cell phone location data</a> in bulk.</p>
+
+<p>Unmonitored communication is impossible where systems create such
+dossiers. So it should be illegal to create or keep them. ISPs and
+phone companies must not be allowed to keep this information for very
+long, in the absence of a court order to surveil a certain party.</p>
+
+<p>This solution is not entirely satisfactory, because it won't
+physically stop the government from collecting all the information
+immediately as it is generated—which is what
+the <a
href="http://www.guardian.co.uk/world/2013/jun/06/nsa-phone-records-verizon-court-order";>U.S.
does
+with some or all phone companies</a>. We would have to rely on
+prohibiting that by law. However, that would be better than the
+current situation, where the relevant law (the PATRIOT Act) does not
+clearly prohibit the practice. In addition, if the government did
+resume this sort of surveillance, it would not get data about
+everyone's phone calls made prior to that time.</p>
+
+<p>For privacy about who you exchange email with, a simple partial
+solution is for you and others to use email services in a country that
+would never cooperate with your own government, and which communicate
+with each other using encryption. However, Ladar Levison (owner of
+the mail service Lavabit that US surveillance sought to corrupt
+completely) has a more sophisticated idea for an encryption system
+through which your email service would know only that you sent mail to
+some user of my email service, and my email service would know only
+that I received mail from some user of your email service, but it
+would be hard to determine that you had sent mail to me.</p>
+
+<h3>But Some Surveillance Is Necessary</h3>
+
+<p>For the state to find criminals, it needs to be able to investigate
+specific crimes, or specific suspected planned crimes, under a court
+order. With the Internet, the power to tap phone conversations would
+naturally extend to the power to tap Internet connections. This power
+is easy to abuse for political reasons, but it is also necessary.
+Fortunately, this won't make it possible to find whistleblowers after
+the fact, if (as I recommend) we prevent digital systems from accumulating
+massive dossiers before the fact.</p>
+
+<p>Individuals with special state-granted power, such as police,
+forfeit their right to privacy and must be monitored. (In fact,
+police have their own jargon term for perjury,
+“<a
href="https://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Police_perjury&oldid=552608302";>testilying</a>,”
+since they do it so frequently, particularly about protesters
+and <a href="http://photographyisnotacrime.com/";>photographers</a>.)
+One city in California that required police to wear video cameras all
+the time
+found <a
href="http://www.motherjones.com/kevin-drum/2013/08/ubiquitous-surveillance-police-edition";>their
+use of force fell by 60%</a>. The ACLU is in favor of this.</p>
+
+<p><a
+href="http://action.citizen.org/p/dia/action3/common/public/?action_KEY=12266";>Corporations
+are not people, and not entitled to human rights</a>. It is
+legitimate to require businesses to publish the details of processes
+that might cause chemical, biological, nuclear, fiscal, computational
+(e.g., <a href="http://DefectiveByDesign.org";>DRM</a>) or political
+(e.g., lobbying) hazards to society, to whatever level is needed for
+public well-being. The danger of these operations (consider the BP
+oil spill, the Fukushima meltdowns, and the 2008 fiscal crisis) dwarfs
+that of terrorism.</p>
+
+<p>However, journalism must be protected from surveillance even when
+it is carried out as part of a business.</p>
+
+<hr />
+
+<p>Digital technology has brought about a tremendous increase in the
+level of surveillance of our movements, actions, and communications.
+It is far more than we experienced in the 1990s,
+and <a
href="http://blogs.hbr.org/cs/2013/06/your_iphone_works_for_the_secret_police.html";>far
+more than people behind the Iron Curtain experienced</a> in the 1980s,
+and would still be far more even with additional legal limits on state
+use of the accumulated data.</p>
+
+<p>Unless we believe that our free countries previously suffered from
+a grave surveillance deficit, and ought to be surveilled more than the
+Soviet Union and East Germany were, we must reverse this increase.
+That requires stopping the accumulation of big data about people.</p>
+
+</div><!-- for id="content", starts in the include above -->
+<!--#include virtual="/server/footer.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Please send general FSF & GNU inquiries to
+<a href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.
+There are also <a href="/contact/">other ways to contact</a>
+the FSF. Broken links and other corrections or suggestions can be sent
+to <a href="mailto:address@hidden";><address@hidden></a>.</p>
+
+<p><!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:address@hidden";>
+ <address@hidden></a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+Please see the <a
+href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+README</a> for information on coordinating and submitting translations
+of this article.</p>
+</div>
+
+<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
+ files generated as part of manuals) on the GNU web server should
+ be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this
+ without talking with the webmasters or licensing team first.
+ Please make sure the copyright date is consistent with the
+ document. For web pages, it is ok to list just the latest year the
+ document was modified, or published.
+
+ If you wish to list earlier years, that is ok too.
+ Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
+ years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
+ year, i.e., a year in which the document was published (including
+ being publicly visible on the web or in a revision control system).
+
+ There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
+ Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
+
+<p>Copyright © 2015 Richard Stallman</p>
+
+<p>This page is licensed under a <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/";>Creative
+Commons Attribution-NoDerivatives 4.0 International License</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.html" -->
+
+<p class="unprintable">Updated:
+<!-- timestamp start -->
+$Date: 2015/08/28 07:02:29 $
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>
| [Prev in Thread] |
Current Thread |
[Next in Thread] |
- www distros/distros.lt.html distros/po/common-d...,
GNUN <=