www/philosophy po/why-free.lt.po po/why-free.tr...

[GNUN]

CVSROOT:        /web/www
Module name:    www
Changes by:     GNUN <gnun>     14/09/29 05:58:59

Modified files:
        philosophy/po  : why-free.lt.po why-free.translist 
Added files:
        philosophy     : why-free.lt.html 
        philosophy/po  : why-free.lt-en.html 

Log message:
        Automatic update by GNUnited Nations.

CVSWeb URLs:
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/philosophy/why-free.lt.html?cvsroot=www&rev=1.1
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/philosophy/po/why-free.lt.po?cvsroot=www&r1=1.1&r2=1.2
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/philosophy/po/why-free.translist?cvsroot=www&r1=1.12&r2=1.13
http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewcvs/www/philosophy/po/why-free.lt-en.html?cvsroot=www&rev=1.1

Patches:
Index: po/why-free.lt.po
===================================================================
RCS file: /web/www/www/philosophy/po/why-free.lt.po,v
retrieving revision 1.1
retrieving revision 1.2
diff -u -b -r1.1 -r1.2
--- po/why-free.lt.po   29 Sep 2014 05:38:13 -0000      1.1
+++ po/why-free.lt.po   29 Sep 2014 05:58:59 -0000      1.2
@@ -9,11 +9,11 @@
 "POT-Creation-Date: 2014-03-31 06:29+0000\n"
 "PO-Revision-Date: 2014-09-29 01:43+0300\n"
 "Last-Translator: Donatas Klimašauskas <address@hidden>\n"
+"Language-Team: Lithuanian <address@hidden>\n"
 "Language: lt\n"
 "MIME-Version: 1.0\n"
 "Content-Type: text/plain; charset=UTF-8\n"
 "Content-Transfer-Encoding: 8bit\n"
-"Language-Team: Lithuanian <address@hidden>\n"
 
 #. type: Content of: <title>
 msgid ""

Index: po/why-free.translist
===================================================================
RCS file: /web/www/www/philosophy/po/why-free.translist,v
retrieving revision 1.12
retrieving revision 1.13
diff -u -b -r1.12 -r1.13
--- po/why-free.translist       9 May 2014 15:30:37 -0000       1.12
+++ po/why-free.translist       29 Sep 2014 05:58:59 -0000      1.13
@@ -21,6 +21,7 @@
 <span dir="ltr"><a lang="it" hreflang="it" 
href="/philosophy/why-free.it.html">italiano</a>&nbsp;[it]</span> &nbsp;
 <span dir="ltr"><a lang="ja" hreflang="ja" 
href="/philosophy/why-free.ja.html">日本語</a>&nbsp;[ja]</span> &nbsp;
 <span dir="ltr"><a lang="ko" hreflang="ko" 
href="/philosophy/why-free.ko.html">한국어</a>&nbsp;[ko]</span> &nbsp;
+<span dir="ltr"><a lang="lt" hreflang="lt" 
href="/philosophy/why-free.lt.html">lietuvių</a>&nbsp;[lt]</span> &nbsp;
 <span dir="ltr"><a lang="ml" hreflang="ml" 
href="/philosophy/why-free.ml.html">മലയാളം</a>&nbsp;[ml]</span> 
&nbsp;
 <span dir="ltr"><a lang="nl" hreflang="nl" 
href="/philosophy/why-free.nl.html">Nederlands</a>&nbsp;[nl]</span> &nbsp;
 <span dir="ltr"><a lang="pl" hreflang="pl" 
href="/philosophy/why-free.pl.html">polski</a>&nbsp;[pl]</span> &nbsp;

Index: why-free.lt.html
===================================================================
RCS file: why-free.lt.html
diff -N why-free.lt.html
--- /dev/null   1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ why-free.lt.html    29 Sep 2014 05:58:58 -0000      1.1
@@ -0,0 +1,398 @@
+<!--#set var="ENGLISH_PAGE" value="/philosophy/why-free.en.html" -->
+
+<!--#include virtual="/server/header.lt.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+
+<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! -->
+<title>Kodėl programinė įranga turėtų niekam nepriklausyti - GNU 
projektas -
+Laisvos programinės įrangos fondas</title>
+
+<meta name="Keywords" content="GNU, GNU projektas, FSF, Laisva programinė 
įranga, Laisvos programinės
+įrangos fondas, Kodėl programinė įranga turėtų niekam nepriklausyti" />
+
+<!--#include virtual="/philosophy/po/why-free.translist" -->
+<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" -->
+<h2>Kodėl programinė įranga turėtų niekam nepriklausyti</h2>
+
+<p>pagal <a href="http://www.stallman.org/";><strong>Richard
+Stallman</strong></a></p>
+
+<p>
+Skaitmeninė informacinė technologija padeda pasauliui palengvindama
+informacijos kopijavimą ir modifikavimą.  Kompiuteriais mums visiems
+pažadama tai palengvinti.</p>
+
+<p>
+Ne visi nori, kad tai būtų lengviau.  Kopijavimo teisės sistema programinės
+įrangos programoms suteikiami &bdquo;savininkai&ldquo;, dauguma iš kurių
+siekia tos programinės įrangos potencialią naudą likusiai visuomenei
+sulaikyti.  Jie norėtų būti vieninteliais, kurie gali kopijuoti ir
+modifikuoti programinę įrangą, kurią mes naudojame.</p>
+
+<p>
+Kopijavimo teisės sistema užaugo kartu su spausdinimu &ndash; masinės
+gamybos kopijavimo technologija.  Kopijavimo teisė šiai technologijai labai
+tinka, nes ji suvaržė užsiimančius tik masiniu kopijavimu.  Ji neatėmė 
knygų
+skaitytojų laisvės.  Paprastas skaitytojas, kuris neturėjo nuosavo
+spausdinimo preso, galėjo knygas kopijuotis tik su parkeriu ir rašalu ir tik
+keli skaitytojai dėl to buvo paduoti į teismą.</p>
+
+<p>
+Skaitmeninė technologija yra lankstesnė, nei spausdinimo presas: kai
+informacija turi skaitmeninę formą, jūs galite ją lengvai nukopijuoti, kad
+pasidalintumėte su kitais.  Būtent šis lankstumas labai blogai tinka tokiai
+sistemai kaip kopijavimo teisė.  Tai ir yra priežastis dėl kurios vis
+sparčiau bjaurėja ir griežtėja priemonės, dabar naudojamos užtikrinti
+programinės įrangos kopijavimo teisės privalomąjį laikymąsi.  
Apsvarstykite
+šias keturias Programinės įrangos leidėjų asociacijos (SPA) praktikas:</p>
+
+<ul>
+<li>Milžiniška propaganda teigianti jog yra negerai nepaklūsti savininkams, 
kad
+padėti savo draugui.</li>
+
+<li>Skundikų viliojimas, kad šie praneštų apie savo bendradarbius ir 
kolegas.</li>
+
+<li>Biurų ir mokyklų kratos (su policijos pagalba), kurių metu žmonėms 
sakoma,
+kad jie turi įrodyti savo nekaltumą dėl nelegalaus kopijavimo.</li>
+
+<li>Tokių žmonių kaip <acronym title="Masačiusetso technologijos
+institutas">MIT</acronym> David LaMacchia, teisinis persekiojimas (atlieka
+JAV Vyriausybė pagal SPA prašymą), ne už programinės įrangos kopijavimą 
(jis
+nėra kaltinamas kažką kopijavęs), bet tik už tai, kad paliko kopijavimo
+priemones be priežiūros ir už tai, kad neužkardė jų naudojimo.<a
+href="#footnote1">[1]</a></li>
+</ul>
+
+<p>
+Visos keturios praktikos primena tas, naudotas buvusioje Sovietų sąjungoje,
+kai kiekvienai kopijavimo mašinai buvo priskirtas sargas, kad išvengti
+uždrausto kopijavimo ir kai asmenys turėjo informaciją kopijuoti slaptai ir
+perduoti iš rankų į rankas kaip pogrindinę spaudą.  Žinoma, yra 
skirtumas:
+informacijos kontrolės motyvas Sovietų sąjungoje buvo politinis; JAV motyvas
+yra pelnas.  Tačiau mus veikia veiksmai, o ne motyvas.  Bet koks bandymas
+užblokuoti pasidalinimą informacija, nesvarbu kodėl, veda prie tų pačių
+metodų ir tokiu pačiu šiurkštumu.</p>
+
+<p>
+Siekdami gauti galią valdyti tai, kaip mes naudojame informaciją, savininkai
+pateikia kelių tipų argumentus:</p>
+
+
+<ul>
+<li id="name-calling">Vadina vardais.
+
+<p>
+Savininkai naudoja šmeižiančius žodžius, tokius kaip
+&bdquo;piratavimas&ldquo; ir &bdquo;vagystė&ldquo;, taip pat ir ekspertinę
+terminologiją, kaip &bdquo;intelektinė nuosavybė&ldquo; ir
+&bdquo;žala&ldquo;, visuomenei pasiūlydami tam tikrą mąstymo liniją 
&ndash;
+supaprastintą analogiją tarp programų ir fizinių objektų.</p>
+
+<p>
+Mūsų idėjos ir intuicijos apie materialių objektų savybes yra apie tai ar
+yra teisinga <em>paimti objektą</em> iš kažko kito.  Jos tiesiogiai
+netaikomos kažko <em>kopijos padarymui</em>.  Bet savininkai prašo mūsų jas
+vis tiek taikyti.</p></li>
+
+<li id="exaggeration">Perdėjimas.
+
+<p>
+Savininkai sako, kad jie patiria &bdquo;žalą&ldquo; ar &bdquo;ekonominį
+nuostolį&ldquo; kai naudotojai kopijuoja programas patys.  Tačiau šis
+kopijavimas savininkui neturi jokio tiesioginio efekto ir nieko nežaloja.
+Savininkas gali prarasti tik jeigu asmuo, kuris nusikopijavo, kitu atveju
+būtų už vieną iš savininko sumokėjęs.</p>
+
+<p>
+Truputi pamąsčius matyti, kad dauguma tokių žmonių nebūtų kopijų 
pirkę.
+Tačiau tokie savininkai skaičiuoja savo &bdquo;nuostolius&ldquo; tarsi
+kiekvienas būtų kopiją pirkęs.  Švelniai išsireiškiant &ndash; 
perdėjimas.</p></li>
+
+<li id="law">Teisė.
+
+<p>
+Savininkai dažnai mini esamą teisinę aplinką ir griežtas bausmes, kuriomis
+jie gali mums grasinti.  Šiuo požiūriu netiesiogiai siūloma, kad 
šiandieninė
+teisė perteikia nekeliantį klausimų moralinį požiūrį &ndash; ir tuo 
pačiu
+metu, esame skatinami tas bausmes laikyti gamtos dėsniais, dėl kurių
+egzistavimo negalima nieko apkaltinti.</p>
+
+<p>
+Tokia įtikinimo linija nėra suprojektuota atlaikyti kritinį mąstymą; ja
+siekiama sustiprinti mąstymą įpročiais.</p>
+
+<p>
+Elementaru, kad įstatymais nesprendžiama teisinga ir neteisinga.  Kiekvienas
+amerikietis šitą turėtų žinoti, 1950&ndash;1960&nbsp;m. laikotarpiu
+juodaodžiui asmeniui, daugelyje valstijų pagal įstatymą, buvo draudžiama
+sėdėti autobuso priekyje; bet tik rasistai pasakytų, kad ten sėdėti buvo
+neteisinga.</p></li>
+
+<li id="natural-rights">Natūralios teisės.
+
+<p>
+Autoriai dažnai tvirtina, kad jie turi ypatingą ryšį su programomis, kurias
+jie parašė ir tęsia teigdami, kad dėl to jų norai ir interesai susiję su
+programa paprasčiausiai yra svaresni nei bet kurių kitų &ndash; ar net nei
+viso likusio pasaulio.  (Įprastai, kompanijos, ne autoriai, turi programinės
+įrangos kopijavimo teises, bet iš mūsų tikimasi, kad ignoruosime šį
+neatitikimą.)</p>
+
+<p>
+Tiems, kurie siūlo tokią aksiomą &ndash; autorius yra svarbesnis nei jūs
+&ndash; laikyti etiška, aš tegaliu pasakyti, kad aš, pats žinomas
+programinės įrangos autorius, ją vadinu nesąmone.</p>
+
+<p>
+Tačiau tikėtina, kad bendrai žmonės kažkokią simpatiją natūralių 
teisių
+tvirtinimams jaus tik dėl dviejų priežasčių.</p>
+
+<p>
+Viena priežastis yra pertempta analogija su materialiais objektais.  Kai aš
+verdu makaronus, prieštarauju jei kas nors kitas juos suvalgo, todėl, kad
+tada aš jų negaliu suvalgyti.  Jo veiksmas skriaudžia mane būtent tiek, 
kiek
+jam padeda; tik vienas iš mūsų gali suvalgyti tuos makaronus, taigi,
+klausimas yra, kuris? Mažiausio išskirtinumo tarp mūsų radimas yra
+pakankamas prarasti etinį balansą.</p>
+
+<p>
+Tačiau ar jūs leidžiate arba pakeičiate programą, kurią aš parašiau, 
jus
+paveikia tiesiogiai ir mane tik netiesiogiai.  Ar duosite kopiją savo
+draugui paveikia jus ir jūsų draugą daug labiau, nei tai paveikia mane.  Aš
+neturėčiau turėti galią jums pasakyti, kad šitų dalykų nedarytumėte.  
Visi
+neturėtų.</p>
+
+<p>
+Antra priežastis yra ta, kad žmonėms buvo pasakyta jog natūralios teisės
+autoriams yra priimta ir nekelianti klausimų mūsų visuomenės tradicija.</p>
+
+<p>
+Istoriškai, priešinga yra teisinga.  Natūralių autorių teisių idėja
+pasiūlyta ir tvirtai atmesta, kai buvo formuojama JAV Konstitucija.  Štai
+kodėl Konstitucija kopijavimo teisės sistemą tik <em>leidžia</em> ir tokios
+<em>nereikalauja</em>; štai kodėl joje sakoma, kad kopijavimo teisė turi
+būti laikina.  Joje taip pat teigiama, kad kopijavimo teisės tikslas yra
+skatinti progresą &ndash; o ne atlyginti autoriams.  Kopijavimo teise
+autoriams kažkiek atlyginama, ir leidėjams labiau, bet tuo siekiama būti
+priemonėmis pakeisti jų elgesį.</p>
+
+<p>
+Tikra, įsitvirtinusi mūsų visuomenės tradicija yra ta, kad kopijavimo 
teisė
+įsikiša į natūralias visuomenės teises &ndash; ir, kad tai gali būti
+pateisinta tik visuomenės naudai.</p></li>
+
+<li id="economics">Ekonomika.
+
+<p>
+Galutinis programinės įrangos savininkų turėjimo argumentas yra toks, kad
+tai veda prie daugiau programinės įrangos pagaminimo.</p>
+
+<p>
+Skirtingai nuo kitų, šis argumentas bent jau turi pagrįstą požiūrį į 
temą.
+Jis paremtas realiu tikslu &ndash; programinės įrangos naudotojų
+patenkinimas.  Ir empiriškai aišku, kad žmonės kažko pagamins daugiau, jei
+jiems už tai gerai apmokama.</p>
+
+<p>
+Tačiau ekonominis argumentas turi trūkumą: jis paremtas prielaida, kad
+skirtumas yra tik klausime kiek daug pinigų mes turime sumokėti.  Juo
+priimama, kad tai ko mes norime yra <em>programinės įrangos gamyba</em>,
+nepaisant ar ta programinė įranga turi savininkus, ar ne.</p>
+
+<p>
+Žmonės šią prielaidą iškarto priima todėl, kad ji sutampa su mūsų 
potyriais
+su materialiais objektais.  Pavyzdžiui, pamąstykite apie sumuštinį.  Labai
+tikėtina, kad jūs tokį patį sumuštinį galite gauti nemokamai arba už
+mokestį.  Jei taip, pinigų suma kurią sumokate yra vienintelis skirtumas.
+Nepaisant ar turite jį nupirkti, ar ne, tas sumuštinis turi tokį patį 
skonį,
+tokią pačią maistinę vertę ir bet kuriuo atveju jį suvalgyti galite tik
+vieną kartą.  Ar jūs gaunate tą sumuštinį iš savininko, ar ne, negali
+tiesiogiai paveikti nieko, išskyrus jums liekančią pinigų sumą.</p>
+
+<p>
+Tai yra teisinga bet kokiam materialiam objektui &ndash; turi jis savininką
+ar ne, tai tiesiogiai nepaveikia kas jis <em>yra</em>, nei ką jūs, jei
+įsigyjate, galite su juo padaryti.</p>
+
+<p>
+Tačiau jei programa turi savininką, tai labai paveikia kas ji yra ir ką jūs
+galite su kopija padaryti, jei tokią įsigyjate.  Skirtumas nėra tik kainos
+klausime.  Programinės įrangos savininkų sistema skatina programinės 
įrangos
+savininkus pagaminti kažką &ndash; bet ne tą, ko tikrai reikia visuomenei.
+Ir tai sukelia neapčiuopiamą etinį teršimą, kuris paveikia mus 
visus.</p></li>
+
+</ul>
+
+<p>
+Ko reikia visuomenei? Jai reikia informacijos, kuri yra jos piliečiams
+tikrai prieinama &ndash; pavyzdžiui, programų, kurias žmonės gali skaityti,
+taisyti, pritaikyti ir gerinti, o ne tik valdyti.  Bet ką programinės
+įrangos savininkai įprastai pateikia, tai juodą dėžę, kurios mes negalime
+išstudijuoti ar pakeisti.</p>
+
+<p>
+Visuomenei taip pat reikia laisvės.  Kai programa turi savininką, naudotojai
+praranda laisvę valdyti jų pačių gyvenimų dalį.</p>
+
+<p>
+Ir, visų svarbiausia, visuomenė savo piliečiuose turi paskatinti 
savanoriško
+bendradarbiavimo dvasią.  Kai programinės įrangos savininkai sako mums, kad
+natūraliu būdu padėti savo kaimynams yra &bdquo;piratavimas&ldquo;, jie
+teršia mūsų visuomenės pilietinę dvasią.</p>
+
+<p>
+Štai kodėl mes sakome, kad <a href="/philosophy/free-sw.html">laisva
+programinė įranga</a> yra laisvės, o ne kainos dalykas.</p>
+
+<p>
+Ekonominis argumentas savininkams yra klaidingas, bet ekonominė problema yra
+tikra.  Kai kurie žmonės rašo naudingą programinę įrangą dėl jos 
rašymo
+malonumo arba dėl susižavėjimo ir meilės; bet jei mes norime daugiau
+programinės įrangos, nei tie žmonės parašo, mums reikia surinkti 
lėšų.</p>
+
+<p>
+Nuo 1980&ndash;1990&nbsp;m. laikotarpio, laisvos programinės įrangos
+autoriai išbandė įvairius finansavimo suradimo būdus, turėjo kažkiek
+sėkmės.  Nėra reikalo padaryti kažką turtingu; įprastos pajamos yra
+pakankama paskata daugelio darbų, kurie sukelia mažesnį pasitenkinimą nei
+programavimas, padarymui.</p>
+
+<p>
+Daugelį metų, kol draugijos dėka tapo nebebūtina, aš gyvenau iš 
specifinių
+laisvos programinės įrangos, kurią pats parašiau, papildymų.  Kiekvienas
+papildymas buvo pridedamas prie standartinės išleidimo versijos ir todėl
+galiausiai tapo pasiekiamas bendrai visuomenei.  Klientai man mokėjo, kad aš
+dirbčiau prie papildymų, kurių jie pageidavo, o ne prie ypatybių, kurias
+kitu atveju aš būčiau laikęs prioritetinėmis.</p>
+
+<p>
+Kai kurie laisvos programinės įrangos autoriai uždirba parduodami paramos
+paslaugas.  1994&nbsp;m., Cygnus parama, turinti apie 50 darbuotojų,
+apskaičiavo, kad apie 15 procentų jos darbuotojų veiklos sudarė laisvos
+programinės įrangos kūrimas &ndash; verti pagarbos procentai kaip
+programinės įrangos kompanijai.</p>
+
+<p>
+1990&ndash;2000&nbsp;m. laikotarpio pradžioje, kompanijos, į kurias įėjo
+Intel, Motorola, Texas Instruments ir Analog Devices, susijungė, siekdamos
+finansuoti GNU C kompiliatoriaus kūrimo tęsimą.  Didžiąją dalį GCC 
kūrimo
+vis dar atlieka apmokami programuotojai.  Tą patį dešimtmetį, GNU
+kompiliatorius Ada kalbai buvo finansuojamas JAV karinių oro pajėgų ir nuo
+to laiko specialiai Å¡iam tikslui sukurtos kompanijos.</p>
+
+<p>
+Laisvos programinės įrangos judėjimas vis dar yra mažas, bet JAV
+klausytojų-remiamo radijo pavyzdys parodo jog yra įmanoma paremti didelės
+apimties veiklą neverčiant kiekvieno naudotojo mokėti.</p>
+
+<p>
+Šiandien, kaip kompiuterio naudotojas, jūs galite susivokti, kad naudojate
+<a href="/philosophy/categories.html#ProprietarySoftware">nuosavybinę</a>
+programą.  Jei jūsų draugas prašo padaryti kopiją, būtų neteisinga
+atsisakyti.  Bendradarbiavimas yra svarbesnis nei kopijavimo teisė.  Tačiau
+pogrindinis, sandėliuke bendradarbiavimas nekuria geros visuomenės.  Asmuo
+turėtų siekti gyventi aukštos moralės gyvenimą atvirai su pasididžiavimu 
ir
+tai reiškia pasakymą ne nuosavybinei programinei įrangai.</p>
+
+<p>
+Jūs nusipelnote galėti atvirai ir laisvai bendradarbiauti su kitais
+žmonėmis, kurie naudoja programinę įrangą.  Jūs nusipelnote galėti 
išmokti
+kaip ta programinė įranga veikia ir su ja mokyti savo studentus.  Jūs
+nusipelnote galėti pasamdyti jūsų mėgstamą programuotoją ją sutvarkyti, 
kai
+ji sugenda.</p>
+
+<p>
+Jūs nusipelnote laisvos programinės įrangos.</p>
+
+<h3>Pastabos</h3>
+<ol>
+<li id="footnote1">Tie kaltinimai vėliau buvo panaikinti.</li>
+</ol>
+
+<hr />
+<blockquote id="fsfs"><p class="big">Ši esė publikuota <a
+href="http://shop.fsf.org/product/free-software-free-society/";><cite>Laisva
+programinė įranga, laisva visuomenė: rinktinės Richard M. Stallman
+esės</cite></a>.</p></blockquote>
+
+<div class="translators-notes">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
+ </div>
+</div>
+
+<!-- for id="content", starts in the include above -->
+<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";>&lt;address@hidden&gt;</a>.  Taip pat, yra ir <a
+href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF.  Neveikiančių nuorodų ir
+kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a
+href="mailto:address@hidden";>&lt;address@hidden&gt;</a>.</p>
+
+<p>
+<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+        replace it with the translation of these two:
+
+        We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+        translations.  However, we are not exempt from imperfection.
+        Please send your comments and general suggestions in this regard
+        to <a href="mailto:address@hidden";>
+
+        &lt;address@hidden&gt;</a>.</p>
+
+        <p>For information on coordinating and submitting translations of
+        our web pages, see <a
+        href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+        README</a>. -->
+Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros
+kokybės vertimus.  Tačiau mes nesame išimtys netobulumui.  Prašome 
siųskite
+savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a
+href="mailto:address@hidden";>&lt;address@hidden&gt;</a>.</p>
+<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite
+<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų
+PERSKAITYKITEMANE</a>.</p>
+</div>
+
+<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
+     files generated as part of manuals) on the GNU web server should
+     be under CC BY-ND 3.0 US.  Please do NOT change or remove this
+     without talking with the webmasters or licensing team first.
+     Please make sure the copyright date is consistent with the
+     document.  For web pages, it is ok to list just the latest year the
+     document was modified, or published.
+     
+     If you wish to list earlier years, that is ok too.
+     Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
+     years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
+     year, i.e., a year in which the document was published (including
+     being publicly visible on the web or in a revision control system).
+     
+     There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
+     Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
+<p>Copyright &copy; 1994, 2009 Richard Stallman</p>
+
+<p>Å iam puslapiui taikoma <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/3.0/us/deed.lt";>Creative
+Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 3.0 Jungtinės Valstijos
+licencija</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" -->
+<div class="translators-credits">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.-->
+ </div>
+
+<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
+Atnaujinta:
+
+$Date: 2014/09/29 05:58:58 $
+
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>

Index: po/why-free.lt-en.html
===================================================================
RCS file: po/why-free.lt-en.html
diff -N po/why-free.lt-en.html
--- /dev/null   1 Jan 1970 00:00:00 -0000
+++ po/why-free.lt-en.html      29 Sep 2014 05:58:59 -0000      1.1
@@ -0,0 +1,375 @@
+<!--#include virtual="/server/header.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.77 -->
+<title>Why Software Should Not Have Owners
+- GNU Project - Free Software Foundation</title>
+
+<meta name="Keywords" content="GNU, GNU Project, FSF, Free Software, Free 
Software Foundation, Why Software Should Not Have Owners" />
+
+<!--#include virtual="/philosophy/po/why-free.translist" -->
+<!--#include virtual="/server/banner.html" -->
+
+<h2>Why Software Should Not Have Owners</h2>
+
+<p>by <a href="http://www.stallman.org/";><strong>Richard
+Stallman</strong></a></p>
+
+<p>
+Digital information technology contributes to the world by making it
+easier to copy and modify information.  Computers promise to make this
+easier for all of us.</p>
+
+<p>
+Not everyone wants it to be easier.  The system of copyright gives
+software programs &ldquo;owners&rdquo;, most of whom aim to withhold
+software's potential benefit from the rest of the public.  They would
+like to be the only ones who can copy and modify the software that we
+use.</p>
+
+<p>
+The copyright system grew up with printing&mdash;a technology for
+mass-production copying.  Copyright fit in well with this technology
+because it restricted only the mass producers of copies.  It did not
+take freedom away from readers of books.  An ordinary reader, who did
+not own a printing press, could copy books only with pen and ink, and
+few readers were sued for that.</p>
+
+<p>
+Digital technology is more flexible than the printing press: when
+information has digital form, you can easily copy it to share it with
+others.  This very flexibility makes a bad fit with a system like
+copyright.  That's the reason for the increasingly nasty and draconian
+measures now used to enforce software copyright.  Consider these four
+practices of the Software Publishers Association (SPA):</p>
+
+<ul>
+<li>Massive propaganda saying it is wrong to disobey the owners to
+help your friend.</li>
+
+<li>Solicitation for stool pigeons to inform on their coworkers and
+colleagues.</li>
+
+<li>Raids (with police help) on offices and schools, in which people
+are told they must prove they are innocent of illegal copying.</li>
+
+<li>Prosecution (by the US government, at the SPA's request) of people
+such as
+<acronym title="Massachusetts Institute of Technology">MIT</acronym>'s
+David LaMacchia, not for copying software (he is not accused of
+copying any), but merely for leaving copying facilities unguarded and
+failing to censor their use.<a href="#footnote1">[1]</a></li>
+</ul>
+
+<p>
+All four practices resemble those used in the former Soviet Union,
+where every copying machine had a guard to prevent forbidden copying,
+and where individuals had to copy information secretly and pass it
+from hand to hand as samizdat.  There is of course a difference: the
+motive for information control in the Soviet Union was political; in
+the US the motive is profit.  But it is the actions that affect us,
+not the motive.  Any attempt to block the sharing of information, no
+matter why, leads to the same methods and the same harshness.</p>
+
+<p>
+Owners make several kinds of arguments for giving them the power
+to control how we use information:</p>
+
+
+<ul>
+<li id="name-calling">Name calling.
+
+<p>
+Owners use smear words such as &ldquo;piracy&rdquo; and
+&ldquo;theft&rdquo;, as well as expert terminology such as
+&ldquo;intellectual property&rdquo; and &ldquo;damage&rdquo;, to
+suggest a certain line of thinking to the public&mdash;a simplistic
+analogy between programs and physical objects.</p>
+
+<p>
+Our ideas and intuitions about property for material objects are about
+whether it is right to <em>take an object away</em> from someone else.  They
+don't directly apply to <em>making a copy</em> of something.  But the owners
+ask us to apply them anyway.</p></li>
+
+<li id="exaggeration">Exaggeration.
+
+<p>
+Owners say that they suffer &ldquo;harm&rdquo; or &ldquo;economic
+loss&rdquo; when users copy programs themselves.  But the copying has
+no direct effect on the owner, and it harms no one.  The owner can
+lose only if the person who made the copy would otherwise have paid
+for one from the owner.</p>
+
+<p>
+A little thought shows that most such people would not have bought
+copies.  Yet the owners compute their &ldquo;losses&rdquo; as if each
+and every one would have bought a copy.  That is exaggeration&mdash;to
+put it kindly.</p></li>
+
+<li id="law">The law.
+
+<p>
+Owners often describe the current state of the law, and the harsh
+penalties they can threaten us with.  Implicit in this approach is the
+suggestion that today's law reflects an unquestionable view of
+morality&mdash;yet at the same time, we are urged to regard these
+penalties as facts of nature that can't be blamed on anyone.</p>
+
+<p>
+This line of persuasion isn't designed to stand up to critical
+thinking; it's intended to reinforce a habitual mental pathway.</p>
+
+<p>
+It's elementary that laws don't decide right and wrong.  Every American
+should know that, in the 1950s, it was against the law in many
+states for a black person to sit in the front of a bus; but only
+racists would say sitting there was wrong.</p></li>
+
+<li id="natural-rights">Natural rights.
+
+<p>
+Authors often claim a special connection with programs they have
+written, and go on to assert that, as a result, their desires and
+interests concerning the program simply outweigh those of anyone
+else&mdash;or even those of the whole rest of the world.  (Typically
+companies, not authors, hold the copyrights on software, but we are
+expected to ignore this discrepancy.)</p>
+
+<p>
+To those who propose this as an ethical axiom&mdash;the author is more
+important than you&mdash;I can only say that I, a notable software
+author myself, call it bunk.</p>
+
+<p>
+But people in general are only likely to feel any sympathy with the
+natural rights claims for two reasons.</p>
+
+<p>
+One reason is an overstretched analogy with material objects.  When I
+cook spaghetti, I do object if someone else eats it, because then I
+cannot eat it.  His action hurts me exactly as much as it benefits
+him; only one of us can eat the spaghetti, so the question is, which one?
+The smallest distinction between us is enough to tip the ethical
+balance.</p>
+
+<p>
+But whether you run or change a program I wrote affects you directly
+and me only indirectly.  Whether you give a copy to your friend
+affects you and your friend much more than it affects me.  I shouldn't
+have the power to tell you not to do these things.  No one should.</p>
+
+<p>
+The second reason is that people have been told that natural rights
+for authors is the accepted and unquestioned tradition of our society.</p>
+
+<p>
+As a matter of history, the opposite is true.  The idea of natural
+rights of authors was proposed and decisively rejected when the US
+Constitution was drawn up.  That's why the Constitution only
+<em>permits</em> a system of copyright and does not <em>require</em>
+one; that's why it says that copyright must be temporary.  It also
+states that the purpose of copyright is to promote progress&mdash;not
+to reward authors.  Copyright does reward authors somewhat, and
+publishers more, but that is intended as a means of modifying their
+behavior.</p>
+
+<p>
+The real established tradition of our society is that copyright cuts
+into the natural rights of the public&mdash;and that this can only be
+justified for the public's sake.</p></li>
+
+<li id="economics">Economics.
+
+<p>
+The final argument made for having owners of software is that this
+leads to production of more software.</p>
+
+<p>
+Unlike the others, this argument at least takes a legitimate approach
+to the subject.  It is based on a valid goal&mdash;satisfying the
+users of software.  And it is empirically clear that people will
+produce more of something if they are well paid for doing so.</p>
+
+<p>
+But the economic argument has a flaw: it is based on the assumption
+that the difference is only a matter of how much money we have to pay.
+It assumes that <em>production of software</em> is what we want,
+whether the software has owners or not.</p>
+
+<p>
+People readily accept this assumption because it accords with our
+experiences with material objects.  Consider a sandwich, for instance.
+You might well be able to get an equivalent sandwich either gratis or
+for a price.  If so, the amount you pay is the only difference.
+Whether or not you have to buy it, the sandwich has the same taste,
+the same nutritional value, and in either case you can only eat it
+once.  Whether you get the sandwich from an owner or not cannot
+directly affect anything but the amount of money you have afterwards.</p>
+
+<p>
+This is true for any kind of material object&mdash;whether or not it
+has an owner does not directly affect what it <em>is</em>, or what you
+can do with it if you acquire it.</p>
+
+<p>
+But if a program has an owner, this very much affects what it is, and
+what you can do with a copy if you buy one.  The difference is not
+just a matter of money.  The system of owners of software encourages
+software owners to produce something&mdash;but not what society really
+needs.  And it causes intangible ethical pollution that affects us
+all.</p></li>
+
+</ul>
+
+<p>
+What does society need?  It needs information that is truly available
+to its citizens&mdash;for example, programs that people can read, fix,
+adapt, and improve, not just operate.  But what software owners
+typically deliver is a black box that we can't study or change.</p>
+
+<p>
+Society also needs freedom.  When a program has an owner, the users
+lose freedom to control part of their own lives.</p>
+
+<p>
+And, above all, society needs to encourage the spirit of voluntary
+cooperation in its citizens.  When software owners tell us that
+helping our neighbors in a natural way is &ldquo;piracy&rdquo;, they
+pollute our society's civic spirit.</p>
+
+<p>
+This is why we say that
+<a href="/philosophy/free-sw.html">free software</a>
+is a matter of freedom, not price.</p>
+
+<p>
+The economic argument for owners is erroneous, but the economic issue
+is real.  Some people write useful software for the pleasure of
+writing it or for admiration and love; but if we want more software
+than those people write, we need to raise funds.</p>
+
+<p>
+Since the 1980s, free software developers have tried various methods
+of finding funds, with some success.  There's no need to make anyone
+rich; a typical income is plenty of incentive to do many jobs that are
+less satisfying than programming.</p>
+
+<p>
+For years, until a fellowship made it unnecessary, I made a living
+from custom enhancements of the free software I had written.  Each
+enhancement was added to the standard released version and thus
+eventually became available to the general public.  Clients paid me so
+that I would work on the enhancements they wanted, rather than on the
+features I would otherwise have considered highest priority.</p>
+
+<p>
+Some free software developers make money by selling support services.
+In 1994, Cygnus Support, with around 50 employees, estimated that
+about 15 percent of its staff activity was free software
+development&mdash;a respectable percentage for a software company.</p>
+
+<p>
+In the early 1990s, companies including Intel, Motorola, Texas
+Instruments and Analog Devices combined to fund the continued
+development of the GNU C compiler.  Most GCC development is still done
+by paid developers.  The GNU compiler for the Ada language was funded
+in the 90s by the US Air Force, and continued since then by a company
+formed specifically for the purpose.</p>
+
+<p>
+The free software movement is still small, but the example of
+listener-supported radio in the US shows it's possible to support a
+large activity without forcing each user to pay.</p>
+
+<p>
+As a computer user today, you may find yourself using a
+<a href="/philosophy/categories.html#ProprietarySoftware">proprietary</a>
+program.  If your friend asks to make a copy, it would be wrong to
+refuse.  Cooperation is more important than copyright.  But
+underground, closet cooperation does not make for a good society.  A
+person should aspire to live an upright life openly with pride, and
+this means saying no to proprietary software.</p>
+
+<p>
+You deserve to be able to cooperate openly and freely with other
+people who use software.  You deserve to be able to learn how the
+software works, and to teach your students with it.  You deserve to be
+able to hire your favorite programmer to fix it when it breaks.</p>
+
+<p>
+You deserve free software.</p>
+
+<h3>Footnotes</h3>
+<ol>
+<li id="footnote1">The charges were subsequently dismissed.</li>
+</ol>
+
+<hr />
+<blockquote id="fsfs"><p class="big">This essay is published
+in <a href="http://shop.fsf.org/product/free-software-free-society/";><cite>Free
+Software, Free Society: The Selected Essays of Richard
+M. Stallman</cite></a>.</p></blockquote>
+
+</div><!-- for id="content", starts in the include above -->
+<!--#include virtual="/server/footer.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Please send general FSF &amp; GNU inquiries to
+<a href="mailto:address@hidden";>&lt;address@hidden&gt;</a>.
+There are also <a href="/contact/">other ways to contact</a>
+the FSF.  Broken links and other corrections or suggestions can be sent
+to <a href="mailto:address@hidden";>&lt;address@hidden&gt;</a>.</p>
+
+<p><!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+        replace it with the translation of these two:
+
+        We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+        translations.  However, we are not exempt from imperfection.
+        Please send your comments and general suggestions in this regard
+        to <a href="mailto:address@hidden";>
+        &lt;address@hidden&gt;</a>.</p>
+
+        <p>For information on coordinating and submitting translations of
+        our web pages, see <a
+        href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+        README</a>. -->
+Please see the <a
+href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+README</a> for information on coordinating and submitting translations
+of this article.</p>
+</div>
+
+<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
+     files generated as part of manuals) on the GNU web server should
+     be under CC BY-ND 3.0 US.  Please do NOT change or remove this
+     without talking with the webmasters or licensing team first.
+     Please make sure the copyright date is consistent with the
+     document.  For web pages, it is ok to list just the latest year the
+     document was modified, or published.
+     
+     If you wish to list earlier years, that is ok too.
+     Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
+     years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
+     year, i.e., a year in which the document was published (including
+     being publicly visible on the web or in a revision control system).
+     
+     There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
+     Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
+
+<p>Copyright &copy; 1994, 2009 Richard Stallman</p>
+
+<p>This page is licensed under a <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/3.0/us/";>Creative
+Commons Attribution-NoDerivs 3.0 United States License</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.html" -->
+
+<p class="unprintable">Updated:
+<!-- timestamp start -->
+$Date: 2014/09/29 05:58:59 $
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>